Scenarijai atsisakius rusiškos naftos: degalų kaina galėtų šokti iki dar nematytų aukštumų – Kas vyksta Kaune

Scenarijai atsisakius rusiškos naftos: degalų kaina galėtų šokti iki dar nematytų aukštumų

delfi.lt / Vytautas Budzinauskas 2022/04/11 09:46
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Europos Sąjungai sprendžiant, ar atsisakyti naftos importo iš Rusijos, kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, kad dėl šio ir kitų veiksnių naftos kaina galėtų paaugti, o kartu brangtų ir degalai Lietuvoje. Pagal blogiausią scenarijų, benzino kaina trumpam galėtų viršyti ir 2,5 Eur, padėtis su dyzelinu būtų dar sudėtingesnė.

Analitikai kartu teigia, kad 99 mlrd. Eur Rusijai už energijos išteklius pernai sumokėjusi Europos Sąjunga šios šalies naftą galėtų pakeisti lengviau nei dujas, bet ir „juodojo aukso“ atveju yra kliūčių.

Degalų brangimas gali būti didelis, bet trumpalaikis

Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad galimas ES embargas rusiškai naftai vargu ar savaime pakeltų naftos kainas, tačiau jeigu prisidėtų naujas išprovokuotas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kur yra daug naftos, situacija, bent trumpuoju laikotarpiu, būtų sudėtinga. Naftos kaina galėtų viršyti ir 300 dolerių už barelį.

„Šito scenarijaus visiškai atmesti negalime. Nes čia būtų labai didžiulis spaudimo įrankis Vakarams. Aišku, nėra didelė tikimybė, kad jis bus panaudotas, nes Kinija būtų labai nesuinteresuota tokiu scenarijumi, tad čia Rusijos „rankos surištos“, bet jeigu ne Kinija, tai Rusija galėtų kažką galvoti ir turbūt galvoja (…): jai būtų naudinga sukelti kažkokį konfliktą tarpvalstybinį ar teroristines atakas“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, tokia įvykių eiga suteiktų Rusijai tiesioginės naudos, nes tada visi, „pamiršę embargą“ pirktų jos naftą.

„Matote, jeigu iki 200 (dolerių už barelį) pakeltų, tai čia būtų kokie 2,10 Eur benzino kaina (…). Kad pasiektų 2,50 Eur, kaina (naftos) turėtų būti praktiškai 300 dolerių už barelį. Labai nedidelė tikimybė. 300 dolerių – na, gali būti savaitę, dvi kažkoks šokas, bet manau, kad iš karto viskas susibalansuos“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekspertas pridūrė, kad Europa stipriai priklausoma nuo rusiško dyzelino, tad kai kurioms šalims tai bus didesnė problema.

„Didesnis iššūkis Europai kiltų ne dėl naftos embargo, o dėl naftos produktų embargo, nes Europa yra priklausoma nuo dyzelino importo iš Rusijos (…) Jeigu visiškai nutrūks tas srautas (…), tai gali netgi tekti kažkiek riboti vartojimą“, – sakė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas / DELFI nuotr.

Jo požiūriu, Lietuvoje riboti vartojimo gal ir netektų, turint omenyje, kad šalis pati pasigamina dyzelino ir jį eksportuoja, vis dėlto ekonomistas svarstė, jog žmonės tokiu metu nepraloštų kreipdami žvilgsnį į benzininę transporto priemonę arba elektromobilį.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad prognozuoti, ar kils naftos ir degalų kainos, yra labai sunku.

„Galima pasakyti, kad reakcija bet kuriuo atveju būtų neigiama. Bet čia reiktų žiūrėti į detales ir į sąlygas: kada, per kiek laiko ir panašiai. Velnias slypėtų detalėse, jeigu toks sprendimas būtų (…). Ką reikštų tos sankcijos, kaip būtų: ar iš karto, ar po kurio laiko, po pusmečio“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, galima įtarti, kad dabartinės rinkos kainos, – tiek naftos, tiek ir jos produkto dyzelino, – yra palyginti žemos, tarsi nebūtų geopolitinės krizės.

„Bet vienareikšmiškai, kainos šuoliukas būtų į viršų, nes paskutinė kaina, ką turime šią minutę – 102-103 JAV doleriai, na, įskaičiuoja per daug teigiamą scenarijų kalbant ir apie sankcijas, ir apie tą tiekimą, ir alternatyvas Europoje naftos iš kitur“, – komentavo T. Povilauskas.

„Rizika daug didesnė tos kainos palipimo į viršų, nes dabar turbūt galima sakyti iš to, kokia yra kaina, kad naftos rinka nelabai kažko bijo“, – pridūrė jis.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas mano, kad naftos kainos, jeigu toks embargas įvyktų, ilgalaikėje perspektyvoje normalizuotųsi. Anot jo, kainų kilimai ar kritimai rinkose daugiausiai nutinka dėl netikėtų naujienų.

„Turime, pavyzdžiui, vasario 24 dieną, kai prasidėjo karas. Tai aišku, rinkos sureagavo ir labai staigiai. Bet palaipsniui matome tą mažėjimo tendenciją, tai reiškia, kad naftos produktų tiekimo grandinė yra pakankamai ilga ir inertiška, kažkokie pokyčiai vis tiek užtrunka pakankamai ilgai, bet dabar matome nuolatinę mažėjimo tendenciją. Tai nuo 130 dolerių už barelį praktiškai dabar yra sumažėję iki 102 dolerių“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, Rusija yra tik vienas iš pasaulinę biržos kainą lemiančių veiksnių.

„Galų gale, Rusija sudaro apie 8 proc. pasaulinės pasiūlos, tai tikrai yra keičiami dydžiai, ypač jeigu naftos gavybą padidins tos didžiosios naftos eksportuotojos, arabų šalys, ta pati Venesuela“, – kalbėjo jis.

Ž. Mauricas teigia, kad nors galima sulaukti kainų šuolio, tačiau yra įvairių veiksnių, kurie lemia kainą. Visai įmanoma, kad nafta gali ir pigti.

„Kinija padarė Rusijai „meškos paslaugą“ (…) Dėl COVID-19 pandemijos uždarė Šanchajaus pusę, gal dar kitus miestus gali uždaryti, tai sumažina paklausą ir atitinkamai krenta kaina (…). Naftos kainos svyravimai gali būti labai dideli“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

Jo manymu, jeigu būtų pasiekta ypač aukšta naftos kaina, tuomet arba sparčiau mažėtų vartojimas, arba didintų pasiūlą OPEC šalys – bet kuriuo atveju reakcija būtų.

Problema ir sankcijų tikimybė

ES praėjusį ketvirtadienį nusprendė taikyti naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje ir jau boikotavo anglis. Tačiau Bendrija nuolat raginama atsisakyti ir dujų bei naftos iš Rusijos.

Europos Sąjunga perka iš Rusijos 25 proc. bloko įsigyjamos naftos ir yra didžiausia šio ištekliaus pirkėja iš Rusijos, skelbia Eurostat.

Savo ruožtu, Rusija eksportuoja apie pusę savo naftos ir jos produktų į Europą. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) skelbia, kad pernai įplaukos iš dujų ir naftos pardavimo į federalinį biudžetą sudarė 45 proc.

Todėl Ukraina ir ragina ES šalis nepirkti Rusijos iškastinio kuro.

ES atsigabena ketvirtadalį naftos iš Rusijos / Eurostato nuotr.

Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad jeigu anglių atsisakyti Europai palyginti nesunku, padėtis su dujomis ir nafta yra visai kitokia.

„Nafta dar galbūt yra pakeičiama, tai realiai nulemtų tiesiog labai konkreti vadyba ieškant naujų kontraktų, sakykime, su Artimųjų Rytų šalimis, su JAV ar laisvuose vandenyse plaukiojančiais tanklaiviais.

Su dujomis yra gerokai sudėtingiau, nes negalima labai greitai pakeisti pačios infrastruktūros, kaip tos dujos yra priimamos“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas.

Anot jo, naftos embargas galėtų būti dar vienas ES žingsnis, mažinant Rusijos pajamas iš energijos išteklių, tačiau veikiausiai tai nebus šimtaprocentinis šios žaliavos atsisakymas.

„Vėlgi, čia reikėtų labai atidžiai skaičiuoti bemaž kiekvienos šalies galimybes ir tai galbūt galėtų apimti iki dviejų trečdalių dabar iš Rusijos importuojamos naftos, kurią būtų galima pakankamai greitai, tarkime, per vieną du mėnesius kažkaip kompensuoti iš kitų šaltinių.

Bet su dujomis bus gerokai sudėtingiau ir čia šimtaprocentinio atsisakymo, matyt, artimiausiu metu nebus“, – prognozavo politologas.

Kiti ekspertai taip pat užsimena apie logistikos ir technologijų aspektą atsisakant rusiškos naftos.

„Prisideda turbūt tiktai logistikos kaštai. Bet irgi esminės įtakos tai (naftos kainai – red.) nedaro, nes didžiausią įtaką turi pati biržos kaina ir matome, kad jeigu ji šokteli iki 130 dolerių už barelį, tai atitinkamai atsispindi ir smarkiai jaučiasi ir vietinėse degalinėse“, – kalbėjo E. Cicėnas.

„Tai logistikos kaštai sudarytų, manau, smarkiai mažesnę dalį ir juos tikrai prisiimtų vien dėl patikimumo ir didesnio prognozavimo galimybių“, – pridūrė jis.

E. Cicėnas mano, kad rinka jau ruošiasi sankcijoms rusiškai naftai, tad kažkokio didelio sukrėtimo gali ir nebūti: „Realiai, tai yra logistikos grandinės persidėliojimo klausimas“, sakė jis.

SEB ekonomistas T. Povilauskas priduria, kad svarbus ir technologijų klausimas.

„Ir „Orlen Lietuvos“ pavyzdys turbūt parodo, kad egzistuoja sprendimai ir galimybės perdirbti skirtingo sieringumo ir tirštumo naftas ir tuos sprendimus technologai irgi gali padaryti ir čia nėra kažkokia „misija neįmanoma“. Dėl logistikos irgi yra lengviau, nes gamtinių dujų problema yra ta, kad labai daug ateina dujotiekiais“, – sakė T. Povilauskas, priminęs, kad pavyzdžiui, Vokietija neturi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo.

Tadas Povilauskas / DELFI nuotr.

Europos šalių santykis su rusiška nafta skirtingas

Belgijoje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ teigimu, pernai visas Europos Sąjungos naftos importas siekė 15 mln. barelių per dieną (bpd), iš jų 3,5 mln. bpd atėjo iš Rusijos.

Tarptautinė energetikos agentūra skelbia, kad 2021 metais Rusija išgavo 10,5 mln. barelių žaliavinės naftos ir jos kondensato per dieną, tai sudarė 14 proc. pasaulio pasiūlos. Šalis eksportavo apie 4,7 mln. bpd, o apie pusę šio kiekio teko Europai (2,4 mln. bpd).

Rusija daugiausia eksportuoja „Urals“ naftą, o tai daro naftotiekiais arba laivais. Maždaug 5,5 tūkst. kilometrų ilgio naftotiekis „Družba“ („Draugystė“) transportuoja šimtus tūkstančių bpd žaliavinės naftos Rytų ir Centrinei Europai.

TEA skelbia, kad Rusija turi ir 6,9 mln. bpd naftos perdirbimo pajėgumus, tad gamina daug naftos produktų, tarp jų benzino ir dyzelino. Pastarojo pernai į Europą eksportuota 0,75 mln. bpd, taip patenkinant dešimtadalį žemyno poreikių.

Pasak agentūros, pernai lapkritį tarp daugiausiai importavusių Europoje rusiškos naftos buvo Vokietija – 0,835 mln. bpd, Suomija – 0,246 bpd, Italija – 0,2 mln. bpd, Nyderlandai – 0,748 mln. bpd, Lenkija – 0,509 bpd.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“, remdamasi Federalinės muitinės tarnybos duomenims, skelbia, kad pernai Rusija eksportavo beveik 230 mln. tonų žaliavinės naftos už 110,1 mlrd. JAV dolerių.

Vertinant pagal šalis, didžiausia rusiškos naftos importuotoja yra Kinija (30,6 proc. nuo šio eksporto – už beveik 35 mlrd. dolerių). Antroje vietoje buvo Nyderlandai (17,3 mlrd. dolerių), trečioje – Vokietija (9,3 mlrd. dolerių). Pirmame dešimtuke yra ir Baltarusija, Lenkija, Suomija, Slovakija, Italija.

Pasak Rusijos agentūros, Europos Sąjungai pernai teko 47 proc. arba 108,1 mln. tonų naftos iš viso šalies naftos eksporto paketo, o Bendrija sumokėjo beveik 51 mlrd. dolerių.

Schema parodo Europos naftos perdirbimo gamyklas prie naftotiekio „Družba“

Dujotiekis „Družba“ ir šešios perdirbimo gamyklos Europoje / Bloomberg, AW Consulting nuotr.

„Dėl naftos, gal klausimas logistiškai geresnis tuo, kad Vakarų Europa, Pietų Europa, gal net Šiaurės Europa nėra priklausoma nuo naftotiekių. (…) Iš esmės, kas yra priklausoma nuo (Rusijos) naftos, tai vidurio Europa, Čekija, Slovakija, Austrija, kurios turi ateinantį naftotiekį iš Rusijos ir visiškai neturi naftotiekio iki uosto, per kurį atsivežtų žaliavinės naftos“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Ir jis, ir T. Janeliūnas pabrėžia, kad Europos Sąjungoje kiekvienos šalies situacija naftos požiūriu skirtinga.

„Pasakyti „nepirkime naftos“ galbūt reikštų, kad čekų ar slovakų naftos perdirbimo gamyklos tiesiog sustoja, ir tada klausimas, iš kur šalys perka degalus“, – sako T. Povilauskas.

T. Janeliūnas pastebi, kad pernelyg didelis spaudimas arba priekaištai partneriams Europos Sąjungoje gali kelti įtampą, nes kai kurioms šalims naftos ir dujų tiekimas yra ekonomikos išlikimo klausimas. Todėl vertėtų ieškoti kompromisų ir matyti pagrindinį tikslą – mažinti Rusijos pajamas.

„Esminis rezultatas – kiek pinigų gauna Rusija iš savo eksportuojamų energijos šaltinių. Tai jeigu pavyksta rasti būdą kuo greičiau mažinti tą pinigų srautą, paliekant gyvybiškai svarbius tiekimo kanalus kai kurioms šalims arba bent kažkokiu minimaliu būdu, nežlugdant jų ekonomikos, tai pats pinigų srautų sumažinimo faktas, jeigu jis yra reikšmingas, turbūt bus svarbesnis negu tas toks žūtbūtinis noras, kad nė vienas lašas naftos ar dujų nebepatektų į Europos Sąjungą“, – argumentavo T. Janeliūnas.

Tomas Janeliūnas / DELFI nuotr.

„Bruegel“ analitikai pažymi, jog tas faktas, kad didelė dalis Europos gaunamos žaliavinės naftos pasiekia žemyną tanklaiviais, o ne vamzdynu, yra lengvinanti aplinkybė atsisakant naftos (skirtingai nei dujų atveju, kur uostų infrastruktūra menkesnė). Tačiau ir naftos atveju būtini šie darbai:

– Europos naftos vidaus infrastruktūros pokyčiai. Reikės pastangų pakeisti logistiką. Dabar viskas numatyta naftos tekėjimui iš Rytų į Vakarus, todėl reikės kitų sprendimų.

– Perdirbimo gamyklos. Kai kurios jų įrengtos orientuojantis į rusišką naftą. Artimiausia jai Irako arba Irano nafta. Labiausiai dabar pažeidžiamos šešios gamyklos šalia „Družba“ dujotiekio.

– Taip pat svarstytinas ne tik naftos žaliavos šaltinių pakeitimas, bet ir naftos produktų substitucija, taigi, perdirbimo gamyklos turėtų dirbti aktyviau.

Ž. Mauricas, beje, siūlo neatmesti galimybės Vakarams investuoti ne tik į atsinaujinančią energetiką, bet ir į iškastinį kurą (naftą ir dujas), kad turėtų savo stabilesnius ir saugesnius energijos šaltinius.

Dar vienas iš sprendimų mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – tiesiog vartoti mažiau naftos. Tuo įsitikinusi TEA, kuri praėjusį mėnesį pateikė 10 žingsnių planą.

TEA pasiūlė 10 konkrečių priemonių, kurios leistų per ateinančius keturis mėnesius naftos paklausą sumažinti 2,7 mln. barelių per dieną. Tai padėtų subalansuoti galimus nuostolius, susijusius su naftos tiekimo šoku, kuris, prognozuojama, bus didžiausias per pastaruosius dešimtmečius, praneša Aplinkos ministerija.

Pavyzdžiui, sumažinus leistiną greitį keliuose bent 10 kilometrų per valandą, per dieną galima sutaupyti 290 tūkst. barelių naftos, kurią sunaudoja automobiliai, ir dar 140 tūkst. barelių, kuriuos sunaudoja krovininis kelių transportas.

Rekomenduojama mažinti verslo keliones lėktuvu. Kai įmanoma, keliauti traukiniu ar kitu alternatyviu transportu. Tai leistų sutaupyti apie 40 tūkst. barelių naftos per dieną.

Taip pat raginama skatinti gyventojus bent tris dienas per savaitę dirbti iš namų ir taip sutaupyti 500 tūkst. barelių naftos, kartu siūloma atpiginti viešąjį transportą ar net sudaryti galimybę juo naudotis nemokamai, daugiau vaikščioti pėsčiomis, keliauti dviračiais, plėsti pavėžėjimo ir dalijimosi automobiliu paslaugas.

Infografike atsispindi 2011 ir 2021 metų ES ir Rusijos prekyba. Matyti, kad pernai Bendrija importavo iš Rusijos energijos už 99 mlrd. Eur.

ES pernai Rusijai už energiją sumokėjo 99 mlrd. Eur / Eurostato nuotr.

Siūloma ir drausti automobiliams patekti į miestus sekmadieniais, riboti privačių automobilių judėjimą didžiųjų miestų keliais, taip būtų galima sutaupyti atitinkamai 380 tūkst. ir 210 tūkst. barelių naftos per dieną.

Priemonių sąraše įtrauktas ir elektromobilių bei kitų iškastinio kuro nenaudojančių transporto priemonių eksploatavimo skatinimas, kuro sąnaudų mažinimo priemonių diegimas, krovininio transporto, pristatančio prekes, efektyvesnio naudojimo didinimas.

Tyrimų centras CREA internete pristato skaitiklį, fiksuojantį, kiek Europos Sąjunga sumokėjo už energiją Rusijai nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios:

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA