Lietuvoje vis dar gaji amžizmo tendencija – žmonių diskriminavimas dėl „kitokio“ amžiaus. Asmenys, perkopę 50-ies metų ribą, dažnai patiria diskriminaciją dėl visuomenės nustatytų, iškreiptų normų. 2019 metų „Eurobarometro“ duomenimis, vyresnio amžiaus žmonės diskriminuojančių veiksmų dažniausiai sulaukia darbo aplinkoje.
Darbdavio nusistatymą prieš vyresnio amžiaus asmenis neretai nulemia stereotipinės vyresnio amžiaus žmogaus savybės: lėtumas, neimlumas naujovėms, negebėjimas tinkamai naudotis technologijomis ir žinių stygius. Viena iš pagrindinių priemonių, norint pakeisti šį požiūrį, yra mokslas. Studijos, dalyvavimas seminaruose, kursuose, mokymuose ir kitais būdais keliama kvalifikacija gali padėti išlaikyti esamą arba susirasti naują darbą sulaukus vyresnio amžiaus.
Abejones dėl studijų ir amžiaus išsklaidė pokalbis su katedros vedėja
Kauno kolegijos Socialinio darbo studijų programos absolventė Dana Morozova studijuoti Kauno kolegijoje pradėjo sulaukusi 57-erių. Moteris prisimena, kad į studijas ją pastūmėjo ketvirtosios dukters gimimas, po kurio ji pradėjo aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lankytis įvairiuose mokymuose, seminaruose. Viename jų D. Morozova sutiko Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėją Virginiją Kondratavičienę, kuri ir padrąsino moterį studijuoti.
„Dukrai lankant darželį ir chorą, kartu su ja važinėjau į įvairius vaikų festivalius, renginius. Tada ir pradėjau užsiimti visuomenine veikla, kilo noras padėti visuomenei. Dirbau asmenine asistente su kurčiaisiais, išmokau gestų kalbą, lankiau labai daug seminarų ta tema, kuriuos vedė lektoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio“, – prisimena pašnekovė. D. Morozova taip pat savanoriavo vaikų namuose, dabartiniame Kėdainių pagalbos šeimai centre, pabaigė pirminius socialinio padėjėjo kursus ir pagal įgytą specialybę dirbo beveik dvejus metus.
Pašnekovės norą tobulėti profesinėje srityje dar labiau paskatino seminarų metu sutikta lektorė. „Kai dalyvavome seminaruose, man teko susitikti su Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja V. Kondratavičiene. Mano pirmas klausimas jai buvo: „Ar gali mano amžiaus žmogus studijuoti aukštojoje mokykloje?“. Ji labai mane motyvavo, netgi galbūt pastūmėjo studijuoti“, todėl nedrąsiai, tačiau su užsidegimu siekti aukštojo išsilavinimo, jau tais pačiais metais D. Morozova tapo Kauno kolegijos studente.
Iš jaunesnių grupės draugų jautė palaikymą ir visada sulaukdavo pagalbos
D. Morozova pasakoja, kad prieš studijas jautė jaudulį, tačiau joms prasidėjus nusiramino – amžius netapo kliūtimi nei bendraujant su grupės draugais, nei studijuojant.
„Aš labai abejojau dėl savo metų, galvojau, jog nustatytas vadinamasis amžiaus cenzas, bet, pasirodo, kad mokytis galima, kol dar noras didelis“, – sako Socialinio darbo studijų programos absolventė. Stodama į Kauno kolegiją moteris nejautė baimės, tačiau nedrąsiai laukė atsakymo. „Buvau baigusi buhalteriją, visai kitos srities mokslus, mano tuometinis atestatas buvo vienuolikos klasių, bet viskas praėjo puikiai ir aš buvau priimta.“
D. Morozova prisimena, kad pirmame kurse buvo gana nedrąsu, nes susirinkę žmonės buvo jaunesni, iš įvairių miestų, skirtingų požiūrių ir charakterio savybių, tačiau iš jų visada sulaukdavo pagalbos ir atsakymų į rūpimus klausimus. Vieną didžiausių iššūkių – kompiuterinio raštingumo paskaitas – D. Morozovai padėjo įveikti būtent grupės draugai.
„Specialybę keisti niekada nevėlu – tai leidžia atsiskleisti asmenybei, parodo žmogaus ryžtingumą, užimant žemesnes pareigas įgytas išsilavinimas gali tapti raktu, atrakinančiu duris į aukštesnę poziciją“, – stoti į aukštąją mokyklą norinčius, tačiau dėl vyresnio amžiaus nedrįstančius bendraminčius skatina Kauno kolegijos absolventė.
Papildomas prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta rugpjūčio 3–5 d. Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje galima rasti www.kaunokolegija.lt.
