Penktadienį Kauno miesto savivaldybėje vyko Ąžuolyno parko atnaujinimo projekto pristatymas, kur dalyvavo kraštovaizdžio architektai A. Mituzas ir V. Skardžiukas bei visuomenės atstovai.
Su šiuo projektu dirba vieni iš labiausiai patyrusių Lietuvos kraštovaizdžio architektų Alvydas Mituzas, Virginijus Skardžiukas, Vytautas Sipavičius ir kultūros paveldo specialistė Nijolė Steponaitytė. A. Mituzas yra Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas, o V. Skardžiukas yra šios organizacijos valdybos narys.
„Ąžuolyno parko sutvarkymo projektas nenumato jokių kardinalių pokyčių. Jo esmė labai paprasta – apsaugoti ir išsaugoti šimtamečius ąžuolus, kenčiančius nuo saulės trūkumo ar per didelės drėgmės. Siūlome pašalinti menkaverčius krūmynus ir sąžalynus, tokiu būdu padarant daugiau vietos augti vertingiems augalams“, – anksčiau teigė A. Mituzas.
„Ąžuolynas prašosi pagalbos. Yra tokia nuomonė – jį palikti savaiminiam augimui, nes tai yra miškas: paliekame jį tokį, koks yra – tuščią, savaiminiams procesams. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad infrastruktūra tikrai prašosi rekonstrukcijos“, – penktadienį savivaldybėje vykusiame pristatyme kalbėjo vienas iš projekto autorių kraštovaizdžio architektas Virginijus Skardžiukas.
Pasak A. Mituzo, Ąžuolyno parke būtina įrengti normalius takus, nes vaikščiodami bet kur, žmonės pridaro daug žalos ąžuolams. Siekiant apsaugoti ąžuolus nuo drėgmės pertekliaus, parke siūloma įrengti tvenkinius drėgmei atstatyti. Dar vienas architektų siūlymas – pėsčiųjų ir dviračių takų atskyrimas.
Parke taip pat norima įrengti biologinės įvairovės pažintinį taką su informacija apie Ąžuolyno gamtines vertybes. Takas prasidėtų nuo informacinio terminalo prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo ir pro gamtinių vertybių kompleksus vestų iki raguvų, atragių priešlaitėmis vingiuojančio tako.
Architektai taip pat siūlo Ąžuolyne sodinti žemaūgius želdinius, tam, kad būtų paįvairinta aplinka. Tačiau tai – diskusijų su visuomene klausimas. Jie pasisako ir už rododendrus. Renginyje kalbėjusi dendrologė Danguolė Liagienė kritikavo šį sprendimą, teigdama, kad rododendrams Ąžuolyne nebus tinkama aplinka. Ji taip pat abejojo, ar šie dekoratyviniai augalai tikrai tiktų sengirėje.
„Paversti miško tipo želdyną peizažiniu parku – nežinau. (…) Nerekomenduoju Ąžuolyne sodinti rododendrų. Jie suteiktų Ąžuolynui žalią spalvą, bet, manau, galima rasti kitokių atitikmenų, kurie yra būdingi mūsų miško želdynams“, – kalbėjo ji.
Kalbėdami apie tai, koks apšvietimas galėtų būti Ąžuolyno parke, pristačiusieji sumanymus sakė, jog viena iš minčių – stulpai su led šviestuvais, kurių viršus apdengtas gobtuvais, primenančiais kepurės formą. Taip pat paminėta, jog kai kurie ąžuolai būtų apšviesti įtaisant prožektorius apačioje.
Advokatas Saulius Dambrauskas, dalyvavęs projekto pristatyme iškėlė klausimą, ar mąstant apie tokią apšvietimo sistemą yra atliktas pasekmių ir poveikio vertinimas, architektai sakė, jog jis iki šiol nėra atliktas. Aplinkos apsaugos ministerija taip pat nėra patvirtinusi Ąžuolyno parko tvarkymo sąlygų, tačiau projeko rengėjai tikino artimiausiu metu mėginsiantys išspręsti pastarąją problemą.
Pasisakyta ir už pavėsinių įrengimo Ąžuolyno parke svarstymus, suolelius, kurie tikriausiai būtų restauruojami, šiukšliadėžių vietas, vaikų žaidimų aikšteles, aktyvaus poilsio aikšteles senjorams.
Architektai pabrėžia, jog tvarkant parką nebūtų pašalintas nei vienas ąžuolas.
Savivaldybės duomenimis, visoje Ąžuolyno parko teritorijoje dominuoja lapuočiai – ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, drebulės ir kiti medžiai. Didžiausia parko vertybė yra 100-300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100-160 cm. Tokie medžiai yra labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinės.
Parengtas parko tvarkymo projektas sulaukė kritikos dėl menko viešinimo. Pasak architekto Audrio Karaliaus, esamas planas taip pat atrištų rankas dideliems medžių kirtimams ūksmingame parke, paliekant ten dideles jam nebūdingas atviras pievas.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
Prestižinėje Kauno vietoje plytintis Ąžuolynas yra saugoma teritorija. Tai vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje niūraspalvio auksavabalio buveinė. Dėl jo ir kitų vertybių, Kauno Ąžuolynas yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija.
Apie susitikimo rezultatus bus informuota vėliau.
