Dėmesio: pristatomi radikalūs pokyčiai studentams

Archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame pristatomi radikalūs pokyčiai, laukiantys jau šiemet planuojančių stoti į aukštąsias mokyklas.

Dar šią savaitę pastarųjų įstaigų atstovai turi susitarti dėl minimalaus stojamojo balo įvedimo. Prognozuojama, kad į universitetus būtų priimami asmenys, surinkę ne mažiau kaip 2, į kolegijas – ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo.

Tai – kur kas didesni balai, nei tie, kurių buvo laikytasi pernai. Praėjusiais metais dalis universitetų taikė ne mažesnį nei 1, kolegijos – 0,8 stojamąjį balą.

Minimalūs stojamieji balai galiotų pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

DELFI primena, kad pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms papildomai reikės būti išlaikius bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – stojant į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – stojant į kolegijas), užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus stojančiuosius į menų studijas) brandos egzaminus.

Dėl pokyčių sutarė

Kad tokios prognozės netrukus vis realybe, DELFI patvirtino ir universitetų, ir kolegijų atstovai.

„Tiesa, kad rektorių konferencijoje priėmėme šį sprendimą. Lengva nebuvo, tačiau visi mūsų organizacijai priklausantys rektoriai – 15-os universitetų atstovai – dėl to sutarė. Nusprendėme, kad laikysimės tokių taisyklių“, – dar gruodį sakė Lietuvos rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Alfonsas Daniūnas.

Sutinkantis su ministerijos reikalavimais DELFI sakė ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Viktoras Senčila. Rekomendacijoms dėl 1,2 balo kartelės įvedimo ir valstybinių, ir privačių kolegijų atstovai pritarė vienbalsiai.

Praras apie 19 proc. studentų

„Negaliu garantuoti dėl kiekvienos kolegijos, tačiau daugelis jų atstovų supranta, kad norint užtikrinti kokybę mokymo įstaigoje, reikia, kad ir mokymo žaliava būtų kokybiška – ateitų sumanūs jaunuoliai“, – tokį sprendimą aiškino jis.

V. Senčilos skaičiavimais, dėl įvedamos naujos kartelės, kolegijos gali prarasti apie 10 proc. studentų. Nors šis praradimas gali pasirodyti nedidelis, kolegijų atstovas primena, kad, preliminariais skaičiavimais, dar 9 proc. jaunuolių kolegijose turėtų sumažėti natūraliai.

„Dabar pergyvenam savotišką demografinį kolapsą: jaunuolių mažėja, o be to dar didelė dalis jų emigruoja“, – dėmesį į problemą atkreipė V. Senčila.

Regioninėms kolegijoms bus sunkiau

Dar praėjusiais metais LURK atstovai ragino kolegijas įvesti 1,5 balo stojamąją kartelę. Paklaustas, kodėl šiai rekomendacijai nebuvo pritarta, V. Senčila sakė, kad tokie pokyčiai būtų pernelyg drastiški.

„Staigiai pakelti kartelės negalime, kadangi turime atsižvelgti ir į stojančiųjų lūkesčius, ir matome didelę nelygybę stojančiųjų rengime pagal regionus. Be to, specialybės kolegijose – labai skirtingos, tad ir stojančiųjų balai labai skirtingi. Į kai kurias jų galėtume patvirtinti ir 4 dydžio minimalų balą, tačiau kai kur ir 2 balai – jautrus dalykas, tačiau tai nereiškia, kad pastarųjų absolventai nėra reikalingi darbo rinkoje“, – sakė jis.

Be to, tikino V. Senčila, nereikia galvoti, kad mažus konkursinius balus turi tik visiškai prastai mokyklose besimokę asmenys. Jo teigimu, neretai jaunuoliai nusprendžia laikyti vienų dalykų egzaminus, tačiau apsisprendžia stoti į visai kitokių žinių reikalaujančias specialybes. Tarkime, laiko istorijos ir biologijos egzaminus, o stoja į technologinius mokslus, tad ir jų konkursinis balas šioje srityje – itin mažas.

Pokyčiai supurtys regionines kolegijas

V. Senčila taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš 14 valstybinių universitetų tik 2 yra regioniniai, 12 – Kaune arba Vilniuje, savo ruožtu iš 13 valstybinių kolegijų 8 yra regionuose.

„Kai mes skaičiuojame minimalų stojančiųjų balą, matome, kad didesnis jis tų, kurie mokėsi didmiestyje. Kaune, Vilniuje esančios kolegijos įvedus didesnį balą nukentės mažiausiai, tačiau esančioms regionuose tikrai bus sunkiau“, – svarstė kolegijų atstovas.

Pasak V. Senčilos, kolegijų sektorius per gyvavimo metus buvo ir taip buvo labai stipriai pakeistas. 2000 m. Lietuvoje buvo 48 aukštesniosios valstybinės mokyklos, o šiuo metu – tik 13. Tačiau universitetų skaičius išliko toks pat.

Minimalūs konkursiniai balai kolegijose 2015 m.

kolegijos

Minimalūs konkursiniai balai universitetuose 2015 m.

universitetai

Daugiau skaitykite čia.

10 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

R. Karbauskis: keisis mažiausiai keturi ministrai

Išskirtinį rodsterį vairuojantis kaunietis vokišką automobilį iškeitė į japonišką: susirgau MX-5 liga

Kauniečių sėkmė Tarptautinėse vaikų žaidynėse: 10 individualių trofėjų ir futbolininkų auksas

Dėl karo ar krizių į Lietuvą grįžtantys lietuviai gaus nemokamą sveikatos draudimą

Naktį Lietuva stebėjo dalinį Mėnulio užtemimą: reiškiniu buvo galima grožėtis beveik 3 valandas

Miesto centre įsibėgėjus gatvės rekonstrukcijai, pėsčiuosius paliko ant ledo

Iš Kauno kilusi G. Martirosianaitė oficialiai pakeitė pavardę

R. Kazėnienė pratrūko: prokuratūrą reikia aptverti tvora ir visi žinos, už ką prokurorai ten sėdi

Vyriausybė apsisprendė - nuo šiol tarą privalės priimti ir kaimo parduotuvėse

Trečiadienio pavakarę Vilijampolėje - „Volkswagen" ir „MAN" susidūrimas