„Vieningo Kauno“ frakcijai – dar vienas smūgis teisme, bet kitų savivaldybių politikų patirtis nedomina – Kas vyksta Kaune

„Vieningo Kauno“ frakcijai – dar vienas smūgis teisme, bet kitų savivaldybių politikų patirtis nedomina

Arūnas Karaliūnas „Laikinoji sostinė“, „Lietuvos rytas“ / lrytas.lt 2022/09/18 09:27
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kauno taryba pavasarį įvykdė teismo nurodymą pakeisti reglamento nuostatą, ribojančią klausimų ir kalbėjimo laiką tarybos nariams posėdžių metu, tačiau naujasis sprendimas taip pat atsidūrė teisme ir miesto valdžia vėl patyrė skaudų pralaimėjimą.

Ribodama laiką tarybos nariams užduodant klausimą ar kalbant diskusijose Kauno valdžia pažeidė Vietos savivaldos įstatymą – tokį neskundžiamą sprendimą kovą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Klausimui užduoti buvo skirta ne daugiau kaip 30 sekundžių, kalbėti diskusijoje – 60 sekundžių. Pagal reglamento pakeitimą, kurį po teismo sprendimo patvirtino savivaldybės taryba, klausimams numatyta skirti 40 sekundžių, o kalbėti – 80 sekundžių.

Ir naujas variantas netiko

Opozicijoje esantys konservatoriai siūlė laiką pailginti bent dvigubai, tačiau užsispyrę valdantieji iš „Vieningo Kauno“ frakcijos prastūmė savo variantą.

Reglamento nuostatų teisėtumu vėl suabejojęs Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Jis prašė išaiškinti, ar laiko ribojimas tarybos narių klausimams bei diskusijoms neprieštarauja teisės aktams.

Joks teisės aktas neriboja tarybos narių kalbų trukmės“, – įsitikinęs Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse A. Cechanavičius.

Negali riboti teisės kalbėti

Susiformavusi teismų praktika skelbia, kad pagrindinė tarybos nario darbo forma yra tarybos posėdžiai, nes tik per juos priimami sprendimai, o komitetų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Teismai taip pat yra pasisakę, kad negalima riboti tarybos nario konstitucinės teisės prieš priimant sprendimą klausti, diskutuoti ar kitaip domėtis klausimo esme, kad sprendimai būtų kokybiški ir atitiktų viešąjį interesą.

„Koks tas laikas turėtų būti? Mūsų pozicija tokia: jeigu nors vienas tarybos narys nėra patenkintas ir jaučia, kad jo teisės pažeidžiamos, skundžia tokį sprendimą, turime kreiptis į teismą“, – pareiškė A. Cechanavičius ir priminė, kad tarybos nariai dėl norminio teisės akto ištyrimo patys negali kreiptis į teismą.

Kauno savivaldybės teisininkai įrodinėjo, neva pati miesto taryba turi teisę apsispręsti, kaip ji nori dirbti, ir nusistatyti savo darbo tvarką. Tai esą ir buvo padaryta priimant atitinkamas reglamento pataisas, kurioms pritarė tarybos nariai, o nustatytas laikas galioja visiems tarybos nariams be išimties.

Teismas paskelbė visiškai tenkinantis Vyriausybės atstovo A. Cechanavičiaus pareiškimą, mat Kauno tarybos sprendimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui. Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir beveik nekyla abejonių, kad Kauno savivaldybė tokia galimybe pasinaudos.

Kitur limitas didesnis

Klausimų ir kalbų trukmė Kauno taryboje pirmą kartą buvo sutrumpinta 2015 metais, kai mero rinkimus laimėjo Visvaldas Matijošaitis, o taryboje įsitvirtino jo suburto visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai.

Idėja labai patiko ir V. Matijošaičiui. Mero nuomone, visus ginčytinus klausimus galima ir reikia spręsti komitetuose, o tarybos posėdžio metu – tik balsuoti. Dėl šios priežasties Kauno tarybos posėdžiai kartais trunka vos porą valandų.

Iki 2015-ųjų jie užsitęsdavo ir dvi dienas. Tuomet kalbėti buvo skiriamos dvi minutės, o klausimams – minutė. Kitose šalies savivaldybėse klausimui skirtos 2–3 minutės ar daugiau laiko, o kalbėti kai kur nustatytas net 5 minučių limitas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA