Kylant maisto produktų kainoms antrąjį pusmetį gali tekti grįžti prie biudžeto peržiūros, dar kartą bandant amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.
„Ko gero, yra rizika, kad dar paūmėjus maisto, kitų būtiniausių produktų kainų augimui gali tekti dar kartą apsispręsti, ar reikia metų antroje pusėje dar kartą koreguoti biudžetą ir galvoti arba apie žmonių pajamų didinimą arba apie sprendimus, susijusius su maisto produktų kainų mažinimu“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
Ji pakartojo, jog Prezidentūra remia Vyriausybės balandžio pradžioje pasiūlytą antiinfliacinį planą, kuriuo numatyta 5 proc. didinti senatvės pensijas, taip pat nuo 460 iki 540 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„Vyriausybės pasiūlytas strategija, kaip ir anksčiau prezidentas siūlė, laikytis žmonių pajamų didinimo strategijos kaip instrumento padėti amortizuoti kainas, ypač pažeidžiamoms grupėms, t. y. papildomas NPD, pensijos, socialinių išmokų didinimas kuriam laikui padės sušvelninti kainų šoką“, – sakė I. Segalovičienė.
Į klausimą, kokie būtų galimi sprendimai dėl jos paminėto maisto produktų kainų mažinimo, patarėja teigė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas būtų rizikingas kelias, tačiau galimas, jei būtų svarstomas bendrame mokesčių reformos pakete.
„Mes matėme, nemažai politikų kėlė klausimą dėl PVM mažinimo, bet šitas klausimas iš tiesų labai rizikingas, nes tai nėra kontroliuojamos kainos, jos yra nulemtos rinkos, ir užtikrinti sumažinant PVM kainų mažėjimą būtų labai rizikinga.
Bet būtų galima svarstyti tokį klausimą tik su bendra mokesčių reforma ir bendrame pakete šis klausimas galėtų atsispindėti ir tos rizikos galėtų būti amortizuotos“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Vyriausybė skaičiuoja, kad patvirtinus jos parengtą antiinfliacinį planą pensininkai, turintys būtinąjį stažą, turėtų sulaukti 24 eurais didesnės pensijos, o minimalios mėnesinės algos gavėjai turėtų papildomai gauti 16 eurų ar daugiau.
Taip pat bazinę socialinę išmoką siūloma didinti nuo 42 iki 46 eurų, valstybės remiamas pajamas – nuo 129 iki 147 eurų, šalpos pensijų bazę – nuo 150 iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazę – nuo 126 iki 138 eurų. Nuo 73,5 iki 80,5 euro būtų didinami vaiko pinigai, o papildoma išmoka vaikui – keturiais eurais iki 47 eurų.
Plane numatyta ir kompensuoti dujų ir elektros kainų dalį gyventojams ir verslui, taip pat daugiau nei 1 mlrd. eurų bus skiriama investicijoms į energetiką.
Iš viso antiinfliacinio plano vertė viršija 2 mlrd. eurų. Šį planą svarstyti parlamente planuojama šią savaitę.
