Pigios elektros laikai baigėsi: ekspertai įvertino priemones, kurių būtų galima imtis Lietuvoje – Kas vyksta Kaune

Pigios elektros laikai baigėsi: ekspertai įvertino priemones, kurių būtų galima imtis Lietuvoje

delfi.lt / Vytautas Budzinauskas 2022/08/08 09:04
Asociatyvi / A. Ufarto nuotr.

Lietuvoje pirmadienį vidutinė elektros paros kaina viršijo 500 eurų už megavatvalandę. Pandemijos pradžioje buvo galima matyti dešimt ir daugiau kartų mažesnius skaičius. Tačiau tokių žemų rodiklių kurį laiką tikrai neišvysime, sako „Delfi“ kalbinti ekspertai, įvertinę, kokios galimybės šalyje mažinti elektros kainas. Kai kurie iš jų mano, kad ypač pigios elektros laikai jau praeityje.

Kompensavimas

Dalis aptartų priemonių nėra tiesioginis elektros atpiginimas, bet veikiau jos kainų augimo amortizavimas vartotojams.

Kaip žinoma, valstybė antrąjį metų pusmetį nusprendė kompensuoti buitiniams vartotojams iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh). Pašnekovų manymu, situacija kitų metų pradžioje ne tik negerės, bet gali dar ir pablogėti.

„Ką prognozuoja Europoje, kad jeigu ir pavyks užpildyti dujų saugyklas, ir jeigu Rusija ir toliau taip elgsis, kad ten dujų netieks, arba tieks visiškai juokingus kiekius, tai dujos gali pasibaigti pavasarį. Gali būti sunkus pavasaris, sunki žiemos antra pusė“, – sakė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

„Tad kitų metų pirmas pusmetis gali būti ne lengvesnis negu šių metų antrasis, arba netgi sunkesnis. Todėl net neabejoju, kad Vyriausybė svarstys įvairius variantus ir kažką siūlys“, – pridūrė jis.

Energetikos specialistas Saulius Kutas mano, kad Vyriausybė turėtų padėti žmonėms, kuriems ypač sunku, tačiau pigios energijos tikėtis jau nevertėtų.

Saulius Kutas / DELFI nuotr.

„Kompensuoti galima, bet tik tiems, kam reikia, turiu galvoje tam tikrą socialinį gyventojų sluoksnį. Dabar dėl pramonės, gamybos, stambios ir smulkios – tai čia jau klausimas, ar reikia kompensuoti, ar ne“, – svarstė S. Kutas.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius penktadienį sakė, kad kol kas Vyriausybės sprendimas dėl kompensavimo yra iki Naujųjų metų, „visos opcijos yra svarstomos“, diskusija dėl tolesnių sprendimų veikiausiai vyks rudenį.

„Dabar rinkos kainos rodo vieną vienintelį dalyką – paniką. Panika amžinai tęstis negali, anksčiau ar vėliau kainos turės grįžti į daugiau mažiau realų lygį. Tikėtina, kad kurį laiką jis bus pakankamai aukštas. Yra galbūt net konsensusas specialistų – apie dvejus metus“, – apie aukštų kainų perspektyvą žurnalistams sakė A. Zananavičius.

Lietuvoje ir Latvijoje sekmadienį elektros rytdienos sandorių (angl. day-ahead) vidutinė paros kaina pirmadieniui pasiekė 516,11 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ji kiek mažesnė. Žemiau pateikiame šios vasaros didmeninių kainų Lietuvoje infografiką:

„Švaistymas yra nusikaltimas

S. Kutas kaip vieną iš svarbesnių išeičių mato taupymą.

„Pagrindinė priemonė yra taupyti ir apie tai buvo kalbama visą laiką, kad švaistymas yra nusikaltimas. Tikėtis, kad artimiausiu laiku kainos galėtų žymiai sumažėti, – nerealu, kadangi ta krizė yra dirbtinai sukurta, tai jinai turi būti panaikinta tik tada, kai bus priežastis panaikinta, tai yra, prie ko privedė ilgalaikė Rusijos politika“, – aiškino ilgametis energetikos specialistas.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė sako, kad šiuo metu energijos išteklių kainas lemia tarptautinės rinkos, todėl nacionaliniu lygmeniu sunku rasti greitų sprendimų.

„Ilguoju laikotarpiu svarbu toliau laikytis krypties didinant vietinės žaliosios energijos gamybos pajėgumus bei mažinti dujų vartojimą. Artimiausioje perspektyvoje skatiname efektyviai vartoti elektrą ir dujas – raginame tą daryti tiek verslo, tiek privačius klientus“, – sako L. Beganskienė.

Pirėnų pusiasalio išimtis ir Lietuvos kontekstas

Lietuvos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų asociacija (LNETA) praėjusią savaitę pasiūlė sekti Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiu, kurios susitarė su Europos Komisija dėl dujų kainos ribojimo, elektros gamintojams skaičiuojant parduodamos elektros savikainą.

„Ispanijos ir Portugalijos įgyvendintas veiksmas leido reikšmingai sumažinti elektros kainas šiose šalyse ir šiuo metu elektros kaina jose siekia apie 150 Eur/MWh, kai Lietuvoje ir Vokietijoje elektra šiomis dienomis kainuoja apie 300-400 Eur/MWh.

Šiuo metu yra didelė tikimybė, kad ir taip aukštos elektros kainos Lietuvoje artėjant žiemai kils dar labiau“, – pranešime sako LNETA vadovas Vilius Juraitis.

Abi Pirėnų pusiasalio šalys įsipareigojo elektros gamintojams kompensuoti dalį jų išlaidų, patiriamų įsigyjant dujas, taip iš dalies finansuojant elektros gamybai reikalingą žaliavą ir leidžiant sumažinti elektros pardavimo didmeninę kainą.

Anot asociacijos, prognozuojama, kad šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje elektros kainos Baltijos šalyse dar labiau augs, nes kaip įprasta rudenį, bus įjungiami visi dujiniai elektros gamybos pajėgumai.

LNETA pateikė savo siūlymą Energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).

Viceministras A. Zananavičius sako, kad minėto atvejo įgyvendinimas yra mažai realus Lietuvoje.

„Ispanija ir Portugalija gavo išimtį dėl savo labai aiškios geografinės padėties ir aiškių apribojimų. Jos yra pusiasalyje, kuris neturi normalių jungčių su likusia Europa. Tai reiškia, veikia kaip nedidelė energetinė sala. Kitas faktas, kai jie visiškai nepriklausomi nuo (dujų – red.) tiekimo iš Rusijos, turi savo tiekimo šaltinius ir gali gauti išimtį praktiškai neveikdami didesnės Europos Sąjungos rinkos“, – situacijos kontekstą aiškino penktadienį A. Zananavičius.

Albinas Zananavičius / DELFI nuotr.

Anot jo, Lietuva yra regione, kuris labai gerai sujungtas tiek dujų, tiek elektros jungtimis.

„Diskusija dėl kainų viršutinės ribos nustatymo vyko įvairiais formatais Europos Sąjungoje. Mūsų regione paramos tokiam sprendimui nebuvo. Tai yra, daugelis valstybių pasisakė prieš. Dėl to praktiškai šita idėja kaip tokia yra nelabai įgyvendinama“, – sakė A. Zananavičius.

„Ignitis“, kuris yra ir visuomeninis, ir nepriklausomas tiekėjas, komentuoja, kad Vyriausybė šiuo metu kompensuoja elektros ir dujų kainas Lietuvos gyventojams tiesiogiai. Siūlymas nacionaliniu mastu riboti didmeninę dujų kainą, skirtumą padengiant iš biudžeto, atrodo mažiau efektyvus.

„Nes Lietuvos biudžeto lėšomis rizikuotume subsidijuoti kaimyninių valstybių elektros energijos vartotojus, kadangi veikiame vienoje biržoje ir Lietuvoje iš atpigusių dujų pagamintą elektros energiją parduotume kitose šalyse.

Nors didmeninių dujų kainų lubų nustatymas nacionaliniu lygmeniu nėra logiškas, tačiau jeigu tokios lubos būtų nustatytos visoje ES remiantis tais pačiais principais, tai galėtų būti geras instrumentas energijos kainų suvaldymui. Atpigus dujoms atitinkamai pigtų ir elektra“, – teigia L. Beganskienė.

V. Jankausko manymu, variantas dėl dujų kainų „lubų“ yra įmanomas: „Galima būtų tartis su Europos Komisija, kad Lietuva galėtų riboti gamtinių dujų kainas, tenkančias energetikams, gaminantiems elektrą, – gali būti toks variantas“.

Lietuva su daugeliu Europos šalių yra „Nord Pool Spot“ elektros biržoje, o Ispanija ir Portugalija – MIBEL.

„Paskutinės kainos“ principas

Pastaruoju metu Europoje kyla diskusijų, kiek yra tikslinga nustatinėti elektros rinkos kainą pagal paskutinį priimtiną siūlymą (šiuo metu brangiausia yra dujinė gamyba).

Energetikos viceministras teigia, kad galbūt rugsėjo mėnesį bus siūlymų Europos Sąjungos mastu.

„Europos Sąjungoje vyksta diskusija dėl to, kaip mes reguliuojame savo elektros rinką. Dabar galioja biržoje toks kainos nustatymo principas, kad paskutinis ir pats brangiausias pasiūlymas nustato kainą – šita praktika susiformavusi jau daugelį metų.

Kitas principas, kur kaina nustatoma pagal kiekvieną pasiūlymą, – bent jau pasaulio praktika rodė, kad duoda priešingus rezultatus, kaina ilgainiui pakyla. Todėl tokio greito sprendimo, kuris tiktų visai rinkai, nėra“, – sako A. Zananavičius.

Anot jo, intensyviai ieškoma sprendimų.

„Bet aiškesnius kontūrus galbūt turėsime rugsėjo mėnesį ir tai bus pasiūlymas iš Europos Komisijos, todėl, kad mes veikiame bendroje rinkoje“, – kalbėjo viceministras.

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis tikisi, kad kainų šuoliai, kuriuos pastaruoju metu teko stebėti, netaps nuolatiniai. Tačiau komentuodamas dabartinę kainų nustatymo tvarką jis sakė, kad mechanizmai atrodo pakankamai skaidrūs ir veikia.

„Yra ta problema ir man atrodo, ji ilgai išliks, nepaisant atsinaujinančių išteklių plėtros, kad biržoje kainą sudaro dujinė generacija. Yra tokia diskusija – gal ne Lietuvoje, bet pietų Europos šalyse, Ispanijoje, Portugalijoje, kad galbūt (…) jeigu visi gauna kainą pagal dujų generaciją, – taip pat ir atsinaujinantys (ištekliai), – tai gal reiktų kažkaip apmokestinti“, – teigė R. Staselis.

Anot jo, tose diskusijose, „europiniame kontekste“ turėtų dalyvauti ir Lietuva, tačiau ar vertėtų staiga keisti tvarką, ekspertas abejoja.

„Nes čia gali prisikaitalioti iki tokio lygio, kad paskui tas mechanizmas, kuris yra aiškus ir suprantamas visiems, taps neskaidrus“, – sakė jis.

V. Jankauskas pažymi, kad dabartinė tvarka susiformavo ne be priežasties.

„Šitą principą visi labai kritikuoja, pradedant prancūzais (…). Pagalvokite: norvegai, kurie pasigamina 90 proc. iš vandens, iš hidroelektrinių, likusią iš vėjo, praktiškai nenaudoja dujų. Bet pas juos elektros kainos buvo labai aukštos, tik dabar jos kiek sumažėjo. Daug kas nepatenkinti ta metodika.

Bet ji sugalvota ne šiaip sau, jinai skatino naujas investicijas, reikalingas (atsinaujinančiai energetikai – red.) (…). Principas toks: visi vartotojai moka aukščiausią kainą to brangiausio gamintojo, kuris pardavė savo elektrą“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Vidmantas Jankauskas / DELFI nuotr.

Tad, pasak jo, nepaisant to, kad didžioji dalis gamintojų gali pasiūlyti pigesnę elektrą, visi moka brangiausiojo kainą. Kita vertus, sako V. Jankauskas, galbūt laikini sprendimai čia ir galimi.

„Jau nebekalbama, kad reikia grįžti prie tų senų principų, kada buvo vidurkis, bet, kai yra sunkus metas, gal laikinai būtų galima kažkokį (išimties sprendimą – red.) taikyti. Čia jau sunkiau. Tarptautinis principas, visur taikomas, dabar jo atsisakyti būtų sunkiau“, – pabrėžė jis.

„Ignitis“ atstovė L. Beganskienė sako, kad kainų formavimo keitimas teoriškai įmanomas, bet efektyvumo prasme abejotinas.

„Be to, toks tarptautinių prekybos taisyklių pokytis turėtų būti atliekamas unifikuotai visoje Europos Sąjungoje“, – aiškino „Ignitis“ atstovė.

„Ignitis“ yra antrinė valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ įmonė, grupei priklauso ir didžiausia elektros gamintoja šalyje „Ignitis gamyba“, valdanti Elektrėnų kompleksą (dujos, skystas kuras), Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE). Grupė investuoja ir į atsinaujinančius išteklius (saulės, vėjo energetiką).

Gamyba: valstybė, verslas ir gaminantys vartotojai

Akivaizdus sprendimas, esant elektros paklausai, yra didinti jos pasiūlą, tai yra, gamybą.

„Ignitis“ rekomenduoja bent jau ilgalaikėje perspektyvoje investuoti į savo generaciją – įsirengti saulės elektrinę ar įsigyti dalį nutolusiame saulės parke.

„Verslui primename apie galimybę modernizuoti apšvietimą. Tokiu būdu galima sutaupyti 30-50 proc. elektros energijos suvartojimo. Rinktis žaliąją energiją, jos vartotojams netaikomas akcizo mokestis.

Investuoti į LED apšvietimo sistemų automatizavimą, gerinti šildymo ir vėsinimo galimybes, įsidiegiant pastato šildymo, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemas“, – rekomendacijų pateikė „Ignitis“ atstovė.

V. Jankauskas iškėlė mintį, kad mazutas galėtų būti naudojamas ne tik Vilniaus šilumos sektoriuje (tokie planai ateinančiam šildymo sezonui svarstomi dėl brangių dujų), bet ir elektros gamybai šalyje.

„Vėl gali tekti kūrenti mazutą. Kadangi Vilnius kalba apie tą galimybę, tai galima planuoti, kad galbūt blogiausiu atveju kūrenti dar ir Elektrėnuose, gaminant elektrą, nes irgi būtų pigiau“, – teigė V. Jankauskas.

Elektrėnų komplekso 7-as ir 8-as blokai gali veikti naudodami dujas arba skystąjį kurą, tai yra, mazutą. Komplekse veikia ir beveik prieš dešimtmetį atidarytas modernus dujinis kombinuoto ciklo blokas (9-as blokas).

Dėmesys įmonių veiklai

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas praeitą savaitę apkaltino naftos ir dujų bendroves, kad jos gauna „perteklinį“ pelną iš energetikos krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, ir pareiškė, kad tai yra „amoralu“, praneša ELTA.

A. Guterresas, skelbdamas JT ataskaitą apie Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius, paragino vyriausybes apmokestinti perteklinį šių bendrovių pelną. Jis sakė, kad bendras didžiausių energetikos bendrovių pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė beveik 100 mlrd. dolerių.

Pakilus naftos ir dujų kainoms, BP, „Exxon Mobil“, „Chevron“ ir „Shell“ antrąjį ketvirtį taip pat pranešė apie milžiniškus pelnus.

V. Jankauskas sako, kad iš tiesų, atidesnis dėmesys energetikos sektoriaus pajamoms ir pelnui nepakenktų. Šiuo atveju jis kalba apie elektros generacijos ypatybes ir minėtą brangiausiojo gamintojo principą.

„Tikrai teisingai. Daugelyje šalių yra didelis pasipiktinimas, kad energetikai uždirba milžiniškus pelnus. Pagalvokite (kalbame tik apie elektrą): jeigu elektroje dauguma gamintojų gamina pigią elektrą, pavyzdžiui, senose atominėse, arba hidroelektrinėse, o kaina nustatoma pagal brangiausią, kuris kūrena dujas.

Tai tie atominių elektrinių, hidroelektrinių savininkai uždirba milžiniškus pelnus. Kalbama apie tai, kas angliškai yra „windfall tax“, apie tą mokestį, kad reikėtų apmokestinti“, – sako V. Jankauskas.

Ekspertas: pigios energijos laikai baigėsi

Kokie bebūtų sprendimai artimiausiu metu, S. Kutas teigia, kad metas pamiršti lūkesčius, jog grįš ypač pigios energijos laikai. Dabartinės kainos gal ir sumenks, tačiau vis tiek elektra kainuos, nes gyvename rinkos sąlygomis, o ne planinės ekonomikos laikais.

„Dar kažkaip visuomenė ir kai kurie mūsų mokslininkai ir galbūt politikai mano, kad gali būti pigios energetikos laikai. Aš manau, kad tie laikai jau praėjo. Atsinaujinanti energija irgi nebus pigi. Čia yra dirbtinai sukuriama iliuzija, kurią paskui reikės paneigti. Bus brangu.

Kad pigs nuo dabartinio lygio, aš irgi tikiuosi (…), bet pigios, ypač kaip tarybiniais laikais turėjome, kur buvo diktatūrinis režimas, nustatinėjo tiek, kiek kažkam norėjosi, o ne tiek, kiek kainuoja padaryti, – tai jau tokios situacijos tikrai nebus“, – sakė S. Kutas.

Specialistas pridūrė, kad atominės energetikos atsisakymas Lietuvoje buvo klaida.

„Vokiečių sprendimas uždaryti šitoje situacijoje (savo atomines jėgaines – red.), kada dirbtinai sukurta kuro krizė, sustabdyti elektrines – tiesiog neapsižiūrėjimas, nesusipratimas ar kaip norite“, – kalbėjo S. Kutas.

Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad būtų prasminga pratęsti dar veikiančių Vokietijos atominių elektrinių veiklą.

V. Jankauskas sako, kad bent jau kalbant apie energijos išteklių kiekį, situacija nėra dramatiška.

„Prisimenu nuo savo jaunystės, kada buvo gąsdinama, kad nafta baigiasi, kad dujų neilgam bus, kad viskas brangs ir brangs. Viską lemia paklausa ir pasiūla. Jeigu dabar bus pasaulinė ekonomikos krizė, kaip kad prognozuoja daugelis ekonomistų, tai naftos kainos smuks. Mes ir dabar matome, kad naftos kainos nebekyla“, – sako V. Jankauskas.

Anot jo, pasaulis turi „daugybę išteklių“: tarkime, dujų telkiniai Viduržemio jūroje, Nigerijoje.

„Nėra kalbos, kad ištekliai baigiasi, juk pagalvokime dar vieną dalyką: o kodėl JAV dujos kainuoja dabar gal dešimt kartų pigiau negu Europoje? Todėl, kad pakankamai tų išteklių ir pakankama pasiūla. Taigi, taip nesigąsdinčiau“, – sakė V. Jankauskas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA