„Kūdikis springo iki pamėlynavimo, o man liepė viską filmuoti – medikus kviesti tik tuo atveju, jei vaikas nustos kvėpuoti“, – su tokiu medikų abejingumu susidūrė dvi paras Kauno klinikose su vos mėnesio sulaukusia dukra praleidusi kaunietė Asta (moters vardas pakeistas, redakcijai žinomas). Jauna mama negalėjo patikėti tuo, kad sergantis kūdikis ligoninėje neturi pirmumo teisės prieš suaugusiuosius, o diagnozę taip ir nesulaukusi pagalbos galiausiai nustatė pati.
Savo istorija su Delfi Šeima pasidalijusi kaunietė tikisi, kad nė vienai kitai šeimai tokių išgyvenimų patirti neteks, o medikai bent jau mažiesiems savo pacientams bus jautresni.
Į medikus jauna šeima kreipėsi pastebėję, kad vos mėnesio dukra pradėjo viduriuoti. Pirmiausia kūdikį apžiūrėjo šeimos pediatrė. Pasvėrusi mergaitę ir pamačiusi, kad nuo paskutinio apsilankymo ji nepriaugo svorio, gydytoja išsiuntė šeimą į Kauno klinikas, o ten, kaip savo laiške rašė Asta, ir prasidėjo „linksmybės“.
„Nuvažiavome į vaikų priėmimo skyrių. Mus pasodino laukti rezidento. Buvome vieni, jokių kitų pacientų tuo metu nebuvo. Registratorė paklausė manęs, kuo maitinu, – pasakiau, kad mišinėliu, nes dingo pienas. Tuomet ji mane užsipuolė, kad taip nebūna! O juk ji – ne gydytoja, neturi kompetencijos spręsti tokių dalykų“, – prisiminusi pasakojo moteris.
Atėjęs rezidentas šeimą pakvietė mergaitei padaryti echoskopo tyrimą, tačiau prie reikiamo kabineto šeimą pribloškė ilga eilė.
„Nuėjome ten su kūdikiu, kuriam tik mėnuo, ir pamatėme bendrą eilę su suaugusiaisiais, todėl turėjome laukti 1,5 valandos. Aš suprantu, kad mes tik vieni iš daugelio, bet tai – sergantis kūdikis… Negi su sergančiu kūdikiu reikia laukti kartu su suaugusiais!?“ – klausė jauna mama.
Toliau viskas taip pat nesisekė sklandžiai. Pralaukus pusantros valandos ilgoje eilėje, dar tiek pat teko laukti medikų sprendimo.
„Pagaliau priėjome eilę, dukrytei padarė echoskopo tyrimą ir grąžino laukti. O dar po 1,5 valandos liepė susirinkti daiktus ir pasakė, kad guldo į chirurginį skyrių – į palatą mus nuvedė be jokių paaiškinimų. Tada labai išsigandau, nes maniau, kad tyrimas parodė kažką negero, – prisiminė Asta. – Kai pagaliau sulaukėm budinčios rezidentės, ji nuramino paaiškinusi, kad vaikų Vidaus ligų skyrius pilnas, tad tądien negalėjo mūsų ten priimti.“
Buvo nuspręsta, kad greičiausiai kūdikis viduriuoja dėl iki šiol duoto mišinėlio, todėl ligoninėje duotas kitas. „Taigi davėme ligoninės mišinėlio, o tada prasidėjo pragaras. Pamaitinus juo dukrytė visą naktį springo iki mėlynumo. Pakviečiau slaugę, o ji atėjusi tik stebėjo, kaip gaivinu savo vaiką. Sako: tuoj kažką pakviesiu… – pasakojo mama. – Po 3 valandų atėjo rezidentė, sako: nėra laiko, daug vaikų, nufilmuokit, kai ji springs… Lyg tuo metu man tai būtų galvoje! Puoliau į ašaras.“
Rezidentė paaiškino, kad ligoninės mišinėlis gali dirginti skrandį, todėl kūdikis ir springsta, tačiau mamai patarė laukti ir nieko nekeisti, nors springimas gąsdino po kiekvieno maitinimo.
„Dar pasakė, kad kviesti medikus tik tada, jeigu vaikas nebekvėpuos. Man buvo toks stresas, verkiau iki kūkčiojimo dėl tokio abejingumo. Sako, jei atsilaisvins vieta, paimsime į Vidaus ligų skyrių, – pasakojo Asta. – Laukėm. Vyras pyko, aš verkiau.
Galiausiai pasitarėm ir jis nuėjo pas skyriaus vedėją. Ši pasakė, kad mums tiesiog davė tai, ką tik turėjo iš mišinėlių. Paprašėm, kad rekomenduotų ką nors kita, juk galim nusipirkti savo, kad tik mūsų dukrytė nespringtų.“
Toliau vėl sekė ilgos laukimo valandos, pas sergantį kūdikį, kaip pasakojo mama, niekas neatėjo. „Vakare galų gale vėl sulaukėme rezidentės, ji mus nuvedė į palatą vaikų ligų skyriuje. Pasakėme jai, kad ketiname duoti senąjį savo mišinėlį – ji tiesiog pasakė, kad mes – tėvai ir geriau žinom. Taigi davėm savo mišinėlio, ir vaikas užmigo, nebespringo.
Kitą dieną atėjo ta pati rezidentė su gydytoja, klausia – kaip vaikas, ar nespringsta? Sakau – nuo mūsų mišinuko nebespringsta. Dar paklausiau – o gal jai refliuksas? Apie tai aš buvau skaičiusi. Tada ji sako: aaai taip, tai refliuksas.
Nežinau net, kaip tai traktuoti, juk iki tol ji apie tai net neužsiminė. Galų gale sako – išleisim jus namo, nes bėdos jau išsisprendė, – negalėjo patikėti Asta. – Kodėl tai pasakoju? Galbūt mano istorija pasitarnaus kitoms šeimoms. Mamos, stebėkit savo vaikus, domėkitės pačios, nes ligoninėje vyksta konvejeris ir mūsų vaikai rūpi tik mums pačioms.“
Kauno klinikų komentaras
Situaciją pakomentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos specialistė Ieva Tamulytė.
„Pacientė į Kauno klinikas atvyko dėl atsiradusio refliukso pakeitus maitinimą motinos pienu į maitinimą mišinuku. Pastebėta, kad mišinuko mergaitė netoleravo ir pradėjo atpilti.
Vienintelė pagalba, kurią, esant tokiam negalavimui, galima suteikti – atpylimo metu išvalyti nosyje susidariusį sekretą. Tokia procedūra atlikta ir šiai pacientei, o vėliau ji stebėjimui paguldyta kelioms paroms į skyrių“, – atsakydama rašė ji.
Taip pat specialistė pakomentavo ir kūdikio mamos pasipiktinimą sukėlusią ligoninėje galiojančią tvarką, dėl kurios su mažyle teko laukti ilgoje eilėje.
„Primename, kad Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje apžiūros laukimo vieta atskirta nuo suaugusiųjų laukimo vietos, tačiau eilė prie apžiūros metu paskirtų tyrimų kabinetų yra bendra. Norime patikinti, kad kiekvieną kartą personalui matant, kad bendroje eilėje su suaugusiais laukia vaikas, ir esant galimybei, pirmiausia pagalba suteikiama vaikams, – patikino I. Tamulytė. – Taip pat Vaikų skubios pagalbos skyriuje pagalba teikiama visiems pacientams, o čia jie „rūšiuojami“ pagal būklės sunkumą – prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams, todėl pacientų aptarnavimo greitis labai priklauso nuo tuo metu esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.“
Specialistė išskyrė, kad pacientas gali būti priskirtas vienai iš 4 skubios pagalbos kategorijų: 1–2 kategorija – pagalba nedelsiant, 3–4 kategorija – pagalba per 30 min. ar 1 val. Pacientai, kuriems teikiama neskubi pagalba, priskiriama 5 kategorijai.
„Jei atvykusiam pacientui iš karto neįmanoma nustatyti galutinės ar preliminarios ligos diagnozės, ar tuo metu yra reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, reikalingas papildomas ištyrimas ir gydymas, skiriama stebėjimo paslauga, trunkanti nuo 4 iki 24 val.
Tuo metu pacientui taikomas simptominis gydymas (jei toks reikalingas), stebimos gyvybinės funkcijos, atliekami papildomi tyrimai (jei tokie reikalingi). Baigiantis numatytam stebėjimo laikui, vėl vertinama paciento sveikatos būklė, priimamas sprendimas dėl tolesnio gydymo“, – paaiškino klinikų atstovė.
