Ar jums yra 18 metų?

Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams

Taip Ne

Kraupios tiesioginės transliacijos atvejis: prieš kameras vyksta baisūs dalykai

Socialinio tinklo „Facebook“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Besaikis alkoholio ir narkotikų vartojimas, patyčios, seksualinės aistros tenkinimas prieš kamerą, vairavimas išgėrus ir net savižudybė – tokią veiklą lietuviai nevaržomai transliuoja uždarose socialinių tinklų grupėse.

Policija teigia, kad tokių grupių turinį stebi, tačiau sukontroliuoti jį pavyksta ne visada, o psichikos sveikatos specialistai įspėja – pavojingo ir žiauraus elgesio apraiškų šiose platformose tik daugės.

Kovo 16 d. vienoje populiarioje jaunimo grupėje, tiesioginėje transliacijoje nusižudė vyras. Kaip skelbė portalas „Kas vyksta Kaune“, transliaciją stebėjo maždaug trys šimtai žmonių, tačiau vietoj to, kad kreiptųsi į atsakingas tarnybas, ne vienas žiūrovas vyrą skatino pakelti prieš save ranką.

Nors iš socialinio tinklo vaizdo įrašas buvo netrukus pašalintas, iš grupėje esančių įrašų ir komentarų matyti, kad kai kurie šios grupės nariai įrašą išsisaugojo ir platina jį privačiomis žinutėmis. Tarp norinčiųjų turėti įrašą – ir už turinį atsakingi grupės administratoriai.

Be to, grupės nariai rašo, kad vyras apie savižudybę savo tiesioginėse transliacijose kalbėjo ir anksčiau, tačiau niekas to rimtai neįvertino.

Kaip teigiama Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktuose atsakymuose DELFI, policijai šis atvejis žinomas. Pareigūnai rekomendavo grupės administracijai laikinai uždrausti tiesiogines transliacijas.

Naršymas internete / R. Tenio nuotr.

„Policija bendravo su minimos grupės administratoriumi. Nors įstatymai neįpareigoja administratorių realiu laiku kontroliuoti grupių (įskaitant ir uždarąsias) skelbiamos informacijos, policijos patarimas buvo stebėti tai, kas vyksta grupėje ir reaguoti arba laikinai uždrausti savo grupėje tiesiogines transliacijas“, – teigiama atsakymuose. Vis dėlto, iš grupėje publikuojamo turinio matyti, kad tiesioginių transliacijų funkcija nėra išjungta.

Šis incidentas, pasak psichikos sveikatos specialistų, apnuogino ne vieną rimtą problemą – uždaros socialinių tinklų grupės tampa nekontroliuojamomis patyčių, neadekvataus, žiauraus ar net nusikalstamo elgesio erdvėmis, jose kuriasi subkultūros, kurios skatina vis pavojingesnį elgesį.

Be to, tai esą parodo, kad ilgai ignoruota priklausomybė nuo socialinių tinklų įgauna naujas nevaldomas formas, o vartotojai ima nebeskirti realybės nuo filmų ar kompiuterinių žaidimų.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad socialiniai tinklai paskatino ekshibicionizmą plačiąja prasme – žmonės savo savivertę vertina tik pagal peržiūrų ir „like“ skaičių ir to siekia bet kokia kaina. Pasak psichiatro, tai – labai pavojinga tendencija.

Prieš kameras svaiginasi, keikiasi, filmuoja net nusikaltimus

Jaunimo grupė, kurioje tiesioginės transliacijos metu nusižudė vyras, iki nelaimės buvo uždara, šiuo metu jos statusas pakeistas – ji tapo prieinama visiems. Kaip matyti iš grupės narių pateikiamos informacijos, nemažą dalį jų sudaro lietuviai emigrantai. Jie grupėje ne tik dalinasi aktualiais klausimais, mintimis, bet ir alkoholį bei kitas psichotropines medžiagas skatinančiomis vartoti nuotraukomis, įvairiais juokeliais.

Dalis vartotojų kaip bendravimo būdą pasirenka tiesiogines transliacijas – filmuoja save, o kiti grupės nariai uždavinėja klausimus. Tiesa, dažnoje tiesioginėje transliacijoje galima pamatyti daug užgaulių komentarų, patyčių, necenzūrinių žodžių. Jų nevengia ir transliacijų autoriai, kone kiekviename vaizdo įraše matyti išgertuvės, dalis save filmuojančiųjų prieš kameras geria tiesiog iš butelio.

Technologijos / R. Tenio nuotr.

Po transliuotos vyro savižudybės grupėje netilo kalbos, o grupės administracija netgi sukūrė apklausą – ar dėl įvykusios nelaimės kalti grupės turinį prižiūrintys asmenys.

Vieni po šia apklausa komentavę grupės nariai toliau žėrė užgaulius komentarus, kiti piktinosi grupėje atsirandančiu turiniu ir patyčių kultūra. Pasak jų, iki nelaimės grupėje buvo įprastos transliacijos, kuriose buvo vartojami narkotikai, prieš kameras buvo tenkinama lytinė aistra, svaigalų vartojimo demonstruoti nevengė net ir nepilnamečiai.

„Žiūrėjo pro pirštus, kai rūkė žolę… Gėrė alko live metu…Kai 90% komentatorių būdavo neadekvatūs bet kokiame live…Tiesiog chaosas vyko savaitgaliais grupėje… Ir, žinoma, visi alkoholikai, narkomanai ir nepilnamečiai rinkdavosi čia“, – komentavo vienas grupės narys.

„Kad tie jūsų laivai taip degraduoja. Įdomu visi, kurie geria, smaukosi prieš kameras, dar belenkokį grybą pjauna. Tokie tokius žiūri iš tikro. Žmogus su nelaime ateina paguodos, pakalbėt su kažkuom, o dauguma tik pasityčiot, padrąsint ant tokio žingsnio“, – piktinosi grupei priklausanti mergina.

Vienas grupė narys DELFI pasakojo, kad grupės gyvavimo istorijoje yra buvę atvejų, kai buvo transliuojami ir girtų asmenų pasivažinėjimai automobiliu, ir net orgijos.

Už nepranešimą apie nusikaltimą gresia net laisvės atėmimas

Lietuvos kriminalinės policijos biuras primena, kad už nepranešimą apie nusikaltimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“, – Baudžiamojo kodekso 238 str. cituoja policijos pareigūnai.

Vis dėlto ši konkreti grupė, rašoma policijos pateiktuose atsakymuose, nėra vertinama kaip tikslingai skatinanti patyčias ar savižudybes.

„Socialiniuose tinkluose uždaros grupės yra kuriamos nuolat ir tai jau yra įprasta. Įvairiose grupėse susiburia skirtingas narių skaičius, kuris gali siekti šimtus, tūkstančius ar net šimtus tūkstančių. Kalbant apie Jūsų minimą grupę – jos pagrindinis tikslas nėra patyčios ar savižudybės propagavimas. Deja, pasitaiko atvejų, kai pasinaudojant socialiniu tinklu kaip priemone yra paskelbiami panašaus pobūdžio vaizdo įrašai“, – teigiama policijos pateiktuose atsakymuose.

Pasiteiravus, ar už patyčias socialinių tinklų vartotojams gali grėsti kokia nors atsakomybė, policijos atstovai patikino, kad „už patyčias baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, tačiau patyčiose gali būti įžvelgtas neleistinas elgesys (pavyzdžiui, grasinimai, privedimas prie savižudybės, kurstymas), kuris jau gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“.

Kaip teigiama policijos atsakymuose, pareigūnai, gavę informacijos apie internetinėje erdvėje pasirodžiusį neteisėtą turinį ar užfiksuotus nusikaltimus, ją visada tikrina nepriklausomai, ar tai pasiekiama viešai, ar publikuota uždaroje grupėje.

Nerimą kelia transliaciją mačiusių žmonių būklė

Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička nerimauja dėl žmonių, mačiusių savižudybės vaizdo įrašą, emocinės būklės. Jo teigimu, tokie vaizdai visada itin sukrečia ir gali sukelti emocinę krizę, su kuria savarankiškai susitvarkyti geba ne visi.

„Ką norime pasakyti žmonėms, kad dalintis tokiais vaizdais nėra nei etiška, nei gražu ir tikrai nevertėtų dalintis. Ir ką norėčiau pabrėžti, kad žmones, kurie dalyvavo tame įvykyje ir jų buvo nemažai, jeigu informacija buvo teisinga, paraginčiau kreiptis pagalbos. Yra sukurtas toks tinklalapis tuesi.lt ir ten galima rasti, kas kokią pagalbą teikia telefonu, internetu ar susitikus“, – ragino pašnekovas.

Naršymas internete / DELFI.LT nuotr.

Jis taip pat tikino, kad po įvykusios nelaimės Savižudybių prevencijos biuras kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba bei policijos atstovais ketina kreiptis į „Facebook“ atstovus ir išsiaiškinti, kaip veikia šios įmonės prevenciniai mechanizmai, kad socialinių tinklų vartotojų tokie sukrečiantys vaizdai nepasiektų.

„Aš jus galiu patikinti, kad mes šiuo metu tariamės dėl bendro susitikimo su Ryšių reguliavimo tarnyba, su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, su e-policijos atstovais aptarti, kaip mums iš tikrųjų tokiais atvejais veikti. Galbūt mes parašysime tokį bendrą atsiliepimą ir „Facebook“, nes mes nežinome, kaip pati bendrovė reaguoja“, – teigė M. Strička.

Jis neskubėjo uždarų socialinių tinklų grupių vertinti kaip pavojingų, esą yra ir tokių, kurios veikia kaip savitarpio pagalba, nors iš šono gali pasirodyti kaip žalingos.

„Pačių grupių yra labai daug. Aš nekalbu būtent apie šitą konkrečią grupę, bet yra grupės žmonių, kurie kenčia nuo depresijos arba, pavyzdžiui, grupė žmonių, kurie savo skausmą išreiškia save žalodami. Iš vienos pusės, pašaliečiui galbūt atrodys, kad tai labai baisu, kita vertus, toje grupėje esantys žmonės vieni kitiems padeda, tai yra ir tam tikra savipagalbos priemonė“, – aiškino savižudybių prevencijos biuro vadovas.

Įspėja, kad jau griebiamasi kraštutinumų

Tuo tarpu Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius M. Marcinkevičius įžvelgia rimtą socialinių tinklų keliamą grėsmę žmonių psichikai, o uždaros grupės, pasak jo, pavojus dar labiau sustiprina.

„Mes matome, kad dabar ir normaliuose socialiniuose tinkluose rodoma labai daug visiškai beprasmių, netgi pavojingų veiksmų. Apie ką irgi buvo daug diskutuota, kiek žmonių žūsta darydami asmenukes įvairiose pavojingose situacijose – lipa ant kokio nors pastato krašto, kariasi ant kranų. Čia yra lygiai tas pats. Jeigu socialiniai tinklai ir buvo kuriami padėti žmonėms normaliai bendrauti, tai šiandien pagrindinis dalykas socialinių tinklų yra demonstruoti kažką miniai, ko dažniausiai pats net ir neturi.

O uždaros grupės dar lyg ir sukuria kažkokį išskirtinumą – štai, mes dar šaunesni negu visi socialiniai tinklai, mes dar kietesni. Tai yra kraštutinumas tų pačių socialinių tinklų, kurie, aš vėlgi pasakysiu aštriai, iš esmės yra tapę iškrypimu“, – teigė M. Marcinkevičius.

Psichiatro teigimu, žmogaus noras būti pripažintam minios stebimas nuo Antikos laikų, tačiau atsiradus socialiniams tinklams esą suklestėjo savotiškas ekshibicionizmas.

„Ekshibicionizmas siaurąja prasme suprantamas tik kaip lytinio pasitenkinimo pajautimas demonstruojant savo organus, bet plačiąja prasme ekshibicionizmas – tai siekimas bet kokiomis priemonėmis (gauti dėmesio – DELFI). Atsiradus socialiniams tinklams tas ekshibicionizmas suklestėjo“, – įžvalgomis dalinosi M. Marcinkevičius.

Anot pašnekovo, jau ilgą laiką buvo kalbama apie socialinių tinklų keliamą rimtą žalą psichinei sveikatai, tačiau niekas nekreipė į tai dėmesio, todėl dabar nereikėtų stebėtis, kad žmonės griebiasi visiškų kraštutinumų. Jis įspėjo, kad dėmesio reikalavimas socialiniuose tinkluose vis auga ir jį pritraukti vis sunkiau, todėl, tikėtina, šiose platformose ateityje dar padaugės žiaurių vaizdo įrašų, kuriuose fiksuojamos patyčios, smurto atvejai, gyvybei pavojingas alkoholio vartojimas ar kiti neadekvatūs veiksmai.

Kuriasi subkultūros, žmonės nebeskiria filmų nuo realybės

Psichikos sveikatos centro direktorius įžvelgė ir dar vieną socialiniuose tinkluose tykančią grėsmę. Jo teigimu, populiariose uždarose jaunimo grupėse kuriasi radikalios subkultūros, prie kurių pritapti bandantys asmenys gali griebtis vis žiauresnių veiksmų, siekdami pranokti kitus.

„Realiose grupėse egzistuoja tam tikra subkultūra – yra rajonų gaujos, paauglių gaujos su savo subkultūra, dar kažkokios grupės. Bet kuri grupė turi savo subkultūrą, ypač uždaros grupės ir ne tik internetinės. Pavyzdžiui, kalėjimai, kur natūraliai yra labai uždara grupė, ir ta subkultūra būna labai stipri, nes jai nedaro įtakos bendra visos visuomenės kultūra.

Socialinių tinklų įtaka / DELFI.LT nuotr.

Lygiai tas pats čia – kuo grupė uždaresnė, tuo ta subkultūra yra radikalesnė. Ir čia yra tas paprastas dalykas, kad jeigu tu nori išsiskirti, tai turi padaryti kažką dar radikalesnio negu kiti, tada būsi dar kietesnis. Nes jeigu tu tik keikiesi ir tyčiojiesi kaip kiti, tai tu vėlgi neišsiskiri. Aš kaip pavyzdį sakau, viskas prasideda nuo to, kad šaiposi iš nuotraukų. Tada jau nebeįdomu, nes visi iš nuotraukų tyčiojasi, todėl, kad būčiau kietesnis, aš sugalvoju, kad nueisiu ir išsityčiosiu į akis, nufilmuosiu ir įdėsiu. Kitas iš kelių išsityčiojo ir įdėjo į tą grupę. Trečiam reikia dar kažką sugalvoti, kad išsiskirtų, tada ne tik išsityčioja, bet dar ir apspjaudo ar apipila kokiu nors smirdančiu skysčiu. Ta subkultūra kuo toliau, tuo labiau pati save augina“, – pavojingą tendenciją įvardijo M. Marcinkevičius.

Be to, anot psichiatro, tai, kad grupėje dalis žmonių žiūrėjo savižudybės transliaciją ir nesuskubo padėti gyvybei pavojingų veiksmų besiėmusiam vyrui, parodo, kad interneto vartotojai jau nebegeba atskirti realybės nuo filmų ar kompiuterinių žaidimų. Ir tai, pasak jo, taip pat kelia rimtą grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir saugumui.

„Jeigu prisimintume visai nesenus įvykius, kai buvo šaudynės Naujojoje Zelandijoje, irgi viskas buvo transliuojama internete ir tikrai daug kas žiūrėjo. Yra keliama, ir pas mus ne kartą buvo, muštynės mokyklose, scenos kaip vaikai vieni kitus žemina, skriaudžia. Aš galiu garantuoti, kad, jeigu tas žmogus realiai būtų šalia, kada muša kitą vaiką arba žmogus žudosi, jis neabejotinai suteiktų pagalbą ir sustabdytų tą žmogų. Tuo tarpu, kada tai transliuojama internete, mes pasąmoningai žiūrime lyg į filmą, kad tai kažkas nerealaus, netikro. Kiek yra visokių siaubo filmų, vadinamų trilerių, kur visus šaudo, kraujai trykšta. Mes prie to ekrane jau esame tiek pripratę.

Internetas ir socialiniai tinklai turi labai daug žiaurios medžiagos, kurią žmonės žiūri ramiai lyg tai iš tikrųjų nevyktų. Nemanau, kad tie žmonės yra kažkokie apsigimę ar sadistai, čia dar vienas socialinių tinklų ir interneto pavojus, kad to, kas vyksta ten, mes nesuvokiame kaip realybės. Mes tai priimame kaip kažkokią kitą realybę, kaip kompiuterinį žaidimą, kaip filmą ir panašiai. Aš esu tikras, kad dauguma, bent jau 99 proc., nebūtų raginę, jeigu jie būtų sėdėję tame pačiame kambaryje ir realiai matę, kaip jis žudėsi“, – aiškino psichiatras.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Psichologinės pagalbos telefonai

Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt116 111Kasdien 11.00-23.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt8 800 28888Visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt8 800 60700Visą parą
Pagalbos moterims linija8 800 66366I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)8 800 77277I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras8 800 26161 8 5 2773135I-V 8.00-16.00
Panevėžio paguodos telefonas8 45 500965I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras8 800 22008I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras8 5 275 75 64Visą parą
55 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Aktualiausia

Naujausios žinios

Ministras E. Misiūnas kuria revoliuciją vairuotojams: nauji draudimai ir galimybės

Kauno gimdymo namuose - džiugi sukaktis: ar nėščiosios šiandien tokios pat kaip anksčiau?

Sergamumas tymais ir toliau auga

Sportiška vasara Kaune: nemokamos treniruotės pagal kiekvieno skonį

Šilainiuose – neeilinė kliūtis vairuotojams

Įspėja saugotis: oro užterštumas Kaune tik didėja

Į Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigas – du rimti kandidatai

Laukia džiazuojantis savaitgalis, Atvelykio pramogos bei ekologijos pamokos (renginių apžvalga)

Šį savaitgalį kauniečius kvies sodinukų mugė „Aš sodinu“

Minint įspūdingą „Gintarinės poros“ sukaktį - pokalbis su legendiniais Kauno šokėjais J. ir Č. Norvaišomis (tiesioginė transliacija)