Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dalis į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių yra tėvų globos netekę vaikai. Tikėtina, kad toliau tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, į šalį atvyks daugiau vaikų, kuriems bus reikalinga globa. Lietuvos gyventojai kviečiami registruotis, kad prireikus galėtų tapti tokių vaikų globėjais. O vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad būtina užtikrinti iš globos namų atvykusių vaikų saugumą.
Skaičius gali kisti kiekvieną minutę
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad Vaiko teisių gynėjų duomenimis šiuo metu Lietuvoje jau yra užregistruoti 15 iš Ukrainos atvykusių vaikų, kurie yra su jiems artimais žmonėmis, ir 43 vaikai iš globos įstaigų.
„Mūsų žiniomis šiuo metu į Lietuvą vyksta keli šimtai vaikų. Vis tik situacija yra labai įtempta, kelionė ilga, o aplinkybės nuolat kinta – yra sudėtinga išvažiuoti iš karo nuniokotos šalies, gali būti strigimų pasienyje. Tad tikslus atvykstančių vaikų skaičius ir atvykimo laikas nėra žinomas. Jų skaičius gali kisti kiekvieną minutę“, – pabrėžia ji.
Atvyko 43 vaikai iš globos įstaigų
I. Skuodienė sako, kad trečiadienį vėlai vakare autobusu į Lietuvą atvyko 43 vaikai iš Ukrainos globos įstaigų, su jais atvažiavo ir keletas mamų su 6 vaikais, jie priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs. Vaikų amžius – nuo 4 iki 17 metų.
Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba).
„Be abejonės, vaikai patyrė didžiulį sukrėtimą ir yra pavargę, tad visi turime tai suprasti ir jiems padėti. Tik atvykę jie pavakarieniavo, buvo užregistruoti ir nuėjo ilsėtis. Jiems yra užtikrinta saugi ir šilta aplinka, tiekiamas maistas. Tačiau, be abejo, tik to neužtenka, tad jau šiandien su vaikais dirba vaiko teisių gynėjai, kalbasi, aiškinasi, kokios konkrečios pagalbos jiems gali prireikti, jų poreikius“, – teigia Tarnybos direktorė.
Ji pabrėžia, kad trečiadienį vakare atvykę vaikai ir suaugusieji buvo itin pavargę, įsitempę ir patyrę didžiulį stresą.
„Mūsų žiniomis kelionė truko ilgiau nei dvi paras. Vietoje buvę vaiko teisių gynėjai pastebėjo, kad kalbinti žmonės buvo nusiteikę viltingai“, – sako I. Skuodienė.
Tarnybos direktorė akcentuoja, kad Lietuva yra pasirengusi priimti visus vaikus, kuriems reikės pagalbos, ir jais pasirūpinti taip, kaip rūpinasi Lietuvos vaikais.
Pokyčiai, norintiems globoti iš Ukrainos atvykstančius vaikus
Trečiadienį vykusioje Vyriausybės spaudos konferencijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė teigė, kad „dėl nelydimų nepilnamečių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba drauge su ministerija rengia pokyčius, kad būtų supaprastinta globėjų skyrimo tvarka.“
I. Skuodienė paaiškina, kad pokyčiai susiję su mokymais norintiems tapti globėjais.
„Įprastai vaikus globoti norintys žmonės turi išklausyti globėjams skirtus mokymus, kurie užtrunka ilgesnį laiką. Šiuo metu ištęstinio mokymų kurso yra atsisakyta, o su baziniais dalykais kiekvienas globėjas supažindinamas asmeniškai, suteikiant jam reikalingiausią informaciją“, – įvardija Tarnybos direktorė ir pabrėžia, kad nuolat kintant situacijai į kiekvieną atvejį žiūrima individualiai ir sprendžiama, kokios pagalbos gali reikėti.
Ji taip pat akcentuoja, kad norinčiam tapti laikinu vaikų iš Ukrainos globėju reikia pateikti prašymą, patvirtinimą, kad neserga ligomis, dėl kurių negalėtų pasirūpinti vaiku. Taip pat jeigu šeimoje yra vyresnių nei 16 metų amžiaus žmonių, reikia pateikti jų sutikimą, kad šeimoje kurį laiką gyvens vaikas iš Ukrainos.
„Visus kitus dokumentus sutvarkys vaiko teisių gynėjai“, – patikina ji.
Ką svarbiausia žinoti tiems, kurie nori tapti globėjais?
I. Skuodienė tegia, kad svarbu suprasti, kad ne kiekvienam iš karo Ukrainoje į Lietuvą atvykstančiam vaikui reikia globėjų, dalis vaikų atvyksta su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis, todėl jie ir toliau liks su jiems artimais žmonėmis. Pasak Tarnybos vadovės, gali būti, kad šiuo metu šalyje jau yra žmonių su vaikais, kurie dar nėra užsiregistravę.
„Labai kviečiu žmones, žinančius apie jau anksčiau atvykusius ir pamiršusius užsiregistruoti ukrainiečius, priminti ir padėti jiems tai padaryti. Vaiko teisių gynėjams labai svarbu žinoti, kad visi nuo karo bėgantys vaikai būtų užregistruoti ir būtų galima suteikti jiems visas būtinas paslaugas – švietimo, socialines ir kitą pagalbą“, – sako ji.
Anot Tarnybos direktorės, kita dalis vaikų yra globos įstaigose gyvenę vaikai, kurie vienas kitą priima kaip šeimos narius – jie yra įpratę prie savo bendruomenės, vieni kitus palaiko.
„Tad siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą tai, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nebus atskirti ir kol kas liks visi kartu“, – teigia ji.
Ir trečioji vaikų grupė, anot I Skuodienės, yra tie, kurie tikrai turėjo ar vis dar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių į Lietuvą atvyko be savo šeimos narių ir neturi čia nė vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti.
„Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų, gal keletui savaičių, gal mėnesių. Tačiau tikslas yra toks, kad pasibaigus karui šie vaikai grįžtų į savo šalį“, – teigia Tarnybos direktorė.
Ji pabrėžia, kad norintiems į savo namus priimti globoti tėvų netektį ir karo siaubą išgyvenusius vaikus, labai svarbu atsakingai įsivertinti šią atsakomybę, pasitarti su savo šeimos nariais, numatyti galimybes, patirtas vaikų traumas, tinkamai pasirūpinti tiek laiko, kiek reikės, suteikti visokeriopą palaikymą ir pagalbą atstovaujant jam ugdymo, sveikatos priežiūros bei integracijos procesuose.
„Globėjams, pasiryžusiems rūpintis šiais vaikais, palaikymą ir visą reikalingą informaciją teiks savivaldybėse veikiantys globos centrai, bus galimybė gauti psichologo paslaugas, reikiamus mokymus, numatyta kitų paslaugų ir išmokų užtikrinimo sistema“, – patikina I. Skuodienė.
Tarnybos vadovė sako, kad kol kas Lietuvoje dar nėra vaikų, kuriems reikėtų globėjų, tačiau pabrėžia, kad situacija nuolat kinta ir toks poreikis gali atsirasti bet kurią minutę.
„Karas Ukrainoje – tragedija šios šalies žmonėms. Turime ištiesti pagalbos ranką savo broliams ukrainiečiams, o ypač labiausiai pažeidžiamiems – vaikams, likusiems be tėvų globos. Tikėtina, kad ateinančiomis dienomis ir savaitėmis vis daugiau vaikų pasieks Lietuvą ir iškils globos poreikis neturintiems ar karo metu tėvų netekusiems vaikams iš Ukrainos. Labai svarbu jiems suteikti saugią namų aplinką. Matome, kad jau šiandien yra daug žmonių, pasirengusių jiems padėti, tai labai džiugina“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Svarbiausia užtikrinti vaikų saugumą
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė teigia, kad vaikai, atvykę su tėvais gauna daugiau saugumo, pagalbos iš tėvų.
Ji taip pat pabrėžia, kad vis dažniau girdi, jog į tam tikras savivaldybes arba ruošiasi atvažiuoti, arba jau atvažiavo vaikai iš globos namų. Ten, anot R. Dičpetrienės, svarbiausia užtikrinti vaikų saugumą.
„Pavyzdžiui, kur tie vaikai bus apgyvendinti, koks bus pastatas, kaip jie bus apsaugoti. Iš vienos pusės mes tikrai neišsiverstume be savanorių, žmonės dabar yra nepaprastai linkę padėti ir tas labai sveikintina, bet iš kitos pusės šitų vaikų atžvilgiu atsiranda pavojus, kad bus visai atlapotos durys ir perkeltine, ir tiesiogine prasme. Tai vėlgi tiems vaikams gali būti ir baisu, ir nejauku, nes, įsivaizduokite, masė žmonių, jie ateina, kalbina, būna ten. Juk vaikai ir taip yra patyrę stresą“, – paaiškina ji.
„Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė taip pat pabrėžia besaikio fotografavimo ir filmavimo galimą žalą.
„Aš suprantu, kad žmonės laukia tų vaikų ir nori pasitikti, bet vėlgi, pavyzdžiui, dėti globojamų vaikų nuotraukas ar video į internetą yra labai nesaugu, nes, kaip žinia, nėra aišku, kur tos nuotraukos gali nukeliauti. Ir apskritai yra paskleidžiama informacija, kad jie ten tokie yra. Tuomet kaip užtikrinti jų saugumą? Man tai kelia didelį nerimą“, – mintimis dalijasi ji.
R. Dičpetrienė pabrėžia, kad visiems atvykusiems vaikams iš karto reikia medikų, taip pat psichologinės pagalbos. Be to, anot jos, būtina užtikrinti, kad jie gautų visavertį šiltą maistą ir kitą būtiną priežiūrą.
„Atrodo, kad tai tokie paprasti dalykai, bet mes juos turime užtikrinti. Dabar ir savivaldybėms krenta didžiulė atsakomybė. Aišku, mes nevyriausybininkai – tiek „Gelbėkit vaikus“, tiek vietinės savivaldybėse veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tiek žmonės ir savanoriai labai padeda. Vėlgi visus tuos vaikus reikia aprengti, nes jie atvažiavo kaip stovi, reikia visko – nuo rūbų iki higienos priemonių, taip pat, aišku, žaisliukų, kad jiems būtų kuo greičiau sugrąžinta vaikystė“, – sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė.
Ji pabrėžia, kad to, kaip tokioje situacijoje reikia veikti, niekas niekur nesimokė ir sistemos nėra. „Mes ją kuriam čia ir dabar visi – tiek nevyriausybininkai, tiek gyventojai, tiek valstybinės institucijos“, – teigia R. Dičpetrienė.
„Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė sako, kad jos supratimu, įvaikinimo tarnyba galvoja apie globėjų tinklo praplėtimą.
„Panašu, kad mintis yra įtraukti kuo daugiau globėjų, kad tie vaikai vis dėlto atsidurtų šeimose, o nepasiliktų pastatuose, tai, aišku, būtų labai geras dalykas“, – atkreipia dėmesį ji.
R. Dičpetrienė sako, kad jos kol kas nepasiekė istorijos, kad vaikai būtų atvykę visiškai vieni be jokių globėjų.
Tačiau ji akcentuoja, kad tarptautinėje „Gelbėkit vaikus“ organizacijos praktikoje būna, jog per baisias stichijas, žemės drebėjimus žmonės juda į saugesnes vietas ir tikrai atsiranda nelydimų nepilnamečių.
„Šitie vaikai yra patys pažeidžiamiausi, mūsų tarptautinis tinklas visada klausia, kiek tokių vaikų yra ir kokia pagalba jiems teikiama. Manau, kad tokių vaikų tikrai bus, tik iki mūsų kol kas tokia informacija neatkeliavo“, – teigia ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
