Po ilgos kovos net vienuolika keleivių, kurių skrydžiai buvo atšaukti dėl oro uostuose vykusių profesinių sąjungų inicijuotų streikų, pasiekė svarbią pergalę prieš pigių skrydžių oro bendrovę „Ryanair“ – teismas konstatavo, kad oro vežėjas keleiviams privalo sumokėti kompensacijas.
Tuo metu trijuose Lietuvos oro uostuose veiklą sėkmingai plėtojančios „Ryanair“ teisininkai aiškino, kad skrydžiai, dėl kurių buvo iškelta byla, neįvyko dėl ypatingų aplinkybių, kurių bendrovė negalėjo kontroliuoti.
Vienuolikai keleivių teismas priteisė po 400 eurų – 4,4 tūkst. Eur. Be to, „Ryanair“ privalės padengti beveik tūkstantį eurų atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas bendrovei „Aer Liber“, kuri atstovavo nepatogumų dėl atšauktų skrydžių turėjusiems keleiviams.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2018 m. rugsėjo 28 d., streikuojant įguloms Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Ispanijoje, oro bendrovė „Ryanair“ visoje Europoje atšaukė apie 150 skrydžių. Šiuos streikus inicijavo Airijos bendrovės profesinių sąjungų darbuotojai, kurie siekė išsikovoti didesnius atlyginimus bei geresnes darbo sąlygas.
Dėl streiko taip pat buvo atšaukti skrydžiai ir iš Lietuvos, oro vežėjas daliai keleivių, kurie turėjo skristi iš Kauno į Žironos ir iš Žironos į Kauną, buvo atsisakęs išmokėti kompensacijas, kurias numato Europos parlamento ir tarybos reglamentas (Reglamentas).
Dalis keleivių, dėl atšauktų skrydžių patyrę nepatogumų, nuleido rankas, tačiau kiti kreipėsi į teismą – dar praėjusiais metais teismas kitoje byloje buvo patvirtinęs taikos sutartį, pagal kurią „Ryanair“ keleiviams taip pat buvo sumokėjęs 4,4 tūkst. Eur už atšauktus skrydžius iš Lietuvos į Ispaniją ir iš jos į Lietuvą.
Nors daliai keleivių oro vežėjas jau buvo išmokėjęs kompensacijas už atšauktus skrydžius, tačiau jų atstovams iškėlus bylą teisme, „Ryanair“ laikėsi pozicijos, kad keleiviams kompensacijos nepriklauso, nes „skrydžiai neįvyko vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo kontroliuoti“.
Anot „Ryanair“, skrydžiai į Žironą ir iš jos neįvyko neįvyko „dėl orlaivio įgulos prisijungimo prie sankcionuoto, 9 profesinių sąjungų 6 valstybėse organizuoto streiko“.
„Streikas kilo ne dėl oro vežėjo vienašališkai priimtų sprendimų, bet dėl profesinių sąjungų iniciatyvos, taigi bendrovė neprivalo mokėti kompensacijų keleiviams“, – „Ryanair“ atstovai pažymėjo, kad rūpinosi keleiviais, kaip numatyta Reglamente, nes išsiuntė pranešimus keleiviams dėl skrydžio atšaukimo, be to, jiems buvo siūloma pasinaudoti teise susigrąžinti bilieto kainą arba nemokamai pakeisti skrydį.
Be to, kaip pažymėjo Airijos pigių skrydžių bendrovės atstovai, profesinių sąjungų sankcionuotas streikas turėtų būti pripažintas ypatingomis aplinkybėmis:
„Streikai nėra įprasta oro vežėjo veikla; streikas kilo ne dėl oro vežėjo vienašališkai priimtų sprendimų, bet dėl profesinių sąjungų, kurioms priklauso tiek „Ryanair“, tiek ir kitų avialinijų darbuotojai, iniciatyvos; „Ryanair“ dėjo visas pastangas ir derėjosi su profesinėmis sąjungomis; streikai buvo organizuoti bei sankcionuoti profesinių sąjungų, su kuriomis oro vežėjas derėjosi, todėl jie nepatenka į „laukinių streikų“ kategoriją, kurie nelaikomi ypatingomis aplinkybėmis; streikus organizavo taip pat ir konkuruojančių bendrovių darbuotojų profesinės sąjungos, neatsižvelgdamos į tai, kad iš esmės „Rayanair“ sutinka su profesinių sąjungų reikalavimais ir lieka tik pasirašyti susitarimus; oro vežėjas ėmėsi visų adekvačių šiai konkrečiai situacijai priemonių.“
Kadangi bylą teisme buvo iškėlusi keleivių interesams atstovaujanti bendrovė, kuriems šie buvo perleidę teisę reikalauti kompensacijų, „Ryanair“ taip pat bandė įrodinėti, kad ši procedūra yra neteisėta, nes Vežimo sutartyje yra numatyta, jog reikalavimo teisės dėl kompensacijos perleidimas yra draudžiamas.
„Draudimas perleisti keleivio reikalavimo teises, kylančias iš vežimo sutarties pagal Reglamentą, yra susijęs su keleivių teisių apsauga, nes „Ryanair“ išmoka pilną kompensaciją keleiviams, kurie turi teisę į kompensaciją, o bendrovės, perimančios keleivių reikalavimo teises, neišmoka apie 25 proc. išieškotos kompensacijos ir pasilieka ją sau“, – anot oro vežėjo, reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu, todėl siekdamas apsaugoti keleivių interesus, „Ryanair“ sąlygose numatė, kad keleivis pirmiausia turi kreiptis į oro bendrovę, taip pat įvedė draudimą perleisti reikalavimo teises.
Tačiau su tuo nesutiko teismas, pažymėjęs, kad „Ryanair“ sutartyje nurodytos sąlygos apsunkina keleivio galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis paslaugomis užsiimančius asmenis, išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą.
„Pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas“, – teismas nurodė, kad oro vežėjo sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą.
Priteisdamas kompensacijas už atšauktus skrydžius Kaunas-Žirona ir Žirona-Kaunas teismas pažymėjo, kad „siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti“.
Pasak teismo, Ispanijos Civilinės aviacijos administracija išaiškino, jog oro linijų bendrovės nurodytas streikas negali būti laikomas ypatinga aplinkybe, kadangi jį sukėlė pačios oro bendrovės darbuotojai ir todėl „Ryanair“ turi mokėti kompensaciją pagal Reglamentą.
„Vykdydamos savo veiklą oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei „Ryanair“ nesitikėjo minėto streiko ir negalėjo jo kontroliuoti“, – anot teismo, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog skrydžiai iš Žironos į Kauną ir iš Kauno į Žironą negalėjo įvykti suplanuotą dieną ir buvo atšaukti būtent dėl streiko, 2018 m. rugsėjo pabaigoje įvykęs streikas avaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog skrydžiai atidėti dėl susidariusių ypatingų aplinkybių.
Šioje byloje vienam keleiviui taip pat buvo priteista 400 Eur kompensacija už daugiau kaip 3 val. vėlavusį skrydį Alikantė-Kaunas, nes oro vežėjas taip pat neįrodė, jog skrydis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių.
Svarbi informacija: ar priklauso kompensacija?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAV) teigimu, jei kelionės planus sujaukė atšauktas arba ilgam (daugiau nei 3 val.) atidėtas skrydis, pirmiausia keleiviai turi raštu kreiptis į skrydį vykdžiusį oro vežėją ir sulaukti jo atsakymo.
Pretenzijoje reikia nurodyti savo kontaktinę informaciją, skrydžio numerį bei konkrečias įvykio aplinkybes – koks skrydis buvo atidėtas arba kiek laiko vėlavo lėktuvas, kiek laiko vėlavote atvykti į paskirties vietą ir pan. Svarbu suformuluoti aiškų reikalavimą, pavyzdžiui, kad reikalaujate jums priklausančios kompensacijos, nuostolių atlyginimo ir pan.
Kartu su pretenzija pateikite aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – bilietų kopijas, bilietų apmokėjimo dokumento kopijas, o jei patyrėte papildomų nuostolių, pateikite šiuos nuostolius pagrindžiančius dokumentus. Oro vežėjas raštišką atsakymą turėtų pateikti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo keleivio pretenzijos gavimo.
Atšaukto arba ilgam (daugiau nei 3 val.) atidėto skrydžio atveju oro vežėjas jums privalo pasiūlyti vieną iš šių alternatyvų:
* per 7 d. nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti visą už bilietą sumokėtą sumą, už neįvykusios kelionės dalį/dalis sumokėtą sumą ir už jau įvykusią kelionės dalį/dalis sumokėtą sumą, jei pagal keleivio numatytą kelionės planą skrydis nebeteko prasmės;
* pasiūlyti kaip galima greitesnį skrydį į pirmąją išvykimo vietą;
* pasiūlyti kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis;
* pakeisti skrydį panašiomis sąlygoms kitu jums tinkamu laiku.
Jei skrydis atidėtas 2 ar daugiau valandų, jums taip pat gali priklausyti nemokama pagalba: maistas bei gaivieji gėrimai, 2 skambučiai arba galimybė išsiųsti 2 elektroninius laiškus, apgyvendinimas viešbutyje (kai būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų, arba kai būtina pasilikti ilgiau, nei buvo numatyta), transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą (viešbutį ar kitą) ir atgal.
Dažnai keleiviai klaidingai mano, kad jei oro vežėjas pasiūlė kitą skrydį arba nakvynę, kompensacija jam jau nebepriklauso. Kompensacija keleiviui priklauso nepriklausomai nuo to, ar jam buvo pasiūlytas alternatyvus skrydis ir/ar viešbutis. Kai nustatoma, kad keleivis turi teisę į kompensaciją, ši skaičiuojama pagal skrydžio atstumą:
* iki 1500 km – 250 eurų;
* daugiau nei 1500 km ES viduje ir nuo 1500 iki 3500 km skrendant kitur – 400 eurų;
* didesnio atstumo atveju – 600 eurų.
Kompensacija keleiviui nepriklauso, jei skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti (oro sąlygos, pavojus saugumui ir pan.) ir aviakompanija gali tai įrodyti. Taip pat keleivis netenka teisės į kompensaciją, jeigu:
* apie atšaukimą buvo pranešta mažiausiai prieš 2 savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko;
* apie atšaukimą pranešta ne daugiau kaip prieš 2 savaites ir ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip 2 val. anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti mažiau kaip 4 val. vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką;
* apie atšaukimą pranešta mažiau kaip prieš 7 dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip 1 val. anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti mažiau kaip 2 val. vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.
Jeigu oro vežėjas į jūsų pateiktą pretenziją neatsako arba, jūsų nuomone, nepagrįstai atsisako tenkinti keliamus reikalavimus, jūs galite kreiptis į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimą prižiūrinčią instituciją priklausomai nuo to, kurioje šalyje įvyko skrydžio nesklandumas. Kai atidėtas arba atšauktas skrydis turėjo vykti iš Lietuvos, vartotojas turėtų kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją.
Lietuvos transporto saugos administracijai nustačius, kad keleiviui priklauso kompensacija, tačiau Lietuvoje registruotai aviakompanijai nesutinkant jos išmokėti, vartotojai turi teisę kreiptis į VVTAT, kuri nagrinės tarp vartotojo ir aviakompanijos kilusį ginčą ne teismo tvarka. Ginčo nagrinėjimo procedūra vartotojui yra nemokama.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
