Aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamybos įmonė „Audimas“ neturi verslo ir turto Rusijoje, o jos prekės ženklai Maskvos parduotuvėse naudojami be leidimo, tikina bendrovės vadovė.
„Audimas“ neturi jokio turto ir verslo Rusijoje. Mes nutraukėme eksportą į Rusiją jau pirmosiomis karo (Rusijos pradėto karo Ukrainoje – BNS) dienomis. Mes nutraukėme gamybą Baltarusijoje savo fabrike“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lina Šlegerienė.
„Audimo“ vadovė komentavo LRT žurnalistės Ritos Miliūtės sausio 22-ąją feisbuke pasidalintą įrašą, kad Rusijos sostinėje veikia bent trys parduotuvės su „Audimo“ ženklu.
„Parduotuvės Maskvoje, mūsų žiniomis, veikia ir naudoja mūsų prekybinį ženklą be jokio leidimo, vadinasi, neteisėtai“, – pridūrė ji.
Pasak L. Šlegerienės, įmonės teisininkų padarytose nuotraukose užfiksuota, jog Rusijos sostinėje esančiose „Audimo“ ženklo parduotuvėse pardavinėjamos 2015–2017 metų kolekcijų prekės su senais logotipais.
„Mes pasamdėme teisininkus, kad mums padarytų nuotraukas. Iš tų nuotraukų, kurias mes gavome, matome, kad tai yra senos (kolekcijos– BNS). Neturime nuotraukų, kad matytume, kad yra ir naujos“, – teigė L. Šlegerienė.
„Galbūt ir yra, bet aš konstatuoju faktus, ką mes matome“, – pridūrė ji. Pasak „Audimo“ vadovės, bendrovė veiklą Rusijoje nutraukė 2017 metais, o iki praėjusių metų jos produkcija Maskvoje prekiavo vienintelis didmeninis prekybininkas.
Anot L. Šlegerienės, paskutinį kartą „Audimo“ prekės į Rusiją tiektos 2021 metų gruodį, o pernai kovo 1 dieną bendrovė informavo partnerį šioje šalyje apie sutarties sustabdymą, o apie jos nutraukimą jam pranešta gegužės pabaigoje.
„Gegužės 27 dieną mes išsiuntėme pranešimą savo vienintelei buvusiai partnerei apie sutarties nutraukimą ir raginimą nedelsiant nutraukti „Audimo“ prekės ženklo naudojimą“, – teigė L. Šlegerienė.
„Audimo“ vadovė teigė, jog su partneriais Rusijoje bandyta susitarti, kad šie nenaudotų bendrovės prekės ženklo, tačiau to padaryti nepavyko – 2017 metais įmonei pasitraukus iš Rusijos ženklas šioje šalyje nebėra teisiškai saugomas.
„Įmonė bandė teisiškai susitarti derybomis su didmenininku pirkėju dėl mūsų nelegalaus prekės ženklo naudojimo. (…) Mes nebeturime prekės ženklo apsaugos. Tai reiškia, kad mums kažką padaryti teisiniu būdu yra labai sudėtinga, bet džiaugiamės, kad sugebėjome susitarti, kad mūsų buvusi pirkėja nenaudotų domeno su „Audimo“ vardu savo internetinėse parduotuvėse“, – teigė L. Šlegerienė.
Tuo metu nuo 2006 metų Baltarusijoje veikusiam „Audimo“ fabrikui užsakymai buvo sustabdyti pernai kovą, o šiuo metu vis dar vyksta jo likvidavimas, sako įmonės vadovė.
„Ką padarė įmonė prasidėjus karui, per tris mėnesius (…) sustabdėme užsakymus mūsų Baltarusijos įmonei, mums pavyko sutarti su vietine įmone, kad perimtų mūsų darbuotojus. Uždarymo metu mes turėjome jų 68“, – teigė L. Šlegerienė.
„Didžiąją dalį gamybos įrangos mes parsivežėme į Lietuvą ir iškart inicijavome įmonės likvidavimo procesą (…) Šiai dienai įmonė vis dar likvidavimo statuse, dokumentai jau atiduoti į archyvą“, – teigė ji.
L. Šlegerienė taip pat tikino, jog bendrovė per kitas šalis nevykdo šešėlinio eksporto į Rusiją – 2021 metais „Audimo“ grupės pardavimo pajamos buvo 25 mln. eurų, o eksportas į Rusiją sudarė 1 proc.
„Didžiąją veiklą vykdome Europos Sąjungoje ir eksportuojame į kitas trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Šveicariją. 2022-ais metais yra nulis procentų eksporto į Rusiją ir Baltarusiją. Išdidėjo Lietuvos pardavimai, Europos Sąjunga liko maždaug tame pačiame lygyje“, – teigė L. Šlegerienė.
Pasak jos, „Audimo“ produkcijai sankcijos nėra taikomos, o eksportas į Rusiją nutrauktas dėl vertybinių įsitikinimų.
„Mes nutraukėme savo tiekimus į Rusiją tik dėl to, kad kaip įmonė mes turime vertybes. Tai buvo mūsų vidinis sprendimas, tai nebuvo kažkokios teisiškos sankcijos“, – teigė L. Šlegerienė.
Anot jos, pastaruoju metu pastebėtas išaugęs fizinių pirkėjų iš Lietuvos apsipirkimų skaičius didmeninėse ir elektroninėse bendrovės parduotuvėse. „Audimo“ vadovė neatmetė, kad tokiu būdu įsigytos prekės gali būti išvežamos iš Lietuvos.
„Mes stengiamės mažinti užsakymų kiekį, kad suma būtų du tūkstančiai ir (…) nepirktų visų vieno modelio dydžių – tokius dalykus mes uždraudėme“, – teigė L. Šlegerienė.
