Nuo naujos tvarkos įsigaliojimo, kai prekybos tinklai apmokestino plastikinius maišelius, praėjo du mėnesiai. Prekybininkai mato besikeičiančius pirkėjų įpročius, plastikinių maišelių naudojimas ryškiai sumažėjo. Tačiau pastebima, kad gyventojai įsigudrino – vietoje jų ne pagal paskirtį naudoja nemokamus popierinius. Vienas tinklas jau ėmėsi priemonių – kai kuriose parduotuvėse apmokestino ir juos.
Pirkėjų įpročiai ryškiai keičiasi
Prekybos tinklas „Maxima“ pastebi į naudą aplinkai besikeičiančius pirkėjų įpročius. Skaičiuojama, kad vienkartinius plastikinius maišelius renkasi kas ketvirtas pirkėjas. „Maximos“ prekybos tinkle labai lengvų plastikinių maišelių pardavimai, lyginant 2023 m. liepos 1–30 su rugpjūčio 1–30 dienomis, sumažėjo 24 proc.
„Stebime, kad klientai ne tik atsineša vienkartinius plastikinius maišelius iš namų, bet ir aktyviai įsigyja mūsų asortimente siūlomas aplinkai draugiškas alternatyvas – skalbiamus, neaustinės medžiagos daugkartinio naudojimo sveriamos produkcijos maišelius iš polipropileno, taip pat – daugkartinio naudojimo tinklelius.
„Maxima“ prekybos tinkle daugkartinių maišelių, lyginant su pastarųjų 12 mėnesių vidurkiu, liepą įsigyta 88 proc. daugiau“, – komentuoja „Maxima“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė.
Prekybos tinkle „Iki“ taip pat auga daugkartinių maišelių pardavimai.
„Jeigu skaičiuotume nuo apmokestinimo pradžios, tai maišelių parduodame labai stabilų kiekį – daugiau nei 2 mln. per mėnesį. Verta pastebėti, kad auga daugkartinių maišelių pardavimai. Vaisiams ir daržovėms jų turime tris rūšis, ir, atrodo, kad nemaža dalis mūsų klientų pereina būtent prie šių maišelių naudojimo“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Pirminiai prekybos tinklo „Lidl“ duomenys rodo, kad tendencijos yra panašios kaip ir kitose šalyse, kuriose toks tinklo sprendimas yra įgyvendintas: ilgainiui vienkartinių plastikinių maišelių sunaudojama apie 40 proc. mažiau.
„Pastebime, kad pastaruoju metu pirkėjai vietoj plastikinių vienkartinių maišelių vis dažniau renkasi, įsigyja bei naudoja tvaresnes alternatyvas – daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms ar biriems produktams susidėti. Tokius maišelius galima užrišti, o panaudojus – išplauti ir naudoti pakartotinai. Kaip ir buvo galima prognozuoti, apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius buvo tam tikras pereinamasis laikotarpis, kai ir klientams, ir parduotuvėms reikėjo prisitaikyti prie pokyčio. Manome, kad šis laikotarpis eina į pabaigą – klientams didesnių klausimų nebekyla ir daugelis jų atranda tvaresnius būdus susipakuoti prekes“, – pažymi „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas daro prielaidą, kad per du mėnesius žymiai – maždaug perpus – sumažėjo plastikinių maišelių naudojimas.
„Kol kas tiksliai pasakyti, kiek sumažėjimo plastikinių maišelių naudojimas, negalime, nes maišeliai – ne tik tie, kuriuos pasiima pirkėjai, bet ir naudojami sveriamų produktų skyriuose: mėsos ar kulinarijos, kur jie yra nemokami. Kiek tiksliai sumažėjo plastiko, įvertinsime ir galėsime pasakyti po naujų metų. O kalbant apibendrintai, manome, kad plastikinių maišelių naudojimas krito perpus“, – sako prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis. „Nuo liepos pradžios plastikinių maišelių (naudojimas – red.) – didesnių ir mažesnių – nepadidėjo. Popierinių maišelių padidėjo apie 25 proc. Sintetinių kelių rūšių maišelių – padidėjo nuo 15 proc., o kai kur – iki 100 proc.“, – vardija „Norfa“ atstovas.
„Per praėjusius metus sunaudojome 24 milijonus maišelių per metus, tai yra 480 tonų plastiko. Šiuo metu matome, kad nuo naujovės įgyvendinimo pradžios, pirkėjai sunaudoja netgi tris kartus mažiau minėtų lengvųjų plastikinių maišelių, o tuo pačiu metu daugkartinių medžiaginių maišelių pardavimai išaugo iki kelių dešimčių kartų. Nors didesnė paklausa, natūralu, buvo iškart įgyvendinus naujovę – tačiau ji išlieka ir dabar. Tad akivaizdu, kad mūsų pirkėjai sąmoningi ir renkasi aplinkai draugiškas alternatyvas“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.
Dalis pirkėjų įsigudrino
Vis dėlto, nepaisant kritusio plastikinių maišelių naudojimo, pastebima, kad dalis pirkėjų pradėjo piktnaudžiauti ir vietoje jų, naudoti nemokamus popierinius maišelius, skirtus konditerijos gaminiams.
„Pilnu tempu ima popierinius maišelius. Ateikite apie 17 val. į bet kurią parduotuvę, ypač kur kepykla yra šalia vaisių ir daržovių skyriaus, pamatysite, kad su didžiaisiais popieriniais maišeliais – problema, jų tiesiog nerasite, nes žmonės tuo naudojasi“, – pasakoja Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad dažnai pirkėjų naudojami popieriniai maišeliai yra kombinuoti ir turi plastmasės elementų. Anot jo, jei prekybininkai apmokestintų ir popierinius maišelius, iš dalies tai padėtų spręsti problemą.
„Dabar apmokestino tik vieną pakavimo formą, tai reiškia, kad žmonės ima popierinius, kurie daugeliu atveju yra kombinuoti: popierius plius plastmasė, o tai – išvis neperdirbama“, – sako P. Čepkauskas.
„Kai tais popieriniais maišeliais užšiukšlins pusę Lietuvos, tada kažkas pirmas prabus: arba Aplinkos ministerijoje prasidės prabudimo fazė, arba patys prekybininkai, kad visi maišeliai taps mokami, ir bus ramu“, – priduria jis.
Kai kur apmokestino ir popierinius maišelius
Tiesa, vienas iš prekybos tinklų kai kuriose parduotuvėse jau apmokestino ir popierinius maišelius, kurių naudojimas padidėjo ketvirtadaliu.
„Jeigu matome, kad kuriose nors parduotuvėse – žymesnis piktnaudžiavimas, tuomet popieriniai maišeliai, kurie šiaip yra nemokami, parduotuvės direktoriaus sprendimu, gali būti apmokestinti. <...> Popieriniai maišeliai skirti bandelėms, o ne morkoms.
Yra iškabinti ir plakatai, pirkėjai apie viską informuoti, tačiau kai kuriais atvejais jie nereaguoja. Konkrečios statistikos neturiu, bet pasiskambinus ir pasiklausus apie situaciją, vieni („Norfos“ parduotuvių vadovai – red.) sako, kad problemų išvis nėra, kiti mato ryškesnį pirkėjų piktnaudžiavimą, todėl priėmė tokį sprendimą“, – paaiškina „Norfa“ atstovas.
Jo teigimu, tokiu atveju popierinis maišelis kainuoja tiek pat kiek ir plastikinis – 1 centą.
Kiti nemato išaugusio piktnaudžiavimo
Kol kas kiti prekybos tinklai apie popierinių maišelių apmokestinimą nekalba, mat nepastebi, kad gyventojai juos aktyviau rinktųsi kaip alternatyvą plastikiniams.
„Šiuo metu kaip ir anksčiau visose parduotuvėse klientai gali rasti kelių dydžių popierinių maišelių, pritaikytų tiek didesniems, tiek ir mažesniems kepiniams. Natūralu, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu po plastikinių maišelių apmokestinimo pasitaiko atvejų, kai klientai popierinius maišelius panaudoja ir kitiems produktams susidėti. Visgi tokie atvejai yra pavieniai. Dažniausiai popieriniai maišeliai kaip ir anksčiau yra naudojami pagal paskirtį – šviežiems kepyklos gaminiams susidėti“, – patikina „Lidl Lietuva“ atstovė L. Skersytė.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai skaičiuoja, kad popierinį vienkartinį maišelį tiek liepos, tiek rugpjūčio mėnesį apsipirkimo metu paima vidutiniškai kas septintas pirkėjas.
„Išties pasitaiko atvejų, kai pirkėjai šią vienkartinę pakavimo priemonę naudoja ne pagal paskirtį. Tad norime priminti pirkėjams ir kartu juos paraginti atsakingai naudoti ne tik labai lengvus plastikinius, bet ir popierinius maišelius, rinktis tik tais atvejais, kai to išties reikia, siekiant užtikrinti maisto saugą nuo aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, įsigyjant sveriamus konditerijos gaminius bei kepinius“, – atkreipia dėmesį „Maxima“ atstovė R. Gecevičiūtė.
Anot jos, jei valstybiniu lygiu būtų priimtas teisės aktų reikalavimas apmokestinti ir popierinius maišelius, prekybos tinklas tai vykdytų: „Kol kas pokyčių dėl popierinių maišelių apmokestinimo „Maximos“ prekybos tinkle neplanuojame.“
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė patikina, kad išdalijamų popierinių maišelių kiekis – itin stabilus.
„Nepastebėjome, kad jie būtų padidėję, įvedus maišelių apmokestinimą. Turime trijų rūšių popierinius maišelius, juos prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai naudoja pagal paskirtį – duonai, bandelėms, kitiems konditerijos gaminiams“, – sako V. Budrienė.
Jos teigimu, prekybos tinklas popierinių maišelių apmokestinimo klausimo dar nesvarstė.
„Yra produktų, kurių labai nepatogu dėti į popierinius maišelius. Maišelis gali sušlapti, bus prarastas pakavimo tvirtumas. Norime, kad klientai apsipirktų be rūpesčių ir kaip įmanoma patogiau. Kaip ir minėjau, tikrai nemaža dalis klientų po apmokestinimo pereina prie daugkartinių maišelių naudojimo. Taigi, jeigu tendencija išliks tokia pati, tikėtina, kad vis labiau apsiperkama bus tvariau“, – pažymi ji.
Prekybos tinkle „Rimi“, kaip teigia atstovė, taip pat nepastebima, kad įgyvendinus naujovę, popierinių maišelių naudojimas būtų padidėjęs.
„Nepastebime, kad žmonės piktnaudžiautų – tikime, kad mūsų klientai nori prisidėti prie plastiko taršos mažinimo. Be to, raginame apskritai pagalvoti ar visiems produktams reikia papildomo įpakavimo – pavyzdžiui, keliems obuoliams ar pomidorams, kartais užtenka tiesiog kelias prekes įsidėti į pirkinių krepšį be jokios pakuotės, o grįžus namo gerai jį nuplauti“, – sako atstovė.
Maišeliams siūlo taikyti akcizą arba juos uždrausti
Anot Pricer.lt maisto krypties vadovo, išspręsti pirkėjų piktnaudžiavimo problemą – paprasta, pats efektyviausias būdas esą išvis uždrausti maišelius kaip pakavimo formą.
„Vienas variantas – išvis uždrausti plastikinius maišelius, bet ir tada prisitaikytų prekybininkai – popieriniai atsirastų su vaškuotu vidumi“, – atkreipia dėmesį P. Čepkauskas.
Kitas kelias – taikyti akcizą: „Aplinkos ministerija kartais priima sprendimus kaip ne iš šio pasaulio. Jei su teršalais viskas aišku – jei naudoji taršų kurą, ten yra suvartojamos tonos akcizas, kurį turi sumokėti iš karto. O kodėl čia to nėra? Kodėl nepadarė, kad maišelis kaip tarši priemonė iškart turėtų akcizą: prekybininkui vienas maišelis kainuoja 10 centų ir tada valstybė iškart gauna tuos pinigus visiems ekologiniams projektams.“
Pašnekovas pažymi, kad prekybininkų surenkami pinigai už maišelius – tai dar viena pajamų eilutė, tad nebūtinai jie bus naudojami ekologiniais tikslais.
„Anksčiau tai būdavo prekybininkų sąnaudos, dabar tai – pajamų eilutė. Ir valstybė nuo to cento gauna 21 proc. PVM“, – sako P. Čepkauskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
