Vis dar negalintys veikti ir leidimo atsidaryti laukiantys didieji prekybos centrai siūlo priemones, kaip jie galėtų dirbti saugiai. Jų atstovai siūlo kiekvieną savaitę testuoti darbuotojus bei atskirti lankytojų srautus.
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, nebėra priežasčių, kodėl prekyba uždarose patalpose turėtų būti uždaryta.
„Mūsų nuomone, kuo platesnis ratas, kuo daugiau parduotuvių, kuriose yra galima prekyba, tai yra epidemiologiškai saugiau, nes tai skaido srautą lankytojų, kurie gali pasirinkti, kur jiems atvykti, tai iš dalies riboja ir judumą mieste – kuo Vyriausybė abejoja, kad prekybai atsidarius labai suaktyvėtų judumas mieste“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Statulevičius.
„Atėjus pavasariui jis jau yra aktyvus, o žmonės turėtų galimybę arčiau namų ateiti ir apsipirkti, jiems nereikėtų per visą miestą važinėti“, – pridūrė jis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė pabrėžė, jog internetinė prekyba, nors ir padidėjo, tačiau nekompensavo praradimų, todėl neatvėrus fizinių parduotuvių, dalis jų bankrutuos.
„Paramos nėra, darbuotojai prastovose, bet viskas, yra riba. Prekybos sektorius pasižymi didelėmis atsargomis, įšaldytos drabužių ir batų kolekcijos, kurių neįmanoma parduoti su esamomis atvėrimo galimybėmis ir internete“, – spaudos konferencijoje teigė R. Vainienė.
Pasak M. Statulevičiaus, siūloma savanoriškai kas savaitę testuoti visus prekybos centrų darbuotojus prieš jiems atvykstant į darbą.
„Nuomininkų darbuotojai turėtų atlikti testus prieš pirmą atėjimą dirbti, be abejo, serologinius antikūnų testus, o po to kas savaitę reguliarius testus, ir taip užtikrinti, kad veikla būtų maksimaliai saugi“, – sakė asociacijos vadovas.
Anot jo, testavimas galėtų vykti privačiose klinikose arba specialiai įrengtose prekybos centrų patalpose.
Be kita ko, M. Statulevičius teigė, jog prekybos centrai gali nesunkiai riboti lankytojų srautus, nes automatinė sistema nuolat fiksuoja, kiek yra lankytojų. Be to, siūloma lankytojų srautus nukreipti ratu.
„Siūlome, kad srautai būtų atskirti, kur tai galima, prekybos centruose jie būtų vykdomi viena kryptimi, kur platesni praėjimai, jie būtų atskirti kryptimis, kad jos nesusikirstų, eismas vyktų ratu“, – teigė jis.
R. Vainienė teigė, jog prekybos centruose būtų išjungtas bevielis (Wi-fi) interneto ryšys bei pašalinti minkštasuoliai, kad pirkėjai neužsibūtų. Be to, anot jos, patalpos yra gerai ventiliuojamos, nuolat dezinfekuojami paviršiai.
„Yra sukurtos ypatingos ventiliacijos sąlygos, kai oras ir filtruojamas, ir reguliuojamas, yra galimybė ventiliaciją reguliuoti, priklausomai nuo lankytojų skaičiaus. (…) Dezinfekcijos priemonės tiesiog liejasi laisvai, tokios dezinfekcijos neturime gal nei savo biuruose, namuose ar šeimose“, – sakė R. Vainienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad epidemiologinei situacijai blogėjant, tvarka galėtų būti griežtinama, pavyzdžiui, didinami ploto reikalavimai, tačiau veikla neturėtų būti uždaroma.
Pasak jos, atvėrus prekybos centrus, piko valandomis dirbtų daugiau apsaugos darbuotojų, kurie kontroliuotų saugaus atstumo laikymąsi viduje ar eiles lauke, o neturintiems nemokamai būtų dalijamos medicininės kaukės.
Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad dar anksti galvoti apie prekybos centrų atidarymą ir toliau kai kuriose Europos valstybėse blogėjant situacijai dėl koronaviruso.
„Šiandien mano žinutė yra ta, kad artimiausios dvi trys savaitės parodys, kas bus su sergamumu. Tiesiog norėtųsi, kad visi turėtų tą istorinę atmintį – prisiminkime, kur Lietuva buvo gruodžio viduryje. Mes buvome pirmi pasaulyje ir pirmi Europoje pagal sergamumo rodiklius, mūsų ligoninės buvo pasiekusios 95 ir daugiau procentų užimtumo. Šiuo metu panaši situacija yra Paryžiuje“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
„Aš tikrai nemanau, kad mes visi norėtume sugrįžti į tą metą ir aš manau, kad mes visi tuos dalykus turime suvaldyti“, – pridūrė jis.
Šiuo metu leidžiama veikti visoms parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko. Tuo metu prekybos centruose gali veikti tik būtinųjų prekių: maisto, farmacijos, optikos ir veterinarijos parduotuvės, o kitos gali veikti tik kaip prekių atsiėmimo punktai.
