Ryžtingas kaunietis net 22 metus skaičiuoja savo išlaidas – išvados nustebins

Archyvas / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

22 metai. Tiek laiko Kaune gyvenantis Antanas su žmona kruopščiai skaičiuoja visas savo išlaidas.

Su portalu DELFI sutikęs savo skaičiavimais pasidalinti vyras pasakojo, kad tikslus išlaidų skaičiavimas padeda planuoti ateities išlaidas ir save pristabdyti pradėjus per daug išlaidauti. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kiek iš tiesų per šį laikotarpį išaugo kainos, o kiek gyventojų gaunamos pajamos.

Atidžiau stebėti savo išlaidas su žmona Antanas pradėjo vos sukūręs šeimą, dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, tačiau toks išlaidų sekimas buvo komplikuotas, nes dar nebuvo sukurta technologinių įrankių tai patogiai daryti. 1995 m. vyras pasakojo atradęs lietuvio sukurtą asmeninio biudžeto programą „Tigris“.

Po daugiau nei dvidešimt metų kauniečiui ir jo žmonai visų išlaidų suvedimas į specialią programą tapo įpročiu.

„Jei tai užtruktų valandą, gal būtų ir gaila laiko, o dabar vos kelios minutės“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak Antano, atidžiai stebimos šeimos išlaidos leidžia ne tik planuotis ateitį, bet ir stebėti, kur dingsta pinigai.

„Pažiūriu, vienais metais kažkas su išlaidomis vandeniui, daugiau nei įprastai išleista, tada su žmona prisiminėme, kad buvo klozeto bakelis sugedęs. Žiūrint istorinius duomenis matosi, kada automobilis buvo pirktas, kada pakeista darbo vieta, kur teko toliau į darbą važinėti, nes tai atsispindi išlaidose kurui.

Dar galvoju, kodėl vienais metais išlaidų elektrai duobė, vėliau prisiminiau, kad buvau gavęs laišką, kad buvo permoka. Matosi ir kada buto remontas buvo darytas“, – pasakojo Antanas. Išlaidų stebėjimas vyrui leidžia apmąstyti, kur būtų galima daugiau sutaupyti, kur galbūt netinkamos išlaidos.

Visgi savo išlaidas vyras seka ne tik jau buvusioms išlaidoms analizuoti, bet ir prognozuoti kitų metų pirkinius: „Sistema leidžia nusimatyti, kiek turiu maistui išleisti, kultūros reikalams ir metų bėgyje galiu sekti, kaip sekasi laikytis biudžeto: ar viršiju, ar dar turiu rezervą“.

Atskirai kaunietis su žmona skaičiuoja mokesčius, kultūros, gydymo, draudimo, drabužių, avalynės, automobilio, maisto ir asmenines išlaidas.

Jaučiasi kriziniai metai

Su portalu DELFI pasidalijo savo daugiau nei 20 metų stebimas išlaidas maistui.

1995 m. dviejų asmenų šeima per metus išleido 1794 eurus maistui arba apie 150 eurų per mėnesį (išlaidos iš litų paverstos eurais, neįskaičiavus infliacijos).

islaidos-maistui-73822430

Tuomet palaipsniui išlaidos augo iki 2000 m., kol dėl Rusijos ekonomikos bėdų įvyko krizė, ir šeimos išlaidos maistui išaugo iki 3000 eurų per metus.

2001 m. jos jau nukrito iki 2636 eurų.

Ekonomikai atsitiesiant ir toliau Antano šeimos išlaidos maistui augo.

Per visus metus, kol pašnekovas seka išlaidas, keitėsi ties šeimos uždirbamos pajamos, tiek Antano padėtis: vyras išėjo į pensiją. Kartu pašnekovas pridėjo, kad išėjus į pensiją maistui išlaidų nereikėjo labai riboti. Kadangi nebedirbant jis nebepietaudavo kavinėse, natūraliai maistui išlaidos sumažėjo, nes namie gamintis maistą tapo pigiau nei valgyti ne namie.

Išlaidų maistui sumažėjimas matomas ir 2009 m., kai Lietuvą sukrėtė dar viena ekonominė krizė. Čia Antanas pripažįsta, kad krizių metu mažėjo šeimos uždirbamos pajamos, todėl mažėjo ir bendros išlaidos, kas matyti ir maistui išleistų pinigų sumose.

islaidos-maistui-73822446

Išlaidų maistui mažėjimas matyti ir 2015 m. Primename, kad Statistikos departamento duomenimis, paskutinius dvejus metus buvo fiksuojama maisto produktų kainų defliacija arba kritimas.

Paklaustas, ar dabar Antanas gyvena geriau nei prieš 20 metų, vyras teigė, kad nepritaria visiems besiskundžiantiems ir yra įsitikinęs, kad gyvenimas tikrai geresnis: „Sakyčiau, kad dabar gyvenu geriau, nors šiuo metu ir nebedirbu.

Pagerėjo tiek produktų kokybė, tiek pasirinkimas. Visiems besiskundžiantiems, kurie sako, kad buvo geriau, sakau, kad ką buvo geriau tuščios lentynos ar kanopos“.

Vyras taip pat teigė nesutinkantis su visais besiskundžiančiais, kad įvedus eurą labai stipriai išaugo maisto produktų kainos: „Manyčiau, kad oficialus statistikos krepšelis atitinka bendrą tendenciją, bet kaip pirkėjas pastebiu išsišokimus tam tikrų prekių pozicijų, kaip kokie žiediniai kopūstai. Tada pagalvoju, kad taip, tiek tikrai nekainavo anksčiau. Šiaip čia tikriausiai veikia rinkos dėsniai: kol pirksime, kainos didės. Jei jau nepirks pirkėjai, tada prekybininkai turės kainą mažinti“.

Atlyginimai išaugo daugiau nei kainos

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paskaičiavo, kiek iš tiesų Lietuvoje per paskutinį dvidešimtmetį augo kainos, o kiek vidutinis darbo užmokestis.

Ekonomisto skaičiavimu, įvertinus infliaciją nuo 1995 m. šalyje vidutinis darbo užmokestis (į rankas) išaugo 5,72 karto. Per tą patį laikotarpį kainos išaugo 2,12 karto.

2005-2008 m. laikotarpiu vidutinis atlyginimas išaugo net 80 proc. (kainos – 22 proc.), 2008-2012 m. – 0 proc. (kainos 14 proc.), o 2012-2016 m. – 25 proc. (kainos – 1 proc.).

„Pagrindinė išvada būtų, kad Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygos gerėja ir tų indikatorių yra. Jei anksčiau buvo klausimas, ar šeima turėjo automobilį, tai niekas nekeldavo klausimo, ar tai naujas automobilis, nes tai buvo visiška retenybė, tai dabar jau klausiama, ar naują. Tai vyksta ir žmonės, tikriausiai pripranta prie gero ir to nebepastebi“, – kalbėjo pašnekovas.

Panašiai, pastebi Ž. Mauricas, yra ir su maisto produktais, kurių galima daugiau įpirkti, daugiau aplankyti kultūros renginių.

„Pajamos tikrai auga greičiau nei kainos, o antra išvada – kainos tikrai auga. Lietuviai tai mato, bet nenorėtų, kad tai vyksta. Jei pažiūrėtume į statistiką, tai matoma, kad kai sparčiau kyla pajamos, ypač prieš krizinį laikotarpį, tai ir kainos sparčiau kyla“, – komentavo pašnekovas.

Todėl ir šiuo metu gana sparčiai kylant pajamoms, matysime sparčiau kylančias kainas.

„Nordea“ banko prognozėmis šiemet atlyginimai kils apie 6 proc., o infliacija – daugiau nei 2 proc. 2018 m. atlyginimai turėtų kilti 5-6 proc., kai infliacija artės prie 3 proc.

Ž. Mauricas priminė, kad nors vidutinis darbo užmokestis šalyje paskutinius metus auga gana sparčiai, vis dėlto gali būti taip, kad ne visi gyventojai tai pajaučia, o kartais net kai kurie regionai gali nejusti augančių atlyginimų.

„Tuomet gali būti atvejų, kai kainos kyla sparčiau nei kai kurių gyventojų pajamos ir tuomet jaučiamas nepasitenkinimas. Be to, dažnai būna taip, kai vyksta spartus pajamų augimas, išauga pajamų nelygybė“, – pridėjo ekonomistas.

Pasiteiravus, kodėl išskyrus atskirus Lietuvos ekonomikos ciklus kriziniais metais vis vien išsilaiko kainų augimas, „Nordea“ banko atstovas teigė, kad nedidelė infliacija (iki 2 proc.) yra geras reiškinys, leidžiantis ekonomikai judėti į priekį.

Tą paskutiniais metais daro ir Europos centrinis bankas (ECB) vykdantis skatinamąją monetarinę politiką.

„Konkrečiu Lietuvos atveju dar nemažą vaidmenį yra atlikusi Lietuvos mokesčių politika. Deja, krizės metu lietuviai yra linkę kelti mokesčius, ir ypač vartojimo mokesčius, ir akcizus. Dėl to bendras kainų lygis kyla“, – aiškino Ž. Mauricas.

Neturėtų tikėtis mažėjančių kainų

Ekonomisto nuomone, net ir kriziniais metais gyventojai neturėtų tikėtis labai stipriai mažėjančių kainų.

„Tai galbūt net nebūtų geras reiškinys. Čia reikėtų orientuotis ne į taupymo, diržų veržimosi pusę, o į tai, kur galima daugiau pajamų uždirbti. Žinoma, jei kainos per daug pakyla, tai lietuviai tai ir daro – emigruoja ten, kur galima daugiau uždirbti“, – kalbėjo pašnekovas.

vidutinio-darbo-uzmokescio-ir-infliacijos-pokyciai-73822462

Kalbėdamas apie gyventojų lūkesčius, kad stipriai išaugus kainoms, jos anksčiau ar vėliau stipriai ir kris, ekonomistas teigė, kad toks scenarijus mažai tikėtinas: „Kad ir su nekilnojamuoju turtu. Pakilus būsto kainoms atsiranda galvojančių, kad jos kris 20-40 proc. Tai labai mažai tikimybė, kad taip nutiks“.

Ž. Mauricas taip pat siūlo kainomis besiskundžiantiems gyventojams į jas pažiūrėti kitu kampu.

„Žmonės atkreipia dėmesį į paslaugų ar maisto kainomis. Taip, maistas – pusiau paslauga, nes reikalauja daug darbo rankų, greit gendanti, bet tarkime kaip atpigusios buitinės technikos prekės. Juk prieš kokius penkiolika metų įsigyti skalbimo mašiną reikėjo ilgai taupyti, o dabar viskas daug greičiau įsigyjama“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

56 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Orai: po gaivaus savaitgalio Lietuvą pasieks per visą Europą vilnijanti karščio banga

Šeštadienio popietę - gaisras Eiguliuose

Kauno apskrityje už vairo - neblaivūs kariai ir pasipriešinimas pareigūnams

Fiksuoja skaitytojai: kai kuriems vairuotojams akiplėšiškumo netrūksta

Kauno „Žalgiryje“ rasta pamaina Augusto Limai - brazilą keičia NBA rungtyniavęs amerikietis

Joninių nakties reido atgarsiai: fiksuotas sunkus girtumas ir bandymas papirkti pareigūnus

Kauno arkivyskupijoje - istorinis įvykis Lietuvai

Joninių naktis Kaune pažymėta skaudžiais įvykiais

Vytauto Didžiojo karo muziejus: anksčiau čia atvykdavus su tautiniu kostiumu - generolas įteikdavo po rožę

Trumpiausią metų naktį kauniečiai pasitiko su roko muzika ir laužais