Nepasiskiepijusiems – atleidimas iš darbo: latvių pavyzdžiu dar nesekame, bet grįžta privalomų skiepų klausimas – Kas vyksta Kaune
KAUNO KALĖDŲ RADIJAS:

Nepasiskiepijusiems – atleidimas iš darbo: latvių pavyzdžiu dar nesekame, bet grįžta privalomų skiepų klausimas

delfi.lt / Raminta Rakauskė 2021/11/15 08:46
Masinis žmonių vakcinavimas Kauno rajone
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Latvijai apsisprendus darbdaviams leisti atleisti nuo COVID-19 nepasiskiepijusius darbuotojus, Lietuvoje kol kas į tokią tvarką žiūrima su atsarga. Profesinių sąjungų atstovai tikina, kad lygintis su kaimynais mums nereikėtų, o darbdaviai teigia, kad viskas priklauso nuo epidemiologinės situacijos. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai aiškina, kad šiuo metu ministerijos svarsto tam tikrose srityse leisti dirbti tik paskiepytiems asmenims.

Neturi skiepo – gali atleisti

Latvijai šiuo metu dėl prastos epidemiologinės situacijos bei vangaus skiepijimosi gyvenant griežtame karantine, kai tarp ribojimų – ir įvesta komendanto valanda – kaimyninė valdžia ėmėsi dar griežtesnių sprendimų, susijusių su darbdavio ir darbuotojo santykiais.

Teisingumo ministerija nurodė, kad jeigu darbuotojas neturi COVID-19 sveikatos pažymėjimo, būtino jo darbe, tai gali būti pakankama priežastis, kad jis būtų laikomas netinkamu savo darbui ir būti atleistas.

Tai reiškia, kad nuo šiol Latvijos darbdaviai turės teisę atleisti neskiepytus darbuotojus praėjus trims mėnesiams po jų nušalinimo nuo darbo. Darbuotojui, kuris nepaskiepijo nuo COVID-19, atleidimo iš darbo atveju bus išmokėta vieno mėnesio darbo užmokesčio išmoka.

Taip pat pritarta nuostatai, kad sutartys su viešojo sektoriaus darbuotojais gali būti nutraukiamos nedelsiant, jei šie darbuotojai neturi COVID-19 sveikatos pažymėjimo, skelbė BNS.

I. Ruginienė: tai būtų katastrofa

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo, kad toks analogiško įstatymo įsigaliojimas Lietuvoje iš esmės reikštų ir privalomus skiepus, tačiau šiuo metu sistema paremta kiek kitu principu – atliekamais testais, o lygintis su Latvija, anot jos, mums tikrai nereikėtų.

„Mūsų Vyriausybė, kalbant apie skiepus, dar nežengia šio žingsnio, nes čia yra daug niuansų. Tai ir tarptautinė teisė, ir Europos Komisijos nutarimas, kad skiepai negali būti privalomi.

Bet per privalomus sveikatos tikrinimus spaudimas yra daromas ir čia nėra nieko naujo. Dar pavasarį, kai mokytojams atsirado įstatymas dėl testavimosi, aš sakiau, kad nėra galimybės atsisakyti testuotis, nes jau ir dabar teisės aktai kalba, kad nebeleis vykdyti darbo funkcijų, jei esi nepasitikrinęs sveikatos.

Ir žmones, kurie nesitestuoja, taip nušalina nuo darbo, o atleisti gali tuo atveju, jei žmogus piktybiškai nesitikrina ir tai bus kaip šiurkštus pažeidimas“, – sakė ji ir lygino, kad nors Lietuvoje priverstinio skiepijimosi nėra, jį bandoma paskatinti ir įvesti per testus.

Inga Ruginienė / DELFI nuotr.

„Mes griežtai prieš privalomą skiepijimasį ir prieš mokėjimą už testus, nes nemanome, kad tai paskatins vakcinaciją, o kaip tik padarys žingsnį atgal.

Pažiūrėkite, kas vyksta su galimybių pasais, žmones juos padirbinėja, o paskui pradės padirbinėti skiepų dokumentus, čia būtų katastrofa.

Nesilyginkime su Latvija, pas juos mažai pasiskiepijusių. Jeigu pas mus irgi būtų mažas procentas, gal neišvengiamai reikėtų svarstyti tokius dalykus, o dabar nėra pagrindo“, – sakė I. Ruginienė.

Darbdaviai: viskas priklauso nuo situacijos

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas paklaustas, ką mano apie Latvijoje priimtas įstatymo pataisas, atsiminė maždaug prieš metus ten turėtą vizitą.

Pasak jo, lankantis šalyje buvo keista, kaip gyventojai vaikšto be kaukių ir gyvena laisvesnį gyvenimą nei tuomet Lietuvoje, bet šiandieninė situacija tik parodo, jog, anot jo, kaimynai problemas, su kuriomis susiduria šiandien, susikūrė patys, o joms taisyti reikia imtis tokių drastiškų priemonių ir įstatymų pakeitimų.

„Mus šiandien valdžia ramina, kad Lietuvoje situacija valdoma. Na, aš nesu specialistas ir nežinau ar mums reikia sekti Latvijos pavyzdžiu, žinau tik tai, kad kai jau reikės imtis tokių drastiškų priemonių, bus labai blogai.

Neleisti žmonėms dirbti, yra kraštutinė priemonė, kurios mes labai nenorėtume ir neagituoju sekti Latvijos pavyzdžiu, bet mums, darbdaviams, reikėtų žinoti strategiją ir adekvačią informaciją, kaip galėtų būti vienu ar kitu atveju užsikrėtimų skaičiui augant“, – sakė jis.

Kaip teigė D. Arlauskas, darbdaviai visada pasisakė už tai, kad už testus, jei žmogus nenori skiepytis, asmuo susimokėtų pats.

„Bet jei yra klausimas, ar mums reikia sekti Latvijos pavyzdžiu, tada aš sakau, kad čia yra papildomų sąlygų. Noriu žinoti, kokius mums reikia pasiekti rodiklius, kad reikėtų eiti Latvijos keliu, nes dabar, ką skelbia valdžia, jie patys situacijos nedramatizuoja. Aš, būdamas ne specialistas, tada sakau, kad kol kas mums Latvija sekti nereikia“, – sakė jis.

Danas Arlauskas / DELFI nuotr.

Dabartinė tvarka kelia daug įtampos

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis aiškino, kad šiuo metu, daugeliu atvejų, darbo vietose net nėra būtina turėti galimybių pasą, o tvarka dėl testavimosi turėjusi labai didelių išimčių ir išlygų, kurios visuomenėje kelia daugybę įtampos.

„Mūsų pasiūlymas buvo, kad mes iš darbuotojo galėtume reikalauti galimybių paso, bet pas mus iki šiol yra pasirinktas testavimo kelias.

Esminis dalykas, kad pas mus dabar yra paliekama daugybė skirtingų opcijų darbuotojui, o jei valstybė sudarytų bent jau teisę, kad darbdavys bent jau kontaktinėse paslaugose galėtų reikalauti galimybių paso, tada darbdavys ir vertintų, kad jeigu darbuotojas negali pateikti paso, gal jam galėtų suteikti nuotolinį darbą, o jei negali, tada turi turėti teisę darbuotoją nušalinti nuo pareigų.

Dabar yra daug opcijų su testavimu, su galimybių pasais, ir, mano manymu, nėra holistinio priėjimo prie to klausimo. Mes ir kalbėjome, kad gyventojams galimybių pasui yra daug griežtesni reikalavimai nei darbo vietoje“, – sakė jis.

Andrius Romanovskis / DELFI nuotr.

Svarsto dėl privalomų skiepų

„Delfi“ susisiekė su Sveikatos apsaugos ministerija ir klausė, ar Vyriausybėje buvo svarstoma imtis griežtesnių priemonių vakcinacijai skatinti ir net sekti kaimynų latvių pavyzdžiu, kalbant apie galimus atleidimus nepasiskiepijusiems asmenims.

Ministerijos atstovai teigė, kad šiuo metu vėl yra grįžtama prie privalomos vakcinacijos klausimo.

„Galimybė tam tikrose veiklos srityse leisti dirbti tik paskiepytiems asmenims šiuo metu svarstoma tarp ministerijų, ieškoma tinkamų sprendimų. Suderinus galutinį įstatymo pakeitimo projektą, jis bus teikiamas svarstyti Vyriausybei“, – sako ministerijos atstovai.

Taip pat buvo informuojama, kad visuotinio darbuotojų testavimo kol kas įvesti nežadama.

„Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas veiklos sričių sąrašas, kurioms yra taikomas būtinasis periodinis testavimas. Visuotinio privalomo testavimo šiuo metu neplanuojama įvesti“, – sako atstovai.

Vyriausybė jau anksčiau ėmėsi klausimo, ar daliai darbuotojų nereikėtų leisti dirbti tik pasiskiepijus, tačiau galiausiai apie tai Vyriausybėje diskutuota nebebuvo. Kaip tada sakė premjerė Ingrida Šimonytė, iki galo nebuvo aišku, kokia forma tai turėtų būti įteisinta.

Turės testuotis už savo pinigus

Primename, kad Seimas ketvirtadienį galutinai atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamo periodinio testavimo – darbuotojai, kurie nevakcinuoti ir nepersirgę COVID-19, patys susimokėti už privalomus testus turės nuo gruodžio.

Po žodžių mūšio su opozicija valdančioji dauguma pademonstravo vieningumą – surinko 73 balsus iš 141.

Kas 7-10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi tie darbuotojai, kurie nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID-19 ir neturi imuniteto, bei dirba tose srityse, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.

Iki šiol tokie testai buvo apmokami iš valstybės biudžeto.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA