Prekės ir paslaugos brangsta septintą mėnesį iš eilės: sako, kad tai dar ne pabaiga – Kas vyksta Kaune

Prekės ir paslaugos brangsta septintą mėnesį iš eilės: sako, kad tai dar ne pabaiga

delfi.lt / Raminta Rakauskė 2021/08/12 10:55
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėja jau septintą mėnesį iš eilės, o, naujausiais liepos duomenimis, metinė infliacija siekia 4,3 proc. Nors kainos kyla jau kuris laikas, ekonomistai sako, kad tai – dar ne pabaiga. Prognozuojama, kad metinė infliacija didės ir perkops 6 proc., todėl gyventojai turėtų nusiteikti kainų kilimui.

Kainų kilimas įsibėgėja

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija, 2020-ųjų liepą, lyginant su praėjusia liepa, siekė 4,3 proc., o lyginant su pagal kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) – dar daugiau – 4,7 proc.

Buvo skelbiama, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, dujų, kietojo kuro, šilumos energijos, elektros energijos, azartinių lošimų (loterijos bilietų), restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, tabako gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, daržovių kainų padidėjimas bei atostogų išvykų, transporto draudimo kainų sumažėjimas.

Tiesa, per metus didėjo ir vartojimo bei paslaugų kainos. Pastarosios kilo 4,3 proc., o vartojimo prekės brango dar smarkiau – 4,8 proc. Taip pat buvo fiksuotas ir valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamų kainų didėjimas. Kainos čia kilo 7,4 proc.

Bendrai, kaip skelbiama, vartojimo ir paslaugų kainų augimas stebimas jau septintą mėnesį iš eilės. 2021 m. liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 proc.

pokyčiai per mėnesį">

Buvo skelbiama, kad per mėnesį transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,1 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 0,1 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų – 1,7 proc., būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro – 5,6 proc.

Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos per mėnesį sumažėjo 8 proc. Drabužiai atpigo 9 proc., avalynė – 7,2 proc.

Tiesa, liepą lyginant su birželiu, gana reikšmingai didėjo gamtinių dujų (+38,6 proc.), kietojo kuro (+18,5 proc.) ir elektros energijos (+7,8 proc.) kainos, taip pat padidėjimas fiksuotas paslaugų srityje. Pašto paslaugos brango 38,5 proc., poilsio namų – 29,7 proc., sporto ir poilsio įrangos bei reikmenų nuomojimo – 16,1 proc.

Kito ir kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo burokėlių, citrinų, šilauogių, apelsinų, svogūnų, morkų kainos. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį, lyginant su birželio, burokėliai brango 47,5 proc., citrinos – 19,6 proc., šilauogės – 15,2 proc.

Tarp labiausiai pigusių – trumpavaisiai augurkai, kurių kaina mažėjo 22,8 proc., bulvės – -17,7 proc., ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – -17,3 proc.

Prognozuoja ilgesnės infliacijos bangą

Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė dėl kainų kilimo netolimai ateičiai matantis du scenarijus, tačiau antrasis, kaip prasitarė, jo nuomone, labiau tikėtinas.

„Pirmasis yra tas, kad tai, kas vyksta dabar, yra kainų atšokimas nuo dugno, kuris buvo pasiektas praėjusiais metais ir kainų grįžimas į ilgalaikę augimo kreivę, nes praėjusiais metais net turėjome šiokią tokią prekių defliaciją, o dabar iššoko į viršų.

Tai jeigu toks scenarijus išsipildys, spiralė atšoks ir viskas vėl nusistovės. Toks scenarijus dabar prognozuojamas daugeliui Europos šalių“, – sakė jis.

Antrasis variantas, kaip tikino, yra susijęs su didesne ir ilgiau trunkančia infliacijos banga.

„Tai yra grėsmė, nes Lietuvoje turime labai didelius gyventojų lūkesčius, o kaip vienas iš naratyvų yra ir bendras kainų kilimas.

Žygimantas Mauricas / DELFI nuotr.

Yra grėsmės, kad į tą kainų kilimo traukinį gali sušokti ir kiti sektoriai, kurie net neturėtų kelti kainų. Galime turėti ryškesnės ir ilgesnės infliacijos bangą, kas nebūtų gerai, nes esame euro zonos šalis ir mums svarbu neprarasti konkurencingumo. Jau dabar žmonės mato, kad kainos pas mus restoranuose panašios kaip Pietų Europoje“, – teigė ekonomistas ir sakė, kad tuo atveju greičiau taptume brangia nei turtinga šalimi.

Jis tikino, kad antrasis scenarijus, jo nuomone, yra realesnis.

„Galime turėti iššūkių. Mes sau negalime leisti didelės infliacijos. Nemaža dalis mūsų pramonės yra vidutinės ar žemos pridėtinės vertės, pagal savo struktūrą nesame skandinavai, todėl ir kainos neturėtų tokios būti“, – teigė Ž. Mauricas.

Visgi, pasak jo, metinė infliacija daugiausia galėtų pasiekti 6 proc., todėl iš dalies galima sakyti, kad dabartinis kainų augimas dar ne pabaiga.

„Iki metų pabaigos turėsime įspūdingus metinius augimus, manau, kad 6 proc. bus visai realu. Kol kas žmonės nelabai jaučia (infliaciją-red.). Labiausiai ji paprastai jaučiama žiemą “, – sakė jis.

Paklaustas, kokių prekių brangimo labiausiai galima tikėtis, ekonomistas teigė, kad kils visos kainos.

„Jeigu bus infliacijos banga, tai gali kilti maisto kainos, bendrai, kilimas aplenktų tik kelias kategorijas, bet tai gali persiduoti ir per visą grandinę.

Kaip su baldų gamyba, nes yra pabrangusius žaliavos. Nors dabar žaliavų kaina lyg ir mažėja, bet jei bus naratyvas, kad: „Jei visi kelia kainas, tai kelkim ir mes“, tai gali būti, kad ir pakels, o tai atsilieps visur“, – sakė Ž. Mauricas.

Ragina nusiteikti mokėti daugiau

Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo, kad metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje metinė infliacija net perkops Ž. Maurico minėtus 6 proc.

Nerijus Mačiulis / DELFI nuotr.

„Tam jau reikėtų nusiteikti ir nereikėtų nustebti. Tai susiję su daugeliu veiksnių. Vienas jų – išorinis. Rekordines aukštumas pasiekė žaliavų kainos, o tai atsispindi ir daugelio vartojimo prekių kainose ir dar tik atsispindės antrąjį šių metų pusmetį.

Taip pat rekordinėse aukštumose buvo transportavimo kaštai, ypač, gabenant konteineriais iš Kinijos į Europą, kas taip pat paliečia prekių kainas. Vienas veiksnys – laikinas, susijęs su dujų ir elektros pabrangimu nuo liepos 1-osios, tad jis taip pat čia kilstelėjo infliaciją, bet metus laiko žiūrint, infliacijos rodikliuose jis matysis.

Dar vienas veiksnys yra ir tas, kuris džiugina ir niekur nedings – atlyginimų augimas, nes būtent dėl didėjančių darbo sąnaudų, dėl spartaus atlyginimų augimo, kuris ir pernai siekė 10 proc., ir šiemet panašiai siekia, brangsta daugelis paslaugų“, – infliacijos ir kainų kilimo priežastis vardijo jis.

Ekonomistas kalbėjo, kad gyventojams reikėtų nusiteikti, jog dar labiau brangs paslaugos, taip pat kils ir vidutinio maisto krepšelio kaina.

„Tai bus susiję su brangstančiais žaliaviniais maisto produktais visame pasaulyje“, – prognozavo jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA