Išimties „Žalgirio“ arenai dar besitikintis P. Motiejūnas neatmeta, kad Eurolygos sezonas gali tęstis „burbule“ – Kas vyksta Kaune

Išimties „Žalgirio“ arenai dar besitikintis P. Motiejūnas neatmeta, kad Eurolygos sezonas gali tęstis „burbule“

delfi.lt 2020/11/01 16:19
R. Tenio nuotr.

Kaip Lietuvos krepšinio flagmanas Kauno „Žalgiris“ bandys taikytis prie naujos koronaviruso pandemijos padiktuotos realybės? Kiek pinigų į biudžetą klubas nesurinks praradęs ištikimų žiūrovų indėlį? Apie neįprastą „Žalgirio“ ir apskritai krepšinio realybę – klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno interviu.

Eurolygos sezoną itin sėkmingai pradėjęs „Žalgiris“ ketverias iš pirmų šešių rungtynių žaidė išvykoje. Namie kauniečiai kovojo tik du kartus ir abu sykius „Žalgirio“ arena buvo itin aktyvi. Net ir ribojant žiūrovų skaičių bei taikant būtinas saugos priemones, į susitikimus su Stambulo „Anadolu Efes“ ir Valensijos „Basket“ susirinko daugiau nei po 5 tūkst. sirgalių.

Ateinančią savaitę Kaune viešės Eurolygos elitui priskiriama Madrido „Real“ komanda, tačiau ją gyvai arenoje pamatyti jau galės ne daugiau nei 300 žiūrovų. Būtent toks žmonių limitas sporto renginiuose numatytas atnaujinus ribojimus ir plintat koronavirusui.

Tiesa, rungtynių likimas kol kas dar nėra aiškus. Iš Prancūzijos grįžę žalgiriečiai po patvirtinto teigiamo koronaviruso testo Rokui Jokubaičiui lieka saviizoliacijoje. Per kelias artimiausias dienas jiems bus atliekami pakartotiniai testai, po kurių rezultatų bus sprendžiama dėl tolesnės saviizoliacijos. Tada paaiškės ir rungtynių su Madrido „Real“ likimas.

Ko imsis „Žalgiris“? Ar yra grėsmė, kad plintant pandemijai Eurolygos sezonas, kaip ir pavasarį, vėl gali būti sustabdytas? Apie susidariusią situaciją P. Motiejūnas kalbėjo žurnalistės Kristinos Ciparytės vedamos Delfi TV laidos „Atsakingas požiūris“ tiesioginiame eteryje.

– Lietuvoje toliau augant koronaviruso atvejų skaičiui Vyriausybė vėl sugriežtino ribojimus renginiams. Nuo šiol profesionalų sporto varžybų metu salėje gali būti ne daugiau nei 300 žiūrovų. Pauliau, ką tai reiškia „Žalgirio“ klubui?

– Reiškia, kad nors kažką ir galime daryti, bet iš esmės labai daug ir negalime. Toks darymas vardan darymo. Tačiau suprantame situaciją, prie jos bandome prisitaikyti ir judėti į priekį.

Į duobę po pertraukos smigęs „Žalgiris“ patyrė pirmą Eurolygos pralaimėjimą 19 nuotr.

– Per pirmas dvejas šio sezono Eurolygos rungtynes „Žalgirio“ arenoje susirinkdavo daugiau nei 5 tūkst. žiūrovų. Kokia klubo pajamų dalis susidaro iš žiūrovų nuperkamų bilietų?

– Mes kiekvienais metais pristatome savo biudžetą – šiemet buvo numatyta, kad 2,6 mln. eurų susidarys iš bilietų. Grubiai skaičiuojant, jeigu atmesime LKL pirmenybes, vienos Eurolygos rungtynės suneša apie 140 tūkst. eurų. Taigi, tiek nesurinksime. Klausimas, kiek ilgai truks visi šie ribojimai. Jeigu jie truks visą sezoną, tai būtent tiek pajamų ir negausime.

– Kaip apskritai vertinate šiuos ribojimus, ar yra gerai tvarkomasi su esama situacija?

– Manome, kad tos taikomos priemonės buvo teisingos. Ir mes jų visiškai laikėmės, kartais netgi daugiau nei reikia. Ir įeinančių į areną temperatūros tikrinimas, ir susodinimas, ir kaukių dėvėjimas. Situacija tokia, kad nustatytos taisyklės buvo skirtingai traktuojamos skirtingose arenose, skirtinguose renginiuose. O sprendimas sumažinti žiūrovų skaičių iki 300…

Dar bandysime kalbėtis, kad atsižvelgtų į arenų dydžius. Nes palyginkime – 300 žmonių mažoje arenoje, kur telpa 1000 žiūrovų ir 300 žmonių „Žalgirio“ arenoje, kur gali sutilpti 16 tūkstančių. Galvojame, kad tas proporcijas valstybė gali kiek padidinti, nes, pavyzdžiui, mes „Žalgirio“ arenoje visiškai galime atskirti srautus – žmonės nesusitiktų ir esamoje erdvėje atstumai būtų didesni, nei reikalaujami 10 kvadratinių metrų.

Bandysime visa tai dar kartą aiškinti, ieškoti kažkokių būdų surinkti daugiau žmonių. Tačiau faktas, kad maksimaliai žiūrovų skaičius padidėtų iki 1500 – tikrai negrįšime prie pilnų arenų ar 5000 žmonių. Esami reikalavimai yra pakankamai griežti, reikalauja nemažai investicijų, bet mums geriau jas daryti ir turėti kažkiek žmonių, nei apskritai be jokių žiūrovų žaisti tuščioje salėje.

– Dalyje šalies įvestas karantinas, tačiau Eurolygos krepšinio turnyras vyksta, kol kas vyksta ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL, – red. past.) čempionatas, nors koronaviruso atvejų komandose daugėja. Faktas, kad tai yra komandinis sportas ir žaidėjai, net ir arenose be žiūrovų, kontaktuoja tarpusavyje. Galbūt galite truputį plačiau papasakoti apie tuos užkulisius – kaip pavyksta išsilaikyti varžybose ir kaip dažnai yra testuojami krepšininkai? (interviu metu dar nebuvo žinoma apie teigiamą Roko Jokubaičio COVID-19 testo rezultatą – aut. past.)

– Žaidėjai, treneriai ir visas keliaujantis personalas testuojamas 2-3 kartus į savaitę. Mes prieš išskrisdami į Eurolygos rungtynes turime turėti neigiamus testus. Jeigu nors vienas testas teigiamas, kaip buvo Joffrey Lauvergne atveju, tada vėl visi testuojami – ir tik kai visų testai neigiami, mums leidžia skristi. Grįžus vėl iš karto testavimas, kad galėtume žaisti LKL. Taigi, mažiausiai du testai per savaitę. Jeigu Eurolygos rungtynes žaidžiame namuose, jų būna tik du, bet pasitaiko atvejų, kad jie testuojami ir tris kartus. Žaidėjams tai jau įprasta procedūra, nuolat vykstantis dalykas.

– Visgi tai yra išskirtinės sąlygos. Nes, kaip suprantu, jeigu žaidėjas turėjo kontaktą su užsikrėtusiu, jam nereikia karantinuotis ir atsiskirti 10-14 dienų nuo likusiųjų. Ar teisybė?

– Mes labai daug dirbome su Sveikatos apsaugos ministerija ir aiškinome, kad tokie yra Eurolygos reikalavimai. Prašėme taikyti išimtį. Tai lyg ir pavyko, o dabar ir LKL prašo taikyti išimtis, nes daugumoje šalių yra izoliuojamas tik tas žaidėjas, kuris sirgo. Tada vėl vykdomi testai, ir jeigu visų kitų testai neigiami, komanda gali toliau sportuoti. Tokia šiuo metu yra sporto praktika.

– Kiek koronaviruso testai kainuoja klubui, ar turite kokią nors tam išskirtą biudžeto eilutę?

– Taip, eilutės atsirado daug kur. Testams per sezoną numatyta mažiausiai 60 tūkst. eurų, o dar yra visos kitos priemonės – termovizoriai, papildoma apsauga, papildomos higienos priemonės, daugiau valytojų. Taigi, tų išlaidų eilučių atsirado gerokai daugiau.

– Jūs esate stambaus „Žalgirio“ klubo vadovas, tačiau Lietuvoje yra ir daug smulkesnių LKL klubų. Kaip manote, ar jie atlaikys šį sunkų periodą, ar papildomos išlaidos yra adekvačios jų uždirbamoms sumoms?

– Viskas šiuo metu yra neadekvatu. Ir mes versle nebeskaičiuojame pelno, galvojame tik apie tai, kaip dirbti ir nepatirti nuostolių. Net ir mums patiems rizika yra pakankamai didelė, nes nesurenkant pajamų už bilietus alternatyvių šaltinių uždirbti nėra, kompensacijų mes jokių negauname – nepatenkame į jokias valstybės eilutes, kur galima atgauti tas nesurinktas pajamas. Nors kitose šalyse tai kažkiek kompensuojama. Taigi, rizika neišgyventi yra pakankamai didelė ir įtampos tikrai yra nemažai.

Priešininkus tiesiog suskaldęs „Žalgiris“ savo fanų akivaizdoje įsirašė ketvirtą Eurolygos pergalę iš eilės 24 nuotr.

– Tikimasi, kad tokio griežto karantino kaip pavasarį dabar nebus. Tačiau ar esate pasiruošę tokiam scenarijui, kad renginiai bus visiškai uždrausti, įskaitant ir profesionalų sportą? Galbūt teks imtis kažkokių kūrybiškų sprendimų? Pavyzdžiui, vasarą NBA sezoną sėkmingai užbaigė komandoms užsidarius į vieną vadinamąjį „burbulą“ Orlando mieste.

– Yra kalbų apie tai, bet viską turi spręsti lygos. Matome, kad kai kuriose šalyse nacionaliniai čempionatai greičiausiai bus stabdomi – Prancūzijoje ir Izraelyje jau yra sustabdyti. Eurolygai kol kas leidžiama vykti, tačiau blogiausi įmanomi scenarijai neatmetami. Variantai būtų tokie – arba stabdyti pirmenybes ir atnaujinti jas kažkada vėliau, arba organizuoti tuos „burbulus“. Taigi, vienas iš dviejų variantų, ir tai yra labai realu. Ar ruošiamės? Mes jau buvome pasiruošę balandžio-gegužės mėnesiais, tai dabar reikia atnaujinti visus planus ir žiūrėti, kurioje šalyje galėtume tai daryti.

– Regis, Lietuvos klubams pavyko atlaikyti pavasarinę koronaviruso krizę, bet dabar laukia ilga ir nelengva žiema. Ką prognozuojate, ar Lietuvos sporte gali atsirasti klubų, kurie bankrutuos?

– Nenoriu kelti panikos ir sakyti, kad taip bus. Kaip ir minėjau, rizika yra. Bet visi supranta situaciją – tiek patys žaidėjai, tiek treneriai, tiek komandų vadovai. Reikia tikėtis, kad viskas pilnai nebus sustabdyta, kad rasime bendrų sprendimų. Norisi, kad nors kažkiek tų žiūrovų eitų, kažkokios pajamos būtų, o vėliau prisitaikysime prie situacijos. Norėčiau sakyti, kad išgyvensime, noriu į viską žiūrėti optimistiškai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT