V. Matijošaitis užtikrintas: Kaune nacionalinio stadiono istorija nepasikartos

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Trečiadienį būrys Kauno miesto savivaldybės ir rekonstrukciją atliekančios Turkijos bendrovės atstovų mynė griūvančio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono veją. Jau už kelių dienų iš tribūnų liks tik griaučiai, o darbai pagreitį įgaus ateinančiais metais. Tuo tarpu statybvietę apžiūrėjęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad čia tikrai nepasikartos Vilniaus stadiono scenarijus.

Darbininkų skaičius pavasarį išaugs keleriopai

Kaip pasakojo rangovui „Kayı Construction“ susitikime atstovavęs statybų vadovo pavaduotojas Doguscan Karakus, vyksta griovimo darbai, kurie bus baigti šią savaitę. Per penkias dienas nebeliks dar stovinčių vakarinių tribūnų, tik atramos, kurios yra geros ir bus panaudotos – laikys naujus perdengimus. Tada darbininkai pereis prie kasimo ir polių (giliųjų pamatų – „Kas vyksta Kaune“) dėjimo. Kovo pabaigoje bus pradėtos statybos.

Per kelias dienas neliks visų tribūnų perdangų / R. Tenio nuotr.

„Dabar statybvietėje pluša 50 žmonių, dalis jų – lietuviai. 25 vietiniai darbininkai atlieka griovimo ir techninius darbus, 15 specialistų atvykę iš Turkijos ir dar 10 žmonių užtikriną saugumą. Besibaigiant kovui darbininkų skaičius išaugs iki 150 – prisijungs dar daugiau patyrusių turkų statybininkų, taip pat naudosime lietuvišką darbo jėgą“, – kalbėjo D. Karakus.

Cokolinės stadiono patalpos, anot jo, iš esmės išliks, kokios yra. Žolė bus tokia, kaip pasaulinės klasės „Manchester United“ ir „Chelsea“ stadionuose. Iš pradžių iškils VIP tribūnos, kurios turėtų būti baigtos ateinančią vasarą, o šildoma futbolo danga, atkeliausianti iš Anglijos, bus klojama paskutinė. Stadionas turės keturis pagrindinius įėjimus, išdėstytus kampuose.

Futbolo aikštės ir bėgimo takelių danga stadione bus šildoma / R. Tenio nuotr.

Ne per seniausiai atnaujintus stadiono sanitarinius mazgus, neslėpė V. Matijošaitis, numatyta griauti ir įrengti naujus. „Ten, kur išmesime, gal kas nors ir pasinaudos. Iš tiesų, per brangu vykdant kapitalinę renovaciją saugoti šį inventorių – visame pasaulyje yra išvaloma ir padaroma naujai. Tai normalūs statybiniai procesai“, – komentavo Kauno meras, paklaustas, ar planuojama kur nors panaudoti įrangą.

Po teniso kortais, dėstė D. Karakus, ketinama įrengti 750 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. „Taip pat esme labai atsargūs Ąžuolyno parko atžvilgiu, kuriame atliekant darbus žmonės sportuoja, saugumas mums – pats svarbiausias dalykas. Vis dėlto ypatinga objekto lokacija nesukelia kažkokių papildomų sunkumų. Darbai vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę. Visą rekonstrukciją tikimės baigti 2020-ųjų balandžio gale“, – nurodė statybų vadovo pavaduotojas iš „Kayı Construction“.

Iki šalčių svarbu užbaigti vieną darbą

Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius teigė per susirinkimus šiuo metu pabrėžiantis, kad norisi didesnio tempo, aukštesnių apsukų.

„Galvoju, kad ką gali atlikti lietuviai, ir dabar atlieka, o kai kuriems darbams „Kayı Construction“ atsiveš savo darbuotojų, kuriais jie pasitiki. Galbūt jie plušės kiek ilgiau nei 8 valandas, taip pat šeštadieniais-sekmadieniais. Man belieka sekti, kad viskas atitiktų prie sutarties pridėtus grafikus. Numatyta darbus atlikti per 20 mėnesių, bet priimsime anksčiau, jei tik pavyks apsisukti greičiau“, – sakė V. Abramovičius.

Kitų metų kovą darbininkų skaičius išaugs kelis kartus / R. Tenio nuotr.

Šiandien jis tvirtino neturintis jokių pretenzijų, tik prašantis tempo, nors pagal terminus nevėluojama. Esą jeigu teismai nebūtų visko užvilkinę gerą pusmetį, vasarą būtų nuveikta gerokai daugiau. Tad gerą orą, palankias sąlygas reikia išnaudoti, nes žiemą tempas, šiaip ar taip, sulėtės. VIP tribūnos pamatų įrengimas, kuriam dabar ruošiamasi, yra esminis darbas – jį, pasak V. Abramovičiaus, gerai būtų atlikti be šalčių.

Pirmas stadiono projektas

„Esame tarptautinė kompanija. Visame pasaulyje vykdome daugiau nei 15 projektų. Kiekvienoje šalyje skirtinga kultūra, bet mes esame labai draugiški, padėti pasiruošę žmonės, kaip ir lietuviai, tad nesunkiai išsprendžiame visas kylančias problemas. O su kažkokiais grandioziniais sunkumais vykdant rekonstrukciją susidurti kol kas neteko. Jokių siurprizų nuo brėžinių perėjus prie darbų, viskas kontroliuojama“, – pažymėjo D. Karakus.

Turkai, anot D. Karakus, randa bendrą kalbą su vietiniais darbininkais / R. Tenio nuotr.

Jis pripažino, kad tai pirmas „Kayı Construction“ įgyvendinamas stadiono projektas. Daugiausia bendrovė stato ligoninių, industrinių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų bei dirba su energetikos ir infrastruktūros projektais.

„Visgi bendrovėje yra specialistų, turinčių patirties su stadionais, tad vieni kitiems padedame, – pridūrė statybų vadovo pavaduotojas. – Turiu pasakyti, kad didelis malonumas dirbti su Kauno meru. Jis labai padeda ir yra nuoširdus – ačiū jums už viską.

Apie kainas kalbėti D. Karakus nenorėjo, tai esą konfidenciali informacija, tik patikino, kad viskas vykdoma skaidriai, legaliai ir darbų pabaigoje bus pateikta detali sąmata. Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Grigalevičius čia pridėjo, jog rekonstrukcija kainuos nemažai, tikrai netaupoma.

Vilniaus istorija pasikartoti neturėtų

„Tikrinome šios kompanijos statybų patirtį, nagrinėjome, kokius projektus jie įgyvendinę. Geros ir lietuvių kompanijos, dalyvavusios konkurse, tačiau turkų kaina buvo geriausia, – rangovo pasirinkimą argumentavo V. Matijošaitis.

– Turkai yra geri statybininkai. Nemanau, kad lietuviai nebūtų pastatę stadiono laiku, nors didesnė dalis darbininkų ir bus iš Lietuvos. Visgi turkai visame pasaulyje garsėja kaip puikūs statybininkai, tad turėtų pabaigti rekonstrukciją laiku, o gal ir anksčiau.“

Kauno vadovo teigimu, svarbu, kad žmonės dirba, technika zuja, reiškia, darbas vyksta. Sunkiausia yra pradėti – visada atsiranda, kas skundžia, stato kliūtis – dėl išorinių veiksnių prarasti visi metai.

V. Matijošaitis buvo patenkintas darbų progresu / R. Tenio nuotr.

„Ką darysi, metai yra metai. Savivaldybėje dirbdamas jau priprantu laiką slenkant lėčiau. Svarbu, kad visos tos bėdos užsibaigė ir galime vykdyti darbus“, – kalbėjo V. Matijošaitis, nurodęs, jog skųsti savivaldybei tarsi nepalankaus Lietuvos apeliacinio teismo nutarimo Aukščiausiajam Teismui neketinama.

Pasiteiravus, kaip vertina stringantį nacionalinio stadiono projektą, meras tepasakė, kad Vilniuje projektuojamo objekto skaičiai neadekvatūs, o sėdimų vietų tiek pat. „Tai keista ir į tą projektą žiūriu skeptiškai. Kaune tokių strigimų kaip Vilniuje nebus, nebent prasidėtų karas ar panašus kataklizmas“, – šypsojosi V. Matijošaitis.

Patikrinimai įsibėgėjančio traukinio nesustabdys

„Mes mylime savo miestą, Ąžuolyną, šią vietą ir joje nė vienas architektas, miesto vadovas ar savivaldybės tarnautojas nieko kenkiančio nedaro. Turime visus leidimus, paveldosaugininkų patikrinimai vyksta tik dėl patikrinimo. Kažkas parašo, bet prie skundų esame pripratę – to nesureikšminame“, – dėl galimų trikdžių valstybinių institucijų atžvilgiu ramus buvo Kauno meras.

Ruošiant projektą, minėjo jis, intensyviai dalyvavo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. Didžiausias dėmesys skirtas Ąžuolyno vaizdui, kad parko neužgožtų uždaros tribūnos, taip pat žiūrėta į visą teritoriją – kaip pateks žmonės, kur statys automobilius. Rastos keturios vietos, kuriose, galbūt, bus padaryti ir eskalatoriai, kad žmonėms atsirastų priėjimo takai.

„Bėgimo takelių privalo būti išsaugota forma, bet ne danga. Tai vienintelė vieta, iš pat pradžių klaidinusi tuos, kurie nėra specialistai. Galvota, kad saugomas betonas, kurį dabar matote griūvantį, tačiau išlaikyti reikia būtent aikštės formą. O danga bus superinė – gera, šildoma, sertifikuota danga, ant kurios galės vykti tarptautinės varžybos. Tai pratęs stadiono naudojimo laiką, tiek futbolininkų, tiek lengvaatlečių sąlygos gerės“ – džiaugėsi V. Matijošaitis.

Jau galvojama ir apie sportinį atnaujinto objekto „pašventinimą“. Mero teigimu, kalbamasi su įvairiomis futbolo organizacijomis. „Norėtume, kad stadiono atidarymo proga įvyktų kelios aukšto lygio rungtynės. Labai toli dar nežvelkime, tačiau UEFA rūpinasi futbolo plėtra – turi praktiką naujuose stadionuose surengti turnyrą ar kelias rungtynes. Lietuvoje ši sporto šaka gal kiek užleista, bet negalime visi būti krepšininkai, saboniai, visi žaisti „Žalgiryje“, – svarstė V. Matijošaitis.

Atitiks aukščiausius UEFA standartus

Stadionas, priminė V. Abramavičius, išpildys technines charakteristikas, kurios reikalingos UEFA 4-os kategorijos stadiono sertifikavimui. Vienas svarbiausių reikalavimų – aikštės matmenys: 100 m ilgio, 60 m pločio, visi užribiai. Kažkokių stebuklingų dalykų, tikino Statybos valdymo skyriaus vedėjas, nėra, normalūs reikalavimai ir saugumas tribūnose, kuris akcentuotas projekte ir rangovas turėtų sėkmingai įgyvendinti.

„Jeigu projekte medinė fasado apdaila vis dar figūruoja, taip ir bus padaryta. Projektuotojų, architektų sprendinių niekad nekvestionuoju – tai jų autorinis darbas, kuris turi būti atliktas. Jei jie sugalvos pakeisti, teks taikytis prie sąlygų, bet tokių kalbų negirdėjau“, – „Kauno projekto“ vadovaujant Viliui Paipalui parengtus sprendinius komentavo V. Abramavičius.

Pastato dalies po tribūnomis forma bus išlaikyta, keisis kai kurios pertvaros, patalpų išplanavimas. Persirengimo kambarių, kitų patalpų interjeras bus minimalistinis, „labai paprastas, bet neprastas“. Lygiai kaip „Žalgirio“ arenoje, kur dominuoja pilka, balta, šiek tiek juodos spalvos.

„Šios detalės derinamos paskutiniuose etapuose: atvežamos medžiagos, rodomos projektuotojams, užsakovams. Galvoju, kad tai tikrai neesminė dalis“, – tarstelėjo savivaldybės administracijos atstovas.

Permainos laukia ir stadiono prieigų

Beje, kaip nurodė V. Matijošaitis, kartu su stadionu projektuota ir „senutė“ Kauno sporto halė. „Vieną bandymą nupirkti darbus jau darėme – gal norėjome šiek tiek per pigiai, tad dabar pakelsime kainą. Manau, kad ateinantį kovą pradėsime ir halės rekonstrukciją, ji turėtų atsieiti apie 8,5 mln. eurų. Dėl paveldosauginių reikalų darbai tikrai nestos“, – kalbėjo Kauno meras.

Kitų metų pavasarį bus pradėtas tvarkyti ir visas Ąžuolyno parkas – šiuo metu baigiamas jo projektas. Tad kitąmet ne tik mikrorajonuose, bet ir centre bus sutvarkyti visi miesto parkai.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno savivaldybės organizuotą konkursą laimėjusi „Kayı Construction“ S. Dariaus ir S. Girėno stadioną įsipareigojo atnaujinti už 34,95 mln. eurų – tai buvo mažiausia dalyvių pasiūlyta kaina. Po rekonstrukcijos vietų stadione padidės nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu, čia galės vykti ir koncertai. Planuojama, kad pastato cokolinis aukštas bus paverstas visuomenei skirta erdve, atvira iš stadiono išorės.

14 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kaune atidarytos užkandinės savininkų idėja sužavėjo ne vieną: pinigus siunčia net iš Aliaskos

Nemune apvirto baidare plaukę žmonės

Kaunietis E. Riabko po atkaklios kovos apgynė čempiono titulą

Kauno tarnybos šoko ant kojų dėl radiacijos

Dėl žiauraus nužudymo kalintis buvęs policininkas liks už grotų

Kaune yra vieta, kur laiką rodo pats žmogus

Kauno policija prašo pagalbos: dingo senyvo amžiaus moteris

Danas Rapšys pasaulio čempionate liko greta prizininkų pakylos

Aplinkos ministras: žemės ūkio technikos apmokestinti nereikėtų

Kaune pirmieji išbandė kauniečių sukurtą technologiją: stebėjo miesto bites