Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su Kauno technologijų universitetu (KTU) išanalizavo tinklapyje www.skelbiu.lt pateiktus būsto skelbimus, susiejo šią informaciją su skelbimuose nurodytais telefonų numeriais ir pateiktomis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis ir gavo stulbinančias išvadas: įtariama, kad nuo šiame tinklapyje skelbiamo būsto nuomos pajamų nesumokėta apie 17 mln. eurų.
Pasivijo technologijos
Pirmoji apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su Kauno technologijų universitetu (KTU) išanalizavo tinklapyje www.skelbiu.lt pateiktus būsto skelbimus, susiejo šią informaciją su skelbimuose nurodytais telefonų numeriais ir pateiktomis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis. Robotukų, kurie analizavo skelbimus ir juos lygino su piliečių deklaracijomis, išvados bejausmės, bet skausmingos.
„Paaiškėjo, kad apie 4000 mokesčių mokėtojų nedeklaravo nuomos pajamų ir nesumokėjo apie 1 mln. Eur mokesčių“, – sakė Vytenis Zaskevičius, VMI Atrankos ir paramos auditui departamento Analitikos modeliavimo skyriaus vedėjas.
VMI skaičiuoja, jog įvertinus visus šiame tinklapyje pateiktus būsto nuomos pasiūlymus, galima daryti prielaidą, kad nuo šiame tinklapyje skelbiamo būsto nesumokėta apie 17 mln. Eur mokesčių nuo nuomos pajamų.
Žinoma, galima diskutuoti, kad tokius robotukus buvo galima paleisti jau prieš keliolika metų, nekilnojamojo turto burbulo piko metu (technologiškai tai nėra kažkas ypatingo ir dar neatrasto), tačiau technologijos atėjo į šią sritį. Su skaičiais ginčytis būna sunku. Šis VMI robotukas tiesiog atskleidė šešėlio mastą. Nors abejojančių, kad šešėlis milžiniškas, vargu ar buvo.
Nebepadedantys užkalbėjimai
Iki šiol būsto nuomos ir pardavimo rinkos analizė ir prognozės buvo daugiau įvairaus lygio ekspertų (kurie paraleliai ir NT projektų vystytojai arba finansuotojai) rankose. Jei prisiminsime praeitą krizę, kai po ilgo įtikinėjimo „būtai brangz“ įvyko griūtis, jų pabūrimais ir su astrologais tikslumu galinčiomis konkuruoti prognozėmis tikėti sunku.
Pastaraisiais metais aktyvumu pasižymėjęs balandis šįmet būsto pardavėjams nebuvo dosnus – lyginant su pavasario pradžia, būsto objektų parduota 14,8 proc. mažiau.
Tuo labiau, kad ir dabar, po ilgo įtikinėjimo, kad „būtai brangz“ nutiko kai kas nelaukto, nors ir beveik nepastebėto. Kiti įdomūs skaičiai, kuriuos Registrų centras paskelbė gegužės pradžioje – tai duomenys už balandį, kurie visai nedžiugina nekilnojamojo turto agentų sielų.
Pastaraisiais metais aktyvumu pasižymėjęs balandis šįmet būsto pardavėjams nebuvo dosnus – lyginant su pavasario pradžia, būsto objektų parduota 14,8 proc. mažiau. Ryškiausią įtaką tam turėjo mažiau aktyvūs butų pirkėjai, kurie per pastarąjį mėnesį įsigijo 2516 gyvenamųjų patalpų. Palyginimui, kovą sandoriais perleistų butų skaičius siekė 3067, pernykštį balandį – 2945.
Žmonėms lengva įtikėti, kad bankų pagalba nieko nedirbant sau galima susikurti gerbūvį.
Tuo metu gyvenamųjų namų rinkoje buvo pastebimas šiek tiek nuosaikesnis lėtėjimas. Namų pardavimai smuko 6,6 proc. – nuo 889 kovą iki 830 balandį.
Smūgis į tarpdurį
Praktiškai tai reiškia, kad būsto nuomos rinka gavo smūgį į pakinklius. Nors tiksliai nežinoma, kiek Lietuvoje nuomojama butų (kai kuriais vertinimais, vien Vilniuje jų 30 tūkst., tačiau tiksli apskaita, kol didelė dalis rinkos šešėlyje neįmanoma) tai reiškia, kad būstas, kuris buvo pirktas kaip investicija – nuomai, kol pabrangs, ar tiesiog nuomai, kaip papildomam pajamų šaltiniui – praranda dalį patrauklumo. Pirmiausia dėl to, kad rinka persotinta. Tą parodo tūkstančiai skelbimų. Dar prieš keletą metų išnuomoti būstą buvo labai paprasta ir rinktis galėjo savininkas, o ne gyvenamojo ploto ieškantis pilietis. Tai liūdna žinia ir projektų vystytojams – didmiesčiuose pakankamai daug butų buvo perkami ne dėl gyvenimo, o būtent kaip investicija. Žmonėms lengva įtikėti, kad bankų pagalba nieko nedirbant sau galima susikurti gerbūvį.
Neoficialiuose pokalbiuose kai kurie šios rinkos dalyviai prisipažino, kad rinka perkaitinta. Nors NT agentai draugiškai vis dar pučia dūdą, kad viskas gerai ir kainos tik auga bei augs, nes „viskas brangsta“, gali ir nebesuveikti. Būsto nuomos kainos kurį laiką nebekyla. Dar blogiau, bent Vilniuje daugėja butų, pirktų už paskolas, kurių nuoma jau nebepadengia kredito ir palūkanų arba balansuoja ties ta riba. Ir tai vertinant, kad palūkanos šiandien vienos mažiausių istorijoje. Bet koks jų šuolis reikš tai, kad vietoj laukto priedo prie algos, savininkui teks atriekti dalį atlyginimo bankui, nes nuomos tiesiog nebeužteks. Jei teks priskaičiuoti 15 proc. GPM mokestį valstybei – jo išvengti dėl stiprėjančios kontrolės bus vis sunkiau – tai perspektyva atrodo liūdnai. Panaši situacija jau buvo prieš keletą metų, kai per patį kainų piką pirktą būstą nuomojantys tautiečiai atėjus krizei turėjo primokėti bankams, rekordiškai padidinusiems palūkanas. Didinti kainą ir taip padengti mokesčiams skiriamą dalį persotintoje rinkoje sudėtinga.
Pakeliui į civilizaciją
Tačiau neperkantiems, nenuomojantiems ir pačiai valstybei šie posūkiai bus naudingi. Šešėlis vieną kartą turi sunykti , o laukinė nuomos rinka – stotis į padorias vėžes. Kol kas dideli NT vystytojai praktiškai nesiėmė nuomos projektų. Viena iš priežasčių – konkuruoti su šešėline rinka buvo neįmanoma. Paprasčiau buvo būstą tiesiog parduoti. Kol rinka šešėlyje ir nuomos santykiai priklauso tik nuo nuomininko ir nuomotojo geranoriškumo, neįmanoma sukurti aiškios ir reglamentuotos sistemos, apsaugančios abi puses. Tokia sistema veikia Didžiojoje Britanijoje. Ten bet kuris nuomos sandoris aprašomas dideliuose ir aiškiuose „talmuduose“, kur numatyti beveik visi gyvenimo atvejai ir sutarties vykdymą prižiūri licencijuota agentūra. Būsto šeimininkas nuomininkus dažnai mato vienintelį kartą per keletą metų – paduodamas raktus. Vėliau visas jo vargas patikrinti, ar į sąskaitą įplaukė įmoka. Tvarkingai veikiančioje sistemoje mokesčiai įskaičiuoti. Tačiau būtent tai, kad visi laikosi taisyklių, leidžia jaukiai jaustis investuotojams, tarpininkams ir nuomininkams. Sistema veikia taip, kad realiai užtikrina investicijų atsiperkamumą, nes konkuruojama vienodomis sąlygomis.
Taip, toje pačioje Didžiojoje Britanijoje egzistuoja ir šešėlinė rinka – namai, kuriuose gyvena po keliolika migrantų, atsiskaitančių tik grynaisiais. Tačiau didžiausia tokio namo gyventojo svajonė – pakilti socialiniais laipteliais į viršų ir išsinuomoti būstą iš legaliai veikiančios agentūros.
Daugiau informacijos skaitykite čia.
