Absurdas Aukštuosiuose Šančiuose: į savo namus turi brautis kaip vagis – Kas vyksta Kaune

Absurdas Aukštuosiuose Šančiuose: į savo namus turi brautis kaip vagis

„Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Visi sutiks, kad keliems žmonėms norint gražiai sugyventi po vienu stogu, psichologinio terorizmo, mažos apimties karo veiksmų ir nuolatinių pareigūnų vizitų sveika privengti, bet ne visi namų ūkiai praktikoje apsieina be šių kasdienybę pagyvinančių elementų. „Kas vyksta Kaune“ pasiekė istorija apie Rambyno gatvėje prasiveržusią konfliktinę situaciją – kaunietis pasakoja negalintis patekti į savo namo dalį, nes bendro turto turinti moteris sklype savavališkai pastatė tvorą.

Teisėsauga buitines rietenas ir menamus nusikaltimus šiame nedideliame Rambyno gatvės name narplioja bent nuo 2014 m., o nesutarimų šaknys siekia ir gerokai gūdesnius laikus. Sunku beįvardyti, kokioje rūstybės dirvoje tos šaknys veši, bet vaisiai juo kartesni, nes dėl bendro turto kalbos neranda vienos šeimos nariai.

Nei įeiti, nei nugriauti

Kaip aiškino su „Kas vyksta Kaune“ susisiekęs Mindaugas Urbutis, minėtas nekilnojamasis turtas Aukštuosiuose Šančiuose pagal teisės aktus padalytas į dvi dalis: kauniečiui priklauso antras namo aukštas, rūsio patalpos, kur yra kieto kuro katilas, dalis sklypo bei bendras praėjimas. Kaip tik šį praėjimą, vyro pasakojimu, nepaisydama teismo sprendimo tvora užkardė kita bendrasavininkė Ramutė Vasiliauskienė.

„Jau kone metus negaliu patekti į savo valdas. Esu priverstas nuomotis butą, mano verslas bankrutavo, tad esu dideliuose finansiniuose sunkumuose, bet negaliu įeiti į savo valdas. Skambinau pareigūnams klausdamas, ar galiu perlipti per tvorą – sakė, ne, nes pateksiu į bendrasavininkės žemės sklypą be jos leidimo, o tai irgi bus pažeidimas.

Negaliu be teismo sprendimo pašalinti tvoros, nes tai sukeltų baudžiamąją atsakomybę man. Dėl to apie metus laiko su drauge esu priverstas gyventi bute, už kurį kiekvieną mėnesį turiu mokėti nuomą, kai čia yra tiek supirktas kuras šildymui, tiek viskas paruošta gyvenimui. Bet gyventi negali, nes bendrasavininkė pastatė tvorą ir užtvėrė man praėjimą į nuosavą būstą“, – problemą nusakė M. Urbutis.

Bendrą praėjimą sklype užkardė savavališkai iškilusi tvora / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Anot jo, pagal įstatymus nuo namo turi būti palikti pusantro metro, kad bendrasavininkas galėtų naudotis praėjimu, o dabar be moters leidimo į savo žemės sklypą patekti neįmanoma, per kitą pusę to padaryti taip pat nėra galimybės. Vis dėlto perlipęs per tvorą su kopėčiomis, vyras dar ir pamatė, jog spyna pakeista, o durys išimant seną spyną esą sulaužytos.

„Manau, reikėtų paklausti paties žmogaus, kodėl taip padarė, nes teismo nurodymų nepaisymas savo ruožtu yra pažeidimas ir kai žmonės taip drąsiai ir keistai elgiasi, patys turėtų paaiškinti savo motyvus. Paėmė ir pastatė nepaisant teismo sprendimo“, – spėlioti, dėl ko bendrasavininkė šitaip elgiasi, nesiėmė kaunietis.

Nesutarimai tęsiasi seniai

1987 m. gimęs M. Urbutis šiame name augo, jo šeima gyveno kartu su mamos seserimi R. Vasiliauskiene, tik turtas nebuvo padalytas. Prasidėjus konfliktiškiems santykiams, įvesta turto padalijimo tvarka, nes asmuo esą prisigalvodavo visokių dalykų. Kuo toliau, tuo labiau santykiai aštrėjo iš tetos pusės – kaip pastebėjo vyras, ne visi mąsto, kad po vienu stogu derėtų gyventi darniai.

„Draugiškai gyvenau iki ketvirtos klasės, tai čia 1998 m. Žmogus su polėkiu ir prisigalvodavo visokių priekabių. Specialiai daužydavo duris anksti iš ryto, kad atsikeltume. Kai grįžti pavargęs po treniruočių, mokslai, darbas, neleidžia miegoti. O kaip pareigūnams įrodysi, kad duris daužė, neįmanoma“, – teigė M. Urbutis.

M. Urbutis teigia nesuvokiantis, kodėl teta linkusi konfliktuoti / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Rimti nesutarimai, į kuriuos įtraukta teisėsauga, su bendrasavininke tęsiasi nuo 2014 m. Pasak kauniečio, R. Vasiliauskienė melagingai kurpia bylas, išsigalvoja nebūtus dalykus – tarkime, vyras buvo apkaltintas kompiuterio vagyste, bet teismas kaltinimus atmetė. Kad nebūtų konfliktų, pašnekovas tiesiog išsikraustė, nes su šiuo asmeniu gyventi neįmanoma.

„Yra žmonių, kuriems pilnatis niekada nepraeina. Reiktų jos klausti, ko ji siekia. Paskutinis pasakymas: kad mes čia pasistatytume priestatą ir vaikščiotume per jį. Ar mes jai trukdome, ar prieš ją smurtaujame? Tokių dalykų nėra. Kai išsigalvoja tokius dalykus, reikia klausti paties, gaila, ne viską galiu gyvenime paaiškinti“, – kalbėjo M. Urbutis, pažymėjęs, kad bendrasavininkei nėkart nepavyko pasiekti pergalės teisme, nes visos bylos buvo nepagrįstos.

Su žurnalistais bendrauti atsisakė

Pirmu vizitu Rambyno gatvėje „Kas vyksta Kaune“ su R. Vasiliauskiene pasikalbėti nepavyko, kaip ir išsiaiškinti jos telefono numerį. Gavus duomenų, kad moteris namuose ir atvykus kitą dieną, ant vartelių tebekabojo užrakinta dviračio spyna, bet po minutės kitos bendrasavininkė pasirodė.

Deja, žiniasklaidai pakomentuoti situaciją ir savo veiksmų motyvus R. Vasiliauskienė atsisakė. Akimirkai dingusi viduje, moteris atnešė iš pažiūros seną juodai baltą namo nuotrauką, kurios svarba neteisėtos tvoros kontekste šio teksto autoriui liko neatskleista, taip pat pateikė padrikų detalių apie M. Urbučio mėginimus patekti į patalpas ir pridėjo, kad šis namas pagarsėjęs Kaune.

Ant vartų – spyna, tad į šių namų duris paprastai nepasibelsite / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Reikia pasakyti, kad per šią trumpą interakciją moteris atrodė rami ir žurnalistų su šluota nepavarė, nei šaukė ar kaip nors grasino, bet plačiau kalbėti apie įsišaknijusius nesutarimus nepanoro.

Naujienų portalui susisiekus su kai kuriuose teisiniuose ginčuose R. Vasiliauskienei atstovavusiu advokatu Linu Šarkiu, šis nurodė su moterimi nedirbantis jau daugiau nei metus ir jos siekių komentuoti negalintis. M. Urbučio žiniomis, šiuo metu bendrasavininkė teismuose sau atstovauja pati.

Per septynerius metus – virš 80 iškvietimų

Pasiteiravus, kiek kartų pareigūnams yra tekę vykti į šiuos namus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad dėl asmens duomenų apsaugos informacija pagal konkrečius adresus neteikiama, tačiau nuo 2014 m. pradžios iki 2021 m. vasario nedidelėje Rambyno gatvėje iš viso gauti 83 iškvietimai.

Daugiausia – dėl smurto artimoje aplinkoje (10), triukšmo ir viešosios tvarkos pažeidimų (7), įvairių KET pažeidimų (15) ar kitų pavienių atvejų, dažniausiai tai buvo buitiniai konfliktai.

„Minimoje gatvėje turėjome ikiteisminį tyrimą 2017 m. dėl pavogtų malkų, 2018 m. du ikiteisminius tyrimus, iš kurių vienas – dėl vagystės nuo automobilio, kitas – dėl smurto. Pastaruoju metu pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl įvykių Rambyno g. nebuvo. Administracinių teisenų šiuo metu taip pat neturime“, – vardijo O. Vaitkevičienė.

Paklausus, kaip policija vertina atvejus, kai teisėsauga tampa įrankiu chroniškiems kaimynų konfliktams spręsti, Kauno apskrities VPK atstovė tik pabrėžė, kad pareigūnai reaguoja į visus iškvietimus, kuriais gyventojai prašo pagalbos.

Nekilnojamojo turto rebusai

Nors verslui, kaip minėjo M. Urbutis, dabar sunkmetis, su nekilnojamuoju turtu kaunietis problemų neturi, nebent su jame tebegyvenančiais žmonėmis. Kaip šių metų vasario pradžioje rašė „Lietuvos rytas“, iš motinos vyras paveldėjo ir Ramučių Centrinėje gatvėje esantį nuosavą namą.

Nors dėl bankroto turtas buvo įkeistas bankui, Vėjūnės Inytės rašinio publikavimo momentu čia vis dar gyveno garbaus amžiaus M. Urbučio močiutė, kuri apkaltino anūką ją terorizuojant ir mėginant išvyti iš namų. Kaunietis esą siūlė moteriai persikelti kitur, tačiau ši kraustytis atsisakė ir anūką apšmeižė.

O šmeižė esą dėl to, kad su dukra R. Vasiliauskiene tikėjosi namą paveldėti, bet jį M. Urbučio motina paliko sūnui. Kadangi turtas jam nebepriklauso, naujasis valdytojas spręs, kaip senolę iškeldinti.

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė „Lietuvos rytui“ sakė, kad M. Urbutis prašė suteikti močiutei ilgalaikę socialinę globą, tačiau savivaldybė atsisakė tai daryti argumentuodama, jog moteris savimi gali pasirūpinti pati. Kitas variantas – keltis į savarankiško gyvenimo namus, bet prieš mėnesį vietos ten nebuvo – eilėje laukė šeši Kauno rajono gyventojai.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA