Nemuno ir Neries vingių apkabintame mieste – Kaune – birželio 6–8 dienomis vyks gerai Lietuvoje žinomas, XXXVIII-asis tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2024“. Šių metų festivalio programoje skleisis prasminga tema – Vanduo tradicinėje kultūroje.
Didžiausias folkloro festivalis Kaune
Jau 38-ąjį kartą organizuojamas festivalis „Atataria lamzdžiai“ yra didžiausias folkloro tradicijas puoselėjantis renginys Kaune, savo ištakomis siekiantis net 1984-uosius metus. Kasmet vykstančio festivalio metu į Kauną suplūsta gausus būrys folkloro entuziastų: ansamblių, grupių, atlikėjų bei kitų folklorą mylinčių ir savo krašto kultūriniais turtais pasidalinti trokštančių dalyvių. Festivalio renginiai – ne tik puiki proga susitikti meilės tradicinei kultūrai vienijamiems bičiuliams – tai graži ir spalvinga šventė, prieinama visai Kauno miesto bendruomenei.
Festivalio organizatoriai žada, jog ir šiais metais antrąjį birželio savaitgalį pasirinkę praleisti Kaune nepasigailės, nes folkloro tėkmė nuvilnys per visą miestą: gatves ir alėjas, aikštes ir amfiteatrus, sales ir bažnyčias, o kauniečių pamėgtuose kampeliuose laisvai liesis dainos, čiurlens juokas ir suksis šokių verpetas.
Į Lietuvos širdimi pramintą miestą šiais metais sugužėti žada per 80 folkloro ansamblių iš visos Lietuvos (5 – iš užsienio), per 40 pavienių atlikėjų, kelios dešimtys amatininkų ir tautodailininkų, rašoma Kauno tautinės kultūros centro pranešime žiniasklaidai.
Tris dienas festivalio dalyviai demonstruos kauniečiams ir miesto svečiams savo krašto dainas, instrumentinę muziką, šokius, tautosaką, amatus. Iš viso įvyks 23 renginiai: paskaitos, parodų atidarymai, amatų pristatymai, prekybininkų jomarkas, šokių vakaronė, popietė vaikams, gausybė didesnių bei mažesnių koncertų – kur praleisti laiką atras kiekvienas.
Programoje akcentuojama Vandens simbolika
XXXVIII-ojo tarptautinio folkloro festivalio „Atataria lamzdžiai“ programoje – gausu renginių, skirtų vandens stichijos įprasminimui lietuvių kultūroje. Pirmąją festivalio dieną pasinerti į bendros dainos sūkurį galėsite pasidainavimų popietėje Marvelės slėnyje „Čiurli čiurli, upinėli“. Jau tą patį vakarą subtiliomis, liūliuojančiomis giesmėmis Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčią pritvindys „Sutartinių pynė“.
Birželio 7-osios vakaras paskirtas Lietuvos upių tėvui Nemunui: Kauno kultūros centre vyks folkloro ansamblių koncertas „Šalia Nemunėlio“, o Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje – Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ koncertas „Anoj pusėj Nemuno“.
Šeštadienio popietę atvykusieji į jomarką kviečiami ne tik apžiūrėti dešimčių tautodailininkų ir amatininkų dirbinius, kartu pasimokyti amatų, bet ir pasisemti naujų žinių paskaitų palapinėje, kur bus skaitomi pranešimai „Velykų antros dienos prausimo Užupės kaime tradicijos“ ir „Vandens sakralumas ir reikšmė kalendorinėse šventėse, apeigose ir metiniame darbų cikle”.
Kaip ir kasmet, bus svečių iš užsienio – ukrainiečių ansamblį „Kalyna“ (Visaginas), Kartvelų folkloro grupę „Pasvebi“ (Sakartvelas; Vilnius), Preilių etnografinį ansamblį „Naktineica“ (Latvija), Rucavos etnografinį ansamblį ir kaimo kapelą „Paurupīte“ (Latvija) ir Koknesės folkloro grupę „Urgas“ (Latvija) galėsite išgirsti užsienio svečių koncerte „Už jūrų marių“.
Ištikimi festivalio lankytojai programoje atras ir jau pamėgtus, tradiciniais tampančius renginius. Iškart po to, kai birželio 6 d. 14.30 val. prie Kauno miesto savivaldybės bus pakelta festivalio vėliava, šokių entuziastai raginami įsilieti į žaibišką šokių sambūrį.
Norintieji patirti instrumentinės muzikos subtilybes kviečiami apsilankyti kanklių popietėje „Tai skambėkit, mano kanklės“ ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos ugdytinių koncerte „Keleliu ėjau, laukeliai skambėjo“.
Penktadienio vakarą lyrikos, švelnios nostalgijos ir humoro gerbėjus suburs romansų vakaras „Oi būdavo, būdavo“. Didžiąją festivalio dieną, birželio 8-ąją, folkloro tėkmė pasieks jau ir miesto centrą – 13 val. visa Laisvės alėja almės folkloro ansamblių koncertais „Sveiki, gyvi, sveteliai“, 16 val. prie Kauno pilies įvyks Didysis folkloro ansamblių koncertas, o 20 val. festivalį džiaugsmingai užbaigsime ir saulę palydėsime šokių vakaronėje.
FESTIVALIO PROGRAMA*
Birželio 6 d., ketvirtadienis
14:30 Festivalio atidarymas. Vėliavos pakėlimas
Kauno miesto savivaldybės aikštė
15:30 Popietė šeimoms „Vijo lizdū pelėda“
KMM Tautinės muzikos muziejus, renginių salė, L. Zamenhofo g. 4
18:00 Pasidainavimai Marvelės upės slėnyje „Čiurli čiurli upinėli“
Marvelės upės kaskados, Julijanavos g. 77
19:00 Sutartinių pynė
Kauno Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia, Aleksoto g. 3
Birželio 7 d., penktadienis
13:00 Adolfo Teresiaus sakraliojo liaudies meno ir kryždirbystės parodos atidarymas
Kauno įvairių tautų kultūros centras, Šv. Gertrūdos g. 58
15:30 Kanklių popietė „Tai skambėkit, mano kanklės“
KMM Tautinės muzikos muziejus, renginių salė, L. Zamenhofo g. 4
16:00 Kauno 1-osios muzikos mokyklos ugdytinių koncertas „Keleliu ėjau, laukeliai skambėjo“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13
17:00 Folkloro ansamblių koncertas „Šalia Nemunėlio“
Kauno kultūros centras, Vytauto pr. 79
19:00 Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ koncertas „Anoj pusėj Nemuno“
Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Vilniaus g. 1
20:00 Romansų vakaras „Oi būdavo, būdavo“
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, Vilniaus g. 42
Birželio 8 d., šeštadienis
12:30–20:00 Tautodailininkų ir amatininkų jomarkas. Atviros edukacinės programos
- 12:30 Pranešimas „Velykų antros dienos prausimo Užupės kaime tradicijos“ (pranešėja Regina Lukminienė)
- 13:00 Pranešimas „Vandens sakralumas ir reikšmė kalendorinėse šventėse, apeigose ir metiniame darbų cikle” (pranešėjas dr. Arūnas Vaicekauskas)
- 12:30 Vytinio audimo mokymai (veda Vilija Ratautienė)
- 14:30 Kalvystės amato pristatymas (veda Ričardas Grekavičius)
- 14:30 Bičių vaško žvakių gamybos dirbtuvės (veda Justina Regždienė )
- 16:00 Juvelyrikos dirbtuvės (veda Darata Surdokaitė-Volungevičienė)
Kauno pilies prieigos, prie Kanklininko skulptūros
12:30 Lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ Kauno rato laureatų koncertas
Kauno pilies amfiteatras, Pilies g.
13:00 Fotografijų parodos „Dainų šventei – 100“ atidarymas. Lietuvos Dainų šventės istorijos pristatymas (pristato Dr. Giedrė Barkauskaitė)
Kauno tautinės kultūros centras, A. Jakšto g. 18
13:00 Folkloro ansamblių koncertai „Sveiki, gyvi, sveteliai“
Laisvės alėja
14:00 Užsienio svečių koncertas „Už jūrų marių“
Kauno pilies amfiteatras, Pilies g.
16:00 Didysis folkloro ansamblių koncertas
Kauno pilies amfiteatras, Pilies g.
20:00 Vakaronė
Kauno pilies amfiteatras, Pilies g.
Viso festivalio metu veiks šios parodos:
Minint Dainų šventės šimtmetį – Dainų šventės fotografijų paroda „Dainų šventei – 100“
Kauno tautinės kultūros centras, A. Jakšto g. 18
Adolfo Teresiaus sakraliojo liaudies meno ir kryždirbystės paroda
Kauno įvairių tautų kultūros centras, Šv. Gertrūdos g. 58
Festivalio dalyviai – folkloro ansambliai ir klubai iš Lietuvos bei užsienio:
,,Auštaras” (Kėdainių r.), ,,Dalilio“ (Kėdainių r.), ,,Gegužraibė“ (Panevėžio r.), ,,Nostalgija“ (Panevėžio r.), ,,Šilupė“ (Šakių r.), „Alda“ (Kaunas), „Alkasalis“ (Kupiškio r.), „Alsūnė“ (Molėtai), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Avilys“ (Varėna), „Bruknyčia“ (Kalvarija), „Degule“ (Raseiniai), „Diemedis“ (Kalvarija), „Gadula“ (Kaunas), „Gaudė“ (Kauno r.), „Gegužraibė“ (Panevėžio r.), „Gija“ (Prienai), „Ginėja“ (Elektrėnai), „Gojus“ (Širvintos), „Grandinėlė“ (Panevėžys), „Griežlė“ (Kauno r.), „Grūšia“ (Kaunas), Igor Danileiko (Ukraina), Jonas Juraitis (Kazlų Rūdos sav.), „Jotija“ (Kaunas), „Kalyna“ (Visaginas), „Kalvelis“ (Kaunas), „Kanapija“ (Kaunas), „Kanklės“ (Prienų r.), „Karklė“ (Kauno r.), „Kauno bandonija“ (Kaunas), Kauno 1-osios muzikos mokyklos ugdytiniai, Kauno tautinės kultūros centro liaudies instrumentų orkestras, „Kuparas“ (Alytaus r.), „Kupolė“ (Kaunas), „Lakiūtė“ (Švenčionėliai), „Lankupa“ (Vilkaviškio r.), „Linkava“ (Linkuva), „Margulis“ (Šiauliai), „Mėta“ (Kauno r.), „Naktineica“ (Latvija), „Nesenstantys širdimi“ (Šiauliai), „Nova“ (Šakių r.), „Pajauta“ (Panevėžys), „Pasaga“ (Prienų r.), „Pasvebi“ (Sakartvelas; Vilnius), „Piliarožė“ (Kauno r.), „Pravieniukai“ (Kaišiadorių r.), „Pulkelis“ (Panevėžys), „Ratilėlis“ (Kaunas), „Ratilio“ (Vilnius), „Riecimėlis“ (Lazdijai).
Taip pat „Ringauda“ (Kauno r.), Rucavos etnografinis ansamblis ir kaimo kapela „Paurupīte“ (Latvija), „Samylų senoliai“ ir vaikaičiai (Kauno r.), „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulėlio“ (Kaunas), „Sėdauta“ (Utena), „Sedula“ (Kauno r.), „Seklytėla“ (Utena), „Serbenta“ (Druskininkų r.), „Serbentėlė“ (Kauno r.), „Sidabrinė gija“ (Šiauliai), „Sūduonia“ (Kazlų Rūda), „Sūduviai“ (Vilkaviškis), „Susiedai“ (Alytaus r.), „Šakija“ (Šakiai), „Šatrija“ (Telšių r.), šeimyninis duetas Asta Adomaitytė ir Dainora Navaslauskaitė, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, „Šilko stygos“ (Kaunas), „Šilupė“ (Šakių r.), Tolmintas Matonis (Marijampolės r.), tradicinė kapela (Kauno r.), „Trys kartos“ (Panevėžio r.), „Upytės Vešeta“ (Panevėžio r.), „Urgas“ (Latvija), „Užnovietis“ (Šakių r.), „Užtekėk“ (Jonava), „Vabalkšnė“ (Kazlų Rūda), „Vaiguva“ (Šakių r.), Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos šokėjai (Prienų r.), „Zobalda“ (Kazlų Rūda), „Žaisa“ (Kaunas), Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ Kauno rato laureatai, edukatorė Justina Rebždienė, etnografė Regina Lukminienė, etnologas dr. Arūnas Vaicekauskas, etnologė dr. Giedrė Barkauskaitė, folkloro mokytoja Nijolė Grivačiauskienė, skulptorius tautodailininkas Adolfas Teresius, tautodailininkas Ričardas Grekavičius, tautodailininkė Darata Surdokaitė-Volungevičienė, tautodailininkė Vilija Ratautienė, tautodailininkų ir amatininkų jomarko dalyviai iš visos Lietuvos.
