Mirusiųjų atminimo dieną lietuviai į kapines neša gėlių, uždega žvakučių. Populiariausi – chrizantemų ir kalijų – žiedai šiemet gali atsieiti ir 50 proc. brangiau, sako prekybininkai. Tačiau žmonės vis tiek perka, priduria jie.
25 metus veikiančios ir šešis gėlių salonus Vilniuje valdančios įmonės „Floristas“ direktorius Viktoras Bobinas sako, kad gėlės brango, bet jų kainų didėjimas iš bendrų tendencijų neišsiskiria.
„Šiek tiek brango, ne ypač daug. Viskas brango, bet ne dėl švenčių, o dėl dujų kainų. Olandijoje dujos pabrangusios 4–5 kartus, automatiškai gėlės pabrango“, – „Delfi“ sakė jis.
Įmonės elektroninėje parduotuvėje galima rasti kainas. Chrizantemos kainuoja po 2,49 euro, lelijos – nuo 4,49 euro, stambiažiedės chrizantemos – 4,99 euro, kalijos – po 7,99 euro, karališkos lelijos – nuo 9,99 euro.
Tuo metu prekybos vietų Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje turinčios įmonės „Pasaulio gėlės LT“ direktorius Vaidotas Beniušis nurodė, kad gėlių brangimas pastaruoju metu yra gana didelis.
„Sakyčiau, apie 50 proc. Galbūt ne visa produkcija, bet chrizantemos ar kitos, kur naudojamos gedulo kompozicijoms gaminti – kilo iki 50 proc. kainos.
Pas vietinius augintojus skinta produkcija tiek brango. Mes neimportuojame, tiesiog neapsimoka dėl transporto kaštų. Renkamės vietinę produkciją.
Olandijoje nemažai augintojų užsidarė arba sumažino produkcijos kiekius. Pasiūla sumažėjo, o paklausa padidėjo“, – „Delfi“ sakė jis.
„Pasaulio gėlės LT“ tinklapyje galima rasti, kad kompozicija su baltais gvazdikais kainuoja 39 eurus, kompozicija su chrizantemomis – 32 eurus, su kalijomis – 44 eurus.
Kai reikia, kainos nebeklausia
V. Beniušis sakė, kad savaitgalis prieš lapkričio 2-ąją paprastai būna pagrindinis Vėlinių prekybos metas.
„Šis savaitgalis turėtų būti pagrindinis prekybinis. Iki tol vyksta apsišniukštinėjimas. Visą laiką būna, kad tie, kur prieš savaitę ar dvi vaikšto, visą laiką jiems viskas būna brangu.
Bet pirkimo dieną kainos nebeklausia. Ateina, važiuoja į kapus, perka tai, ką randa, kas patinka“, – pasakojo jis.
Apie tai, kad žmonės apie taupymą kapų gėlėms daug nesvarsto sakė ir V. Bobinas.
„Ką reiškia taupo? Jei reikia žmogui valgyti, tai perka maisto. Jei reikia į kapus nunešti gėlę, tai irgi perka“, – sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad jo verslui sekasi puikiai. „Duonai užsidirbame, neverkiame, kaip kiti aplink“, – sakė verslininkas.
Savo ruožtu V. Beniušio nuotaikos buvo kiek niūresnės.
„Iššūkių kyla versle, tai elektros sąnaudos. Įmonė dirba visomis savaitės dienomis, pramoniniai šaldytuvai sukasi, kaina skaičiuojama pagal biržą, ji išaugo 3–4 kartus, o prekyba sumažėjo pastaruoju metu.
Visi stebi situaciją, žmonės įbauginti, galbūt mažiau pramogauja. Ruduo šiaip ne prekybinis laikotarpis“, – sakė jis.
Lietuvos statistikos departamentas duomenų apie prekybą gėlėmis atskirai nepateikia – jie yra kartu su sodinukų, sėklų, trąšų, naminių gyvūnėlių ir jų ėdalo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse.
Jų apyvartos indeksas pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką rodo, kad nuo 2022 metų pradžios kas mėnesį stebimas mažėjimas. Vertinant to meto kainomis, šių metų rugpjūtį parduota už 13,5 mln. eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
