Po savaitės mokyklose – šimtai mokinių izoliacijoje: skelbiamos naujos rekomendacijos | Kas vyksta Kaune

Po savaitės mokyklose – šimtai mokinių izoliacijoje: skelbiamos naujos rekomendacijos

delfi.lt / Gintarė Bakūnaitė 2020/09/08 15:26
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Mokslo metai prasidėjo vos prieš savaitę, o naujienos apie ugdymo įstaigose fiksuojamus susirgimus koronavirusu pilasi viena po kitos. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorės Rolandos Lingienės, situacija šiuo metu nėra bloga, o tokių susirgimų epidemiologai tikėjosi. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atnaujinusi rekomendacijas saugiam mokinių maitinimo organizavimui.

Pasak pašnekovės, šiuo metu fiksuota 17 koronaviruso atvejų penkiolikoje Lietuvos ugdymo įstaigų. Iš viso dėl to izoliacijoje yra 250 asmenų. R. Lingienės teigimu, šiandien skaičiai gali dar šoktelėti.

Anot pašnekovės, nors ugdymo įstaigų, kurias palietė koronavirusas, šiuo metu nėra daug, izoliuotų asmenų skaičius nėra mažas. Specialistė aiškina, jog taip yra dėl pakankamai didelių klasių, kuriose užfiksavus susirgimą izoliuotis tenka visiems mokiniams.

Paklausta, kaip Lietuvos mokykloms bei darželiams sekasi laikytis specialistų rekomendacijų, atskirti mokinių srautus, vesti pamokas į klases vaikštant mokytojams, o ne mokiniams, NVSC direktorė teigė kol kas detalios informacijos apie tai neturinti, tačiau iš pačių mokyklų centras nusiskundimų esą nėra gavęs.

„Tikrai negaliu pasakyti, ar sekasi, nes tai yra pirmos dienos. Į tas mokyklas niekas specialiai tikrai nevažiuoja, jokie tikrintojai neužpuolė. Kažkokių didelių nusiskundimų iš pačių mokyklų aš negirdėjau“, – „Delfi“ sakė R. Lingienė.

Jos teigimu, detalesnė situacija, kaip mokykloms sekasi dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, paaiškėti turėtų kitą savaitę, nes visuomenės sveikatos specialistai planuoja daryti ugdymo įstaigoms skirtus mokymus.

„Bus toks pokalbių langas ir tada mes matysime, su visais susisieksime, jeigu jie norės susisiekti. Labai tikiuosi, mes labai plačiai paskleisime šitą žinią. Kaip buvo organizuojama įmonėms, tai bus tokio paties pobūdžio renginys. Bandysime atsakyti, kiek galime atsakyti, nes žinote, tai individualūs dalykai.

Dabar stengsimės surinkti informaciją, kas juos neramina, jau ir taip matome. Pasidalinti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, paprašysime vieno iš mokyklos vadovų pasidalinti savo patirtimi. Aišku, dabar mes išpūtę ausis klausome, kas čia kur jiems negerai, bet kažkaip tiesiogiai to nėra, girdime tik iš viešos erdvės“, – teigė pašnekovė.

Ragina mokytis gyventi su virusu

Anot R. Lingienės pačios mokyklos turės išmokti tvarkytis su situacija, tokiu keliu eina visas pasaulis.

„Vieno recepto nepaduosi, nes skirtingi ir procesai, ir dydžiai, ir metodai, ir supratimas“, – teigė ji. Vis dėlto, anot NVSC direktorės, nepaisant ugdymo įstaigų skirtumų joms specialistai ruošia pagalbos mechanizmą – 4 rūšių algoritmus, ką reikia daryti vienu ar kitu atveju įstaigoje kilus koronaviruso grėsmei.

„Norime pateikti pirmus žingsnius, ką reikia daryti. Žinoma, mokyklų bendruomenės su tėvais gali padaryti ir daugiau, gali imtis ir didesnių rizikos valdymo priemonių ir tada, kai ta rizika labai minimali. Tai jokiu būdu nėra draudžiama. Bet tą, ką iš tikrųjų reikia padaryti, ir tada, kada reikia, bandysime pateikti labai suprantama forma“, – komentavo pašnekovė.

R. Lingienė atkreipė dėmesį, kad jau dabar yra matoma, jog koronaviruso baimė yra tiek tarp tėvų, tiek tarp mokytojų. Pašnekovės teigimu, kartais dėl to ugdymo įstaigos perlenkia lazdą visai be reikalo.

„Pasitaikė tokių atvejų, kad Klaipėdoje susirgo mokinys, kuris net nebuvo mokykloje ir mokyklai panika. Tą paniką reikia nuimti ir išmokti su tuo virusu gyventi. Kitas dalykas, vaikai lengvai serga, tai svarbu, kad jie neužkrėstų suaugusių, tai reikia kontroliuoti. Bet kalbant apie vaikų saugumą, tai visame pasaulyje dėl jų yra pačios geriausios išeitys“, – ramino R. Lingienė.

Paklausta, ar epidemiologai ruošėsi scenarijui, kad praėjus vos kelioms mokslo metų dienoms ugdymo įstaigose pažirs susirgimai, R. Lingienė tikino, jog to buvo tikėtasi.

„To visiškai tikėtasi. Jokios naujienos epidemiologams nebuvo. Su tuo reikia išmokti gyventi ir tai kontroliuoti. Nėra kito kelio. Matote, praktiškai visi vaikai, kuriems patvirtinti atvejai, užsikrėtė savo namų aplinkoje. Dabar tikrai nėra, kad virusas būtų pasklidęs po mokyklas“, – situaciją vertino NVSC direktorė.

R. Lingienė sutiko, jog būtų naivu tikėtis, kad atvejų mokyklose bei darželiuose nedaugės. Būtent dėl to, akcentavo ji, labai svarbu, jog ugdymo įstaigos būtų pajėgios tą plitimą valdyti, užkirsti kelią tolimesniems susirgimams ir išvengti viso ugdymo proceso paralyžiaus.

„Dabar tikrai nepamatau jokios tragedijos, bet iš to, kiek teko per penkias mokslo metų dienas dirbti su patvirtintais atvejais, bendrauti su mokyklų administracijomis, tai kartais iš tikrųjų labai daug iniciatyvos, ji vyksta pačiais geriausiais norais, bet ne visada pakankamai profesionaliai. Tai rodo, kad trūksta žinių. Tai irgi visiškai suprantama, bandysime tas spragas panaikinti“, – teigė pašnekovė.

Patikslino moksleivių maitinimo tvarką

A. Veryga pasakojo, kad patikslintos rekomendacijos dėl saugaus vaikų maitinimo ugdymo įstaigose.

„Siūloma maksimaliai pagal galimybes užtikrinti valgyti tiek valgykloje, tiek klasėse, bet užtikrinti galimybę valgyti šiltą maistą. Taip pat reikėtų stengtis, kad valgykloje srautai nesimaišytų, pavyzdžiui, parenkant skirtingas valgyklos puses“, – aiškino A. Veryga.

Ministro paklausus, ar tikrai adekvatu šiuo metu įstaigų prašyti mokiniams suteikti šiltą maistą, A. Veryga atsakė, kad tikrai adekvatu.

„Matyt, bus tokių aplinkybių, kai bus neįmanoma tokią galimybę suteikti. Nieko nepadarysi, tada vaikai valgys klasėse ir tai, matyt, nebus šiltas maistas. Bet, jeigu yra galimybė, kaip mitybos specialistai ir mini, labai svarbu pasirūpinti ir kitais poreikiais, kurie yra svarbūs, kad vaikai nesulauktų kitų problemų, susijusių su virškinimo sistema. Juo labiau, šiltą maistą galima atgabenti ir iki klasės“, – sakė A. Veryga.

Taip pat ministras kalbėjo apie ugdymo įstaigoms skirtų greitųjų testų atsiėmimą. Pasak SAM vadovo, dar ne visos savivaldybės juos atsiėmė, bet tai reikėtų padaryti kuo greičiau.

„Jei matysime, kad ir toliau nekreipiamas dėmesys į rekomendacijas, neturėsime kito pasirinkimo, tik skelbti tas savivaldybes“, – kalbėjo SAM vadovas.

Kaip kalbėjo A. Veryga, bus pateiktas sąrašas ugdymo įstaigų, kurios gerai vykdo rekomendacijas ir jų pavyzdžiu būtų galima vadovautis ir kitoms mokykloms ar darželiams.

„Nors situacija nėra kritiškai blogėjanti ir matome tą svyravimą nuo dvidešimt kelių iki trisdešimt kelių, kartais perkopia 40 atvejų per parą skaičius, eksponentinio augimo nematome, bet tai nereiškia, kad turėtume atsipalaiduoti. Manau, kad priemonės, kurios buvo priimtos, davė tokį rezultatą. Be to, nematome, kad ligoninėse sparčiai augtų pacientų, gydomų nuo COVID-19 skaičius. Todėl prašau naudoti priemones, kurios rekomenduojamos“, – sakė A. Veryga.

„Delfi“ primena, kad šiemet Lietuvoje veikia 1031 bendrojo ugdymo mokykla. Iš viso šiais mokslo metais mokosi 323,1 tūkst. mokinių, iš jų pirmokų – daugiau nei 27 tūkst. Šiemet bendrojo ugdymo mokyklas turėtų baigti 19,7 tūkst. abiturientų.

Bendrojo ugdymo mokyklose dirba 27,2 tūkst. mokytojų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA