Kriminalinės žvalgybos mastai išaugo – pernai toks informacijos rinkimas sankcionuotas 5150 asmenų atžvilgiu. Tai 15 proc. daugiau nei 2015 metais, rodo Generalinės prokuratūros BNS pateikti duomenys.
Šis padidėjimas yra išskirtinis – 2012 – 2015 metais kriminalinės žvalgybos taikinyje atsidūrusių asmenų skaičius nuosekliai mažėjo.
„2016 metais šio rodiklio padidėjimą sąlygojo efektyvesnė kriminalinė žvalgyba“, – BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Pasak jos, 2016 metais, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pradėti 562 ikiteisminiai tyrimai. 2015 metais pradėta 86-ais tyrimais mažiau.
Pagal įstatymą, kriminalinės žvalgybos veiksmai apima sekimą, slaptas operacijas, nusikalstamos veikos imitavimą ir kitus veiksmus.
Kriminalinę žvalgybą gali vykdyti Lietuvos teisėsauga, žvalgybos ir kontržvalgybos institucijos: policija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Kalėjimų departamentas, Muitinės departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas.
Anot E.Martinonienės, pateikti skaičiai apima duomenis iš visų šių institucijų.
Prokuratūros ir teismų atstovai BNS nurodė negalintys pateikti duomenų, kiek kartų pokalbių klausytasi jau vykdant ikiteisminius tyrimus. Užpernai prokurorai į teismus kreipėsi per 10 tūkst. kartų, prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.
Autorius: Vaidotas Beniušis
