Anot architektų, industrinės teritorijos prie vandens turi unikalią progą išnaudoti savo potencialą. Tokių teritorijų konversijos dažnai reiškia nestandartinius architektūrinius sprendimus, alternatyvų erdvių išnaudojimą, įdomią ir unikalią istorinę aplinką.
„Teritorijos, turinčios prieigą prie vandens, turi unikalią progą išnaudoti savo potencialą – jos gali būti ne tik aktyvi žmonių susitikimo, sporto, atokvėpio ar pramogų vieta, bet ir puiki prizmė, per kurią kuriamas teritorijos bei miesto identitetas“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Paleko architektų studijos architektė Ugnė Morkūnaitė.
Vienas tokių pavyzdžių – Nordhavn rajonas Kopenhagoje, dar visai neseniai buvęs pramonine uosto teritorija su laivų statyklomis, remonto dokais, sandėliais ir logistikai skirtais pastatais. Šiandien čia vykdoma konversija leidžia teritorijai atgimti nauju traukos tašku – statomi gyvenamieji namai ir verslo centrai.
200 hektarų plotą užimantis rajonas pradėtas konvertuoti prieš gerą dešimtmetį, bet didžiausias spurtas įvyko pastaraisiais metais – vien per 18 mėnesių iki vasaros pabaigos čia apsigyveno ar darbą rado 5000 žmonių. Planuojama, kad iki 2050 m. Nordhavn rajone apsigyvens 40 tūkst. žmonių ir bus sukurta 40 tūkst. darbo vietų.
Pasak U. Morkūnaitės, mieste esantys vandens telkiniai neretai tampa vieta, kur sukasi pagrindinis miesto gyvenimas. Tokių pavyzdžių matome ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, per kurį teka Neris, Kaune – Nemunas ir Neris, Klaipėdoje identitetą kuria Danė ir pats pajūris. Visgi projektuoti gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus prie vandens yra nemažas iššūkis.
„Dažniausiai teritorijos prie vandens yra itin atvira vieta, kuri matoma kaip ant delno. Nauji projektai turi būti jautrūs aplinkai, būtina įvertinti, kokį poveikį jie darys esamai situacijai. Svarbu, kad jie neblokuotų ryšio su vandeniu ir leistų suderinti viešąjį bei privatų interesą. Be to, tenka atsižvelgti ir į techninius niuansus – ar teritorijai negresia potvyniai, kokių papildomų apsaugos priemonių būtina imtis, kad vystomi projektai išvengtų visų galimų grėsmių ateityje“, – dalijasi U. Morkūnaitė.
Planuojamas funkcionalus rajonas
Industrinių teritorijų konversijos pavyzdžių daugėja ir Lietuvoje – viena jų šiuo metu vykdoma Kaune. Teritorijos viziją padiktavo 2018 m. rengtos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu architektai išnagrinėjo ir išplėtojo Nemuno kairiojo kranto Kaune urbanistinę viziją su tikslu sukurti gyvybingą teritoriją. U. Morkūnaitės teigimu, minėta teritorija taps tvariu ir į miestą integruotu rajonu.
„Tai rajonas, kuriame yra derinama sena ir moderni architektūra, daugybė skirtingų funkcijų su viešųjų erdvių sistema. Čia pat yra istorinis miesto senamiestis, įspūdinga gamtinė aplinka, vanduo, industrinis paveldas, greta jau statomi nauji viešieji objektai – mokslo muziejus, numatoma koncertų salė, olimpinis baseinas“, – apie Nemuno kairįjį krantą kalba architektė.
Remiantis parengta kūrybine studija, teritorijoje numatytas funkcionalus užstatymas: 40 proc. pastatų turėtų būti gyvenamosios paskirties, 40 proc. – komercinės, biurų ar paslaugų paskirties ir 20 proc. – visuomeninės ar kultūrinės.
„Toks proporcingas funkcijų paskirstymas vienoje teritorijoje užtikrina žmonių srautų judėjimą nuo ryto iki vakaro, atsisakant monofunkcinių kvartalų, kurie lieka tušti vakarais ar priešingai – ištuštėja dienos metu, kai gyventojai yra darbuose“, – pažymi U. Morkūnaitė.
Nemuno kairiajame krante buvusios industrinės teritorijos konversija į gyvenamąją tik prasideda – šiuo metu čia plėtojamas pirmasis gyvenamųjų daugiabučių projektas „Nemunaičiai“, vystomas SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovės „SBA Urban“.
Privalumas – arti miesto centro
Anot architektės U. Morkūnaitės, konvertuojamų pramoninių teritorijų patrauklumas priklauso ir nuo jų artumo miesto centrui. Jei plėtra vykdoma atokiau, gerą susisiekimą turi užtikrinti ne tik patogios eismo arterijos, bet ir išvystytas viešasis transportas.
„Nordhavn rajone buvo pritaikyta „5 minučių miesto“ taisyklė – visos reikalingos paslaugos, parduotuvės, kultūros įstaigos ar viešojo transporto stotelės turi būti pasiekiamos greičiau nei per 5 minutes visame rajone. Vystoma teritorija nuo pat pradžių buvo įtraukta į miesto viešojo transporto sistemą, vadinasi, yra patogus susisiekimas metro, autobusais, keltais ir dviračių takais“, – pastebi ji.
Panašiai turėtų būti plėtojamas ir Nemuno kairysis krantas – arti senamiesčio esanti teritorija jau dabar yra lengvai pasiekiama, o planuojami pėsčiųjų tiltai per upę dar labiau priartins rajoną prie miesto centro. Vienas tiltų jau sujungė Karaliaus Mindaugo prospektą su Nemuno sala, o ši, kaip planuojama, bus sujungta su kairiuoju Nemuno krantu.
