Prezidentė siūlo geriau apsaugoti vartotojus nuo klaidinančių reklamų ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Seimui ji teikia keturių įstatymų pataisas, kurios turėtų paveikti ir produktų kainas.
Dalia Grybauskaitė siūlo baudas susieti su įmonės pajamomis ir skirti baudas iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau 100 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda siektų 6 proc. pajamų, bet ne daugiau 200 tūkst. eurų. Šiuo metu maksimali bauda už klaidinančią reklamą siekia 8,7 tūkst. eurų.
„Pasak prezidentės, pagrindinė ir efektyviausia rinkos ekonomikos sąlygomis veikianti priemonė, kuri lemia kainas, yra konkurencija. Siekiant teisingų kainų, nedidelių kainų, svarbiausia užtikrinti, kad šalyje veiktų sąžininga konkurencija. Tikimasi, kad šių įstatymų pataisos bus tie įrankiai, kurie tiesiogiai turės įtakos kainoms, jų mažėjimui. Tuo pačiu tai įrankiai, siekiantys atgrasyti nesąžiningą verslą nuo šešėlinių susitarimų, nuo vartotojų ir žmonių apgaudinėjimo“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.
Šalies vadovė siūlo didinti baudas už Reklamos bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pažeidimus. Be to, ji siūlo keisti Konkurencijos įstatymą, numatant, kad paskirtos baudos būtų mokamas iš karto arba pateikiama baudos dydį atitinkanti banko garantija. Šiuo metu įmonės baudas turi sumokėti per 3 mėnesius, bet Konkurencijos tarybos nutarimą apskundus teismuose, baudos mokėjimas atidedamas keliems metams.
Su prezidente D. Grybauskaite pirmadienį susitikęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad numatomi pakeitimai padėtų išvengti atvejų, kai po kelių metų bylinėjimosi nebelieka nubaustos įmonės ir baudos išieškojimas tampa neįmanomas.
„Jeigu kažkas daro ar ketina daryti pažeidimą, jį nuo to atgraso baudos dydis. Reklamos įstatymo atveju baudos buvo per mažos ir nieko neišgąsdino. Bauda turi būti neišvengiama, turi būti žinojimas, kad jei kažką padarysi, už tai reikės atsakyti“, – spaudos konferencijoje sakė Š. Keserauskas.
Prezidentė taip pat siūlo taisyti Teisėkūros pagrindų įstatymą – būtų aiškiai apibrėžiami atvejai, kada teisės aktų projektų poveikio vertinimas konkurencijai yra privalomas. Tikimasi, kad tai keistų įvertinti, ar projektas nedarytų žalos vartotojams bei šalies ekonomikai.
„Iki šiol privalomo tokio vertinimo nebuvo. Kartais įstatymų kūrėjai žinodavo, kad jų idėjos ir siūlomi teisės aktai ribos konkurenciją, ir bandydavo tai slėpti. Kai kurie tai darydavo per klaidą ar nežinojo. Pagal siūlomus įstatymo pakeitimus tai daryti bus privaloma“, – sakė Š. Keserauskas.
Konkurencijos įstatymo pataisos, numatančios automatinį baudos išieškojimo stabdymą įmonei pateikus skundą teismui, Seime priimtos 2013-ųjų liepą, tačiau D. Grybauskaitė tuomet jas vetavo. 2013-ųjų spalį Seimas šias pataisas buvo atšaukęs, tačiau gruodį iš naujo patvirtino analogiškus įstatymo pakeitimus.
2014 metais įsigaliojus naujai Reklamos įstatymo redakcijai, Konkurencijos taryba pradėjo imtis aktyvios prevencinės veiklos ir įspėti reklamos davėjus apie galimus pažeidimus.
Apie analogiškus įstatymų pakeitimus prezidentė prabilo šių metų vasarį. Tuomet svarstyta, kad jie bus teikiami Seimo pavasario sesijai, tačiau tai nebuvo padaryta. Dabar naujovė įsigaliotų nuo kitų metų liepos.
Konkurencijos taryba 2015-2017 metais už klaidinančią reklamą įmones baudė 14 kartų. Didžiausių baudų sulaukė portalą beta.lt valdanti „Cherry Media LT“ (17,5 tūkst. eurų), vaistinių tinklą „Camelia“ valdanti „Nemuno vaistinė“ (2 baudos, 13,6 tūkst. eurų), bendrovės „Karolinos turas“ ir „NT partneriai“ (po 8,7 tūkst. eurų). Taip pat baustos įmonės „Topo grupė“, „Rimi Lietuva“, „Pigu“ ir „Electronic Trade“.
Pastaruoju metu už klaidinančią reklamą vis dažniau nubaudžiamos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės, daugiabučius reklamuodamos pažeidžiant statymus.
