Lietuviai vėl grįžta prie nelegalaus alkoholio ir cigarečių

Asociatyvi / Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pastaruosius kelerius metus mažėjęs šešėlis šioje srityje vėl pradėjo augti.

Kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimai, šiemet jis sudarė 24 proc., tai 2 proc. punktais daugiau nei prieš dvejus metus.

„Akcizinių prekių rinkoje fiksuojame priešingas tendencijas nei kitose srityse. Ekonomika auga ir žmonių pajamos didėja, dėl to bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja ir šiemet sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto. Alkoholio rinkoje šešėlis, priešingai, pagyvėjo“, – teigia LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Jis svarstė, kad Vyriausybė turėtų atsargiai elgtis dėl mokesčių ir akcizų didinimo. Esą ankstesnių krizių patirtis rodo, kad staiga sumažėjus gyventojų pajamoms, nelegalaus alkoholio ir cigarečių suvartojimas gali gerokai išaugti.

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad net jei valdžia nebūtų nieko dariusi, bendras neapskaitomos ekonomikos mastas būtų sumažėjęs dėl išaugusių atlyginimų. Tačiau tai, kad gyventojai dažniau pateisina tokių produktų vartojimą, rodo, kad didinant akcizus buvo perlenkta lazda.

Instituto vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad padidinus akcizus ir išaugus gėrimų kainoms, legalaus alkoholio galbūt suvartojama mažiau. Tačiau gali būti, kad jo tiesiog nuperkama mažiau, nes nemažai gyventojų gėrimų įsigijo Lenkijoje ir Latvijoje.

„Tendencijos keičiasi ir tai gali būti žmonių reakcija į valdžios vykdomą alkoholio kontrolės politiką. <…> Kažkas įvyko 2017 m., kas pakeitė žmonių nusistatymą“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

Jo teigimu, jeigu gėrimų akcizai ir toliau kils, didės galutinė jų kaina, gyventojai turės daugiau paskatų ieškoti alternatyvų legaliaim alkoholiui Lietuvoje. Be to, gali susiformuoti įgūdžiai, kuriuos vėliau bus labai sunku pakeisti. Esą nueiti į šešėlį lengva, o iš jo sugrįžti – sunku.

Rinkos tyrimų kompanijos „RAIT“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan.) Tai 4 proc. punktais daugiau nei 2015 m., tada alkoholį nelegaliai pirkę ir vartoję pripažino 8 proc. apklaustųjų.

Didėjantį šešėlį šioje rinkoje rodo ir „minkštėjantis” žmonių požiūris. Gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. Jei prieš dvejus metus visiškai to nepateisino daugiau kaip pusė – 55 proc. gyventojų, ši dalis reikšmingai sumažėjo iki 45 proc. gyventojų.

„Penktadalis žmonių sako pateisinantys nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą, didesnė dalis jį vartoja. Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų – žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Šešėlį labiau pateisina mažesnes pajamas gaunantys vyrai. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų, tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį“, – teigia LLRI instituto viceprezidentas.

Kitas alkoholio rinkoje vis labiau pastebimas reiškinys – legalus alkoholio įsigijimas ir įsivežimas iš kitų šalių. „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. Latvijoje, 2 proc. Baltarusijoje ar Rusijoje. Pirkti alkoholio į užsienį važiuoja vis daugiau žmonių. Šalies seniūnų apklausa parodė, kad toks reiškinys paplitęs net penktadalyje seniūnijų.

„Tuomet, kai legalus alkoholis tampa brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena iš jų – šešėlis, kita – legalus įsigijimas iš kaimyninių šalių. Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių pirkdami legalų alkoholį mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse”, – pastebi V. Žukauskas.

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo“ duomenimis šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 proc., Estijoje – 13 proc. Didžiausią dalį nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos.

„Natūralu, kad bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja – daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau tuo pat metu matome, kad atsiradus paskatų, šešėlis išauga net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Tai pamoka, kad jei priimdami sprendimus nesivadovausime ekonomikos dėsniais, jie greitai apie save primins“, – konstatavo Ž. Šilėnas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

140 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

„Kauno startuolių 2018“ rezultatai: pritrauktos investicijos ir į rinką žengiantys naujokai

Kaunietė atsisveikina su Kauno Santaka: netrukus čia bus atliktas Cezario pjūvis

Ieškoma Kauno rajone dingusi jauna mergina

Žaibiška pareigūnų reakcija – įtariamieji miške sulaikyti per valandą

K. Baršausko gatvę sukaustė didžiulė spūstis: eismas beveik nejuda (dar papildyta)

Kilus grėsmei netekti stadionui skirtų ES milijonų - gudrus Kauno savivaldybės planas

Ieškomi mačiusieji, kaip pėsčiųjų perėjoje partrenkta mergaitė

R. Meilutytė vėl tarp greičiausių - pasaulio čempionate iškovojo medalį

Kleboniškyje begėdiškai pasidarbavo Grinčas

Kandidatė į merus Kaunui siūlo Baltijos regiono inovacijų centro ateitį