Žurnalistas Juozas Mažeikis kovo pabaigoje Kaune pristatė knygą „Nuo rato iki greičio rekordų“. Knygoje pateikiama Lietuvos automobilių ir motociklų sporto raida 1923-2023 m., itin daug dėmesio skiriama 63 metus skaičiuojančiam „Nemuno žiedui“, jo atsiradimui, veikloms ir iššūkių kupinai dabartinei situacijai.
Tai jau septintoji autoriaus knyga, skirta Lietuvos automobilių ir motociklų sportui.
Vienintelė šalyje
Kačerginėje (Kauno r.) esantis „Nemuno žiedas“ yra vienintelė žiedinė lenktynių trasa Lietuvoje. Ji turi unikalų reljefą ir konfigūraciją.
J. Mažeikis pažymėjo, kad 1961 m. įkurta lenktynių trasa pirmąjį gyvavimo dešimtmetį į varžybas sutraukdavo net 80 tūkst. žiūrovų. Trasa buvo įkurta Kaune ruošiantis surengti tuom. Sovietų Sąjungos automobilininkų ralio čempionatą. Lenktynėms buvo parinkta Kačerginę kertanti Kauno-Šakių plento atkarpa.
Trasos schemą nubraižė KPI docentas, mokslininkas, automobilių sporto entuziastas Leonas Gastila. Šakių-Kačerginės plento žiedinės trasos schemą 1961 m. jis paskelbė žurnale „Za ruliom“ (prie vairo – red. past.). Tuomet Šakių-Kačerginės plento trasa siekė 5450 m ilgį.
Trasa daugybę kartų tobulinta, rekonstruota, o 1976 m. įkurta žiedinių lenktynių trasa, kurioje nuolat galėjo treniruotis bei varžytis motociklininkai, automobilių, kartingo sporto atstovai. Šioje trasoje užaugo daugybė žinomų lenktynininkų: „Kauno rudens“ ralio organizatorius Vidmantas Jonas Čiutelė, Stasys Brundza, Kastytis, Arvydas ir Saulius Girdauskai, Vylius Rožukas, Arūnas Gelažnikas bei kiti.
Lenktynininkai trasos atkarpoms yra suteikę orientyrinius pavadinimus: „Miško tiesioji“, „Lietaus posūkis“, „Ąžuolo posūkis“, „Čiutelės posūkis“, „Šakių posūkis“, „Makuškės kalnas“, „Ežiuko nelygumai“ ir kt.
Trasa „sunyko“
1997 m. buvo įsteigta VšĮ „Nemuno žiedas“, kurios steigėju tapo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės. Įstaigos įstatuose rašoma, kad veikla koncentruojama į tarptautinių ir Lietuvos čempionatų (auto- ir moto-, kroso, „drago“, ralio kroso, žiedinių lenktynių, ralio, žiemos treko, supermoto, kartingo ir kt.) varžybas. Taip pat numatyta rengti sportines stovyklas lenktynių dalyviams, vairavimo ekstremaliomis sąlygomis kursą, plėtoti ryšius su užsienio sportininkais.
Maksimaliai siekti tikslų sutrukdė užsitęsusi trasos rekonstrukcija, pradėjo vilktis neįgyvendintų projektų šleifas. Keitėsi trasos vadovai, o pati trasa ilgainiui buvo apleista: atsivėrė duobės, patalpos buvo apleistos, trūko saugumo žiūrovams, susidarė įstaigos skolos.
2015 m. Všį „Nemuno žiedas“ bankrutavo, vietoj jos buvo įsteigta VšĮ „Nacionalinis žiedas“. Po pastarosios įstaigos bankroto 2020 m., trasos valdymą perėmė biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras.
„Nemuno žiedui“ nuo pradžių vadovavo Algirdas Paurys, Algis Majauskas, Rimantas Pažemeckas, Gintautas Šlėderis, Modestas Jakas, 2001-2011 m. – Eduardas Jakas, 2011-2020 – Artūras Samochinas.
Bėgant metams ši trasa tapo nebetinkama šiuolaikinei technikai. Trasoje nėra galimybės priimti didžiausių Baltijos šalių čempionatų, o dėl nepatenkinamos dangos būklės ir saugos zonų trūkumų ji itin pavojinga motociklininkams. Žiūrovams reikia paruošti priėjimą prie trasos takų, įrengti saugias tribūnas, stogines ir kt.
„Prieš ketverius metus paskirtas į prezidento pareigas pabrėžiau būtinybę, kad šis žiedas gyventų toliau, vėl rinktų didelį kiekį sportininkų, žiūrovų. Tikiu, čia vėl vyks aukšto lygio varžybos, bent Baltijos čempionatai. Gegužę pasitiksime su vizualiai reikšmingais pokyčiais. Motociklininkai čia galės jaustis saugiau. Per ateinantį penkmetį „Nemuno žiedas“ įgaus naują vaizdą, taps saugiu“, – teigė Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Egidijus Janavičius.
Lenktynininkai ilgisi trasos šlovės laikų
Knygos pristatyme dalyvavo automobilių sporto veteranai Andrius Čygas, Jonas Dereškevičius, Ramūnas Čapkauskas, Rimgaudas Statnickas ir kiti. Jie pasidalino prisiminimais apie „Nemuno žiede“ išlietą prakaitą.
Lenktynininkas Andrius Čygas papasakojo apie 1960-uosius, kai Lietuvoje prasidėjo autosporto atgimimas, vyko daug varžybų.
„Būdamas studentu turėjau nuosavą „Pobedą“, pravažinėjęs ja trejus metus laikiau save asu, dalyvaudavau visose varžybose. 1960 m. gavau pasiūlymą važiuoti visasąjunginėse varžybose. Kartu lenktyniavo Sakalauskas, Kurdzikauskas, kiti. Nebuvau susipažinęs su „Nemuno žiedu“, mane „užmetė“ į šoną, nuslydau ant smėlio ir apsiverčiau. Toks buvo krikštas Kačerginės žiede. Ilgą laiką tas posūkis mano vardu ir vadinosi“, – pasakojo A. Čygas, pridūręs, kad ilgisi laikų, kuomet nauja trasos danga buvo bemiela važinėti.
Lenktynininkas, treneris Jonas Dereškevičius atviravo, kad šioje trasoje išliejo daugybę prakaito.
„Šis žiedas reikalauja gero meistriškumo, jis nėra paprastas. Būtina gerai, disciplinuotai pasiruošti“, – pabrėžė jis.
Jau 39-tą sezoną lenktyniaujantis Ramūnas Čapkauskas prisiminė, kad „Nemuno žiede“ pirmąkart varžėsi 1995-aisiais.
„Mačiau kaip trasa keitėsi, nekantraudamas laukiu, kai ant dalies naujos dangos galėsiu pravažiuoti“, – sakė R. Čapkauskas.
Lygiuotis į Niurburgringą
Knygos „Nuo rato iki greičio rekordų“ autorius Juozas Mažeikis apgailestavo, kad apleista trasa neleidžia prisikviesti užsienio šalių sportininkų, auto- ir moto- turistų, specializuotų renginių, mokymų.
„Tarptautinių trasų ekspertų teigimu, „Nemuno žiedo“ trasa primena garsųjį Niurburgringą, kuris kasmet privilioja šimtus tūkstančių autosporto ir motosporto entuziastų, generuoja milžinišką vertę vietos bendruomenei ir apyvartą trasos valdytojams. Kodėl gi nesilygiavus į juos?“, – retoriškai klausė J. Mažeikis. Anot jo, trasa puiki vieta vykdyti vidaus reikalų ministerijos mokymus pareigūnams, greitųjų med. pagalbos automobilių vairuotojams, pasieniečiams ir kt. statutiniams pareigūnams.
„Palangoje vyksta „1000 kilometrų“ lenktynės, jos prikausto dėmesį, bet vyksta uždaroje trasoje, bendro naudojimo kelių sankirtoje. Tie keliai uždaromi eismui lenktynių dienomis. O Kaune turime unikalųjį „Nemuno žiedą“ – vienintelį Lietuvoje. Čia stinga geros infrastruktūros, viešbučių, dirbtuvių. Tam įgyvendinti trūksta finansų. Reikia pažvelgti valstybiniu mastu, viena Kauno r. savivaldybė tokios naštos nepaneš. Laikui bėgant investicijos atsipirktų su kaupu. (…) Duok tokią trasą vokiečiams ar čekams – jie per kelerius metus sutvarkytų trasą, pastatytų viešbučių, įrengtų remonto dirbtuves, treniruočių bazę. Čia trauktų sportininkai iš užsienio ne tik dalyvauti varžybose, bet ir kokybiškai treniruotis. Trasa būtų apkrauta ne dienom, o valandom!”, – sakė J. Mažeikis.
Laukia atgimimas
2023 m. balandį Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Susisiekimo ministras Marius Skuodis, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos vadovas Karolis Ramoška pasirašė memorandumą, kuris lenktynių trasą prikels naujam gyvenimui. Dokumentas galios 5 metus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trasos rekonstrukcijai ir įveiklinimo projektui per 3 metus skirs 1 mln. eurų.
Kauno rajono savivaldybė per 2023-2024 metus biudžete privažiavimo keliui prie „Nemuno žiedo“ numatė 1,2 mln. eurų. Bus atnaujinta asfalto danga, įrengtas pėsčiųjų-dviračių takas, apšvietimas.
Atnaujinimo darbai vyksta etapais. Pernai rudenį pradėti pirmieji darbai – išasfaltuota dalis trasos. Šįmet numatytas dalinis trasos atnaujinimas, siekiant didesnio trasos saugumo: bus suvarkyta dalis nuslydimo zonų, įrengti atitvarai, stebėjimo sistemos ir kt. Šįmet rengiamas ir techninis projektas, kur bus išdėlioti kiti darbų etapai, numatytos kasmetinės investicijos.
„Surėmę pečius atgaivinsime šią sporto meką. Tai didelis investicinis projektas, kuris sutelks verslą, pristatys technologijas, čia bus rengiami mokymai, vieta atgims“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Po atnaujinimo „Nemuno žiedo“ taps nacionalinio ir regioninio lygio trasa, kur vyks nacionalinės ir tarptautinės varžybos, technikos sporto šakų varžybos, ekstremalaus vairavimo mokymai statutiniams pareigūnams, skatinamas sporto turizmas.
