Kaunas griauna sovietines žaidimų aikšteles: darbams skirta 175 tūkst. eurų

R. Achmedovo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Daugiabučių namų kiemuose kadaise įrengtos gelžbetoninės vaikų žaidimų aikštelės ilgainiui virto aplinką darkančiais bei pavojų keliančiais sovietmečio rudimentais. Kaune nuspręsta šias liekas demontuoti, jų vietoje įrengti šiuolaikiškas vaikų žaidimų aikšteles ar praplėsti automobilių stovėjimo vietas.

Sovietmečio simbolius demontuos ta pati Vilniaus bendrovė, kuri nugriovė Laisvės alėjos simboliu vadintą „Merkurijaus“ prekybos centrą.

Darbus planuojama pradėti lapkričio viduryje

Gelžbetoninės smėlio dėžės, žaidimų aikštelės namų kiemuose, iš įvairių blokų ir vamzdžių suręstos karstynės. Šie sovietinės epochos simboliai, su kuriais užaugo ne viena kauniečių karta, greitai liks tik prisiminimuose.

Kaune beveik atsikratyta pavojų keliančių sovietmečio statinių – metalinių karuselių bei patręšusių sūpynių. Šį kartą užsimota iš daugiabučių kiemų pašalinti kadaise statybininkų įrengtas, gūdaus sovietmečio simboliu virtusias gelžbetonio konstrukcijas. Kadaise mažuosius kauniečius džiuginti turėję masyvūs luitai bus išvežti bei perdirbti į statybose naudojamą skaldą.

Gelžbetoninių „puošmenų“ Kaunas planuoja atsikratyti jau netrukus. Spalio 14 dieną miesto savivaldybė pasirašė sutartį su šiuos darbus atliksiančia uždarąja akcine bendrove „Vilniaus betono demontavimo technika“. Sutarties kaina – 175 tūkst. 693 eurai, darbus bendrovė planuoja pradėti lapkričio viduryje.

Ši, statinių demontavime besispecializuojanti sostinės bendrovė prieš dešimtmetį nugriovė Laisvės alėjos simboliu kartais vadintą prekybos centrą „Merkurijus“.

Daugiausia darbo – Eiguliuose, Šilainiuose ir Dainavoje

Nors Kauno savivaldybės pasirašytoje sutartyje numatyta, jog visi darbai turi būti baigti per 3 metus, bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ direktorius Giedrius Masalskas DELFI sakė galintis visa tai atlikti per pusmetį.

„Lapkričio 10 – 15 dienomis pradėsime ir apie 20 – 30 procentų šių darbų atliksime dar šiais metais. Kita dalis liks kitiems metams. Jeigu tik savivaldybė sudarys tinkamas sąlygas, viską padarysime labai greitai“, – sakė G. Masalskas.

Sutarties priede iš viso nurodyta 231 demontuotina konstrukcija. Jų daugiausia „miegamuosiuose“ Kauno Eigulių seniūnijos rajonuose, Šilainių bei Dainavos seniūnijose. Šie objektai į sąrašą buvo įtraukti siūlant patiems gyventojams, seniūnijoms bei savivaldybės Sporto skyriui.

„Panuojame pašalinti Kauno mieste esančius nesaugius, pavojingus betoninius objektus iš daugiabučių kiemų ir kitų miesto vietų. Tai betoninės arkos, betoninės smėlio dėžės ir kiti betoniniai, nenaudojami, pavojingi objektai“, – DELFI minėjo Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

Naujos laisvalaikio erdvės, ar automobilių aikštelės?

Kas iškils vietoje gelžbetonio konstrukcijų – visuotinio sutarimo nėra. Pasak projektą kuruojančio Kauno savivaldybės atstovo M. Šivicko, tai bus sprendžiama individualiai, įvertinus gyventojų pageidavimus.

„Jei leis higienos reikalavimai, įrengsime vaikų žaidimo aikšteles ar kitas laisvalaikio erdves. Galbūt kitur gyventojai pageidaus praplėsti automobilių aikšteles, kadangi Eigulių, Šilainių seniūnijų gyventojai susiduria su didele automobilių statymo problema“, – sakė M. Šivickas.
Atliekos bus perdirbamos ir panaudojamos statybai

Demontuotos konstrukcijos bus gabenamos į Kaune esančią bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ atliekų perdirbimo aikštelę, kur atskyrus armatūrą bei kitą metalo laužą, gelžbetonis virs statybine skalda.

„Metalo laužą priduosime kitiems atliekų tvarkytojams, o skaldą – parduosime. Ši mūsų skalda sertifikuota, dažniausiai ji naudojama laikinų kelių įrengimui, taip pat – kaip pagrindas po pastatų betoninėmis grindimis. Tai perdirbtas, ekologiškas daiktas, ji tarsi analogas dolomito ar granito skaldai“, – sakė G. Masalskas.

Vienintelis šios skaldos trūkumas, pasak G. Masalsko yra tai, kad ji sugeria vandenį. Todėl, esant minusinei temperatūrai skaldos gabalai gali skilti perpus.

„Tačiau ji puikiai tinka naudoti ten, kur nėra minusinės temperatūros, pavyzdžiui po betoninėmis pastatų grindimis“, – sakė verslininkas bei minėjo, kad ši technologija plačiai naudojama statant prekybos centrus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kelionė iš Vilniaus į Kauną gali prailgti

Kaune bus rengiamas olimpinis krepšinio atrankos turnyras

Du mažamečius pražudžiusi kaunietė nesulaukė teismo malonės

Parduotuvėje „Iki“ užgeso kauniečio gyvybė

Pasiruošimas kosminėms Kalėdoms Kaune įgauna pagreitį

Vilniaus teisėjai neapsisprendė dėl N. Venckienės skundo – sprendimą žada antradienį

D. Bugavičiaus žudikų teisme – fantastiškas velionio mylimosios V. Jakutienės ieškinys (papildyta)

Neblaivus vairuotojas ne tik sukėlė avariją, bet ir apgadino policijos automobilį

Šilumos banga džiugins ir savaitgalį: vėl kėsinsis į daugiamečius rekordus

Kaune rastas vyro kūnas su šautine žaizda galvoje