Šiemet Kaune gerumas įgavo kitokių spalvų – įkurtas Gerovės miestas

M. Cibo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kol vieni kalba – Kaunas daro! Šį mėnesį Kaune praūžė pirmasis socialinių inovacijų kūrimo ciklas gerovės miestui – WELFareCity. Šiame renginyje savo pavyzdžiu tai, kad visuomeninę gerovę galima kurti nuo savęs, įrodė Vytauto Didžiojo universiteto, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojos, ChangeMakersON socialinių inovatorių bendruomenė ir Kaunas IN.

Net aštuonios Vytauto Didžiojo universiteto studentų komandos iš skirtingų studijų programų kartu su įvairių sričių profesionalais suvienijo jėgas bendram tikslui – sukurti gerovės miestą. Dvi dienas jie sprendė Kaunui ir visai Lietuvai aktualias darnaus vystymosi problemas bei kūrė socialinių inovacijų idėjas, rašoma pranešime spaudai.

Po Kaune įvykusio finalinio idėjų pristatymo buvo nuspręsta, kad geriausia komanda dar šią žiemą važiuos į Kiprą – užsienyje ji ieškos galimybių savo idėjos įgyvendinimui. Nugalėtojų komanda Meridian pristatė revoliucingą idėją – plastikinių maišelių taromatą, kuris padės spręsti plastikinių maišelių problemą. Meredian komandos teigimu: „Kiekvienas iš mūsų dažnai pamirštame net ir daugkartinius maišelius namuose ir kiekvieną kartą esame priversti iš naujo pirkti maišelius, kurių namuose jau kaupiasi tuntai“.

Gerovės miestas / M. Cibo nuotr.

Tad parduotuvėse įrengti taromatai, leistų palikus užstatą už maišelį pasiimti naują, o susikaupus jų dideliam kiekiui, juos palikti taromate. Planuojama, kad maišeliai būtų gaminami iš patvarios medžiagos, tinkami daugkartiniam naudojimui. Jei Kaunui pavyktų įgyvendinti šią idėją – Kaunas būtų pirmasis miestas, sprendžiantis plastikinių maišelių panaudojimo problemą.

Maišeliai taip pat būtų puiki galimybė reklamos plotui prekybos centrams. Komandos idėja buvo įvertinta geriausiai iš visų, sulaukė daugybės komisijos narių pagyrų už originalumą ir toliau savo idėjos įgyvendinimą pratęs Kipre, kur dalyvaus tarptautiniame socialinių inovacijų kūrimo projekte.

Tarp geriausių pasirodžiusių komandų buvo minima „Bordaris“ komanda, kuri pristatė „Kūdikių giraitės“ idėją. Kūdikių giraitė – tai planuojama medžių sodinimo šventė, kuri Kaune vyktų vieną kartą per metus. Jos metu būtų sodinami medžiai, taip pasidžiaugiant tais metais gimusiais kūdikiais.

Gerovės miestas / M. Cibo nuotr.

Komandos nariai, atlikę apklausą Kauno mieste, pažymėjo, kad daugelis apklaustųjų sutiko prisidėti prie šios iniciatyvos ir už sodinamus medelius susimokėtų. Tokia medelių giraitė padėtų spręsti ekologijos problemą ir taip padidintų žalio ploto skaičių miestuose. Medeliai skirti sodinimui taip pat galėtų būti puiki dovana gimus kūdikiui.

Dar viena gerai įvertinta idėja buvo „Happy Hour“ komandos, kuri pristatė „Pet +“ idėją. „Kiek iš jūsų išvykdami į užsienį susiduriate su problema, kur palikti augintinį?“, – klausė komandos narys L. Puidokas.

„Dažniausiai spręsdami šią problemą ieškome draugų ar artimųjų, o į gyvūnų viešbučius būna per brangu arba skaudu savo numylėtinius palikti“. Komandos pasiūlytas problemos sprendimas – mobili programėlė, apjungianti, norinčius laikinai priglausti augintinius ir už tai leidžianti užsidirbti šiek tiek pinigų, ir tuos, kurie neturi kur savo augintinių laikinai palikti.

Gerovės miestas / M. Cibo nuotr.

Kaip pastebi idėjos autorius, panašių problemos sprendimo būdų jau egzistuoja, tačiau ši programėlė ne tik eliminuoja ankstesnių problemos sprendimo būdų trūkumas tačiau turi ir privalumų. Programėlės pagalba būtų galima reitinguoti ir taip pat atsirinkti tinkamiausius laikinus augintinio prižiūrėtojus. Taip pat matyti jų
prieinamumo kalendorių bei atsirinkti juos pagal gyvenamąją vietą.

Ar kada susimąstėte, kokios norėtumėte gerovės valstybės ir kiek už ją esate pasirengę sumokėti? Sumokėti pirmiausia ne pinigais, o asmenine atsakomybe ir iniciatyva, bendradarbiavimu ir keičiamais kasdienio vartojimo ar gamybos įpročiais. Ne paslaptis, kad gerovės valstybės renesansas pastebimas ir šių dienų Lietuvoje.

„Ateityje mes turime skirti daugiau dėmesio mažesnes pajamas gaunantiems, kaimiškųjų vietovių ir vyresnio amžiaus gyventojams, žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, taip pat ką tik studijas baigusiam jaunimui“, – teigė šalies vadovas Gitanas Nausėda, Niujorke pristatydamas gerovės valstybės kūrimo principus.

Gerovės miestas / M. Cibo nuotr.

O jei kiekvienas pradėtume kurti gerovės valstybę nuo savęs ir tą daryti ne ateityje, o šiandien, t. y. dabar? Jei suprastume terminą gerovės valstybė ne tik kaip abstrakčią sąvoką, paaiškinančią šalyje vykdomą socialinę politiką plačiąja prasme, o kaip gerovės bendruomenę, gerovės miestą ir tik tada valstybę? Tikėtina, tada nereikėtų skambių politinių frazių ir imituojamų veiksmų, faktų ar pavienių rodiklių. O svarbiausia – viso to rezultatas būtų laimingas žmogus, laiminga šeima, bendruomenė, miestas, visuomenė ir, žinoma, valstybė.

Savo pavyzdžiu, kad galima pradėti kurti gerovę nuo savęs, į procesą įtraukiant jauną žmogų, parodė Vytauto Didžiojo universiteto, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojos.

Įkvėptas ChangeMakersON organizacijos, paskatintas geriausių verslo patirčių, studijose taikomų inovatyvių studijų metodų bei palaikomas Įmonių socialinės atsakomybės, Dalijimosi ekonomikos ir Asmeninių finansų sprendimų dalykų studentų, startavo projektas Gerovės Miestas.

Jo tikslas – sukurti socialines inovacijas Kaunui ir į miesto bei šalies mastu sprendžiamas problemas pažiūrėti kaip į galimybes. Pasak Simonos Šimulytės, Tarptautinės socialinių inovacijų vystymo programos ChangeMakersON įkūrėjos, sėkmingi galime būti tik kartu, kuriant bendrą ekosistemą, kuri atliepia mūsų šalies ateities – šiandienos jauno žmogaus poreikius.

Gerovės miestas / M. Cibo nuotr.

Ne paslaptis, viena iš kainų, kurią turime sumokėti už gerovės miesto, gerovės valstybės kūrimą, jau pradžioje paminėta socialinė atsakomybė ir kasdienių įpročių keitimas.

„Sukurti socialinę inovaciją Kauno miestui, kuri būtų ne tik finansiškai stabili, bet kartu darytų teigiamą poveikį aplinkai“, – tai dar viena projekto užduotis, kurią atskleidžia dr. Evelina Bendoraitienė ir doc. dr. Asta Gaigalienė, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojos.

Projekte jos dalyvauja kartu su Įmonių socialinės atsakomybės bei Asmeninių finansų sprendimų dalykų studentais. O Dalijimosi ekonomikos studijų programos dėstytoja dr. Viktorija Starkauskienė papildo, kad dalintis galima ne tik daiktais ar paslaugomis. Bet ir savo žiniomis, gerosiomis patirtimis, laiku bei iniciatyvomis.

Tokie renginiai kaip WELFareCity vienija labai skirtingas bendruomenes: verslo ir mokslo atstovus, jaunus talentus, savivaldybes ir valstybės institucijas. O kartu visada galima pasiekti pokyčių daug greičiau ir efektyviau.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Naujas rekordas - Lietuvoje per praėjusią parą patvirtinti 424 koronaviruso atvejai

TS-LKD komanda Kaunui: stiprūs, kai esame kartu

S. Skvernelis kreipiasi į visuomenę: būkite atsakingi ir dvi savaites pakentėkit

Antrame Seimo rinkimų ture balsavęs G. Nausėda: tikrai yra iš ko pasirinkti

Sostinės vicemerei nustatytas koronavirusas

Griovimo Žaliakalnyje padariniai: nematomi asbesto plaušeliai toliau kelia pavojų (papildyta)

A. Veryga užsiminė apie dar vieną koronaviruso rekordą

Baigiasi balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture

Kaune vykusiame „Change4Future“ akceleratoriuje pasidalijo socialinio verslo subtilybėmis

Istorinis įvykis katalikų bažnyčioje: popiežius išreiškė palaikymą tos pačios lyties partnerystei