Pigusios dujos ir besiplečiantis biokuro naudojimas mažina šilumos kainą Lietuvoje.
Padidinęs šilumai gaminti naudojamo biokuro dalį šiemet Kaunas atsikratė brangiausio didmiesčio vardo, šiuo metu iš didžiųjų miestų šiluma brangiausiai kainuoja Vilniuje.
Tačiau net ir pingant šilumai, sąskaitoms už šią paslaugą mokėti miestiečiams teks paaukoti nemažą savo biudžeto dalį, nes dauguma gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose.
Centralizuotai šilumą Vilniui tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ skaičiuoja, kad šį spalį šiluma sostinės gyventojams kainuos 24,87 ct/kWh arba maždaug 8 proc. pigiau nei pernai tuo pačiu metu, kai kainavo 26,90 ct/kWh.
Tokiu atveju senos statybos 60 kv.m buto sostinės daugiabutyje savininkas šį sezoną per mėnesį turėtų mokėti maždaug 25 Lt mažiau nei pernai – apie 313 Lt per mėnesį.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas tvirtino, kad pagrindinė kainos priežastis – nepakankamas biokuro, kuris yra gerokai pigesnis už gamtines dujas, vartojimas.
„Deja, tačiau tenka konstatuoti, kad Vilniuje biokuro ir atliekų pritaikymo šilumos gamybai projektams, mažinantiems šilumos kainą, sąmoningai kenkia valstybinės institucijos. Paskutinis pavyzdys – Statybų inspekcijos reikalavimas nugriauti jau veikiančią nepriklausomų šilumos tiekėjų biokuro jėgainę, kurios tiekiama šiluma yra pigesnė nei gaminama iš dujų. Ta pati institucija užkirto kelią atliekų deginimo jėgainės statyboms Vilniuje. Šis projektas taip pat būtų prisidėjęs prie mažesnio šilumos tarifo“, – tvirtino jis.
Anot jo, 2010 m. to meto Vilniaus miesto valdžiai blokavus „Dalkia“ biokuro projektą, buvo padaryta didelė žala.
Šiuo metu „Vilniaus energija“ kartu su nepriklausomais gamintojais iš biokuro gamina 34 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos. Pasak N. Mikalajūno, šią vasarą, kai šilumos ūkyje buvo naudojamas vien tik biokuras, šilumos kaina Vilniuje siekė vos 18,42 ct/kWh be PVM.
Kauniečiai mokės mažiau
Kauniečiams šildymo kainos mažėja labiau. Pernai spalį kauniečiams šiluma kainavo 27,87 Lt/kWh, o šiam spaliui patvirtina 22,31 ct/kWh kaina. Tai yra penktadaliu mažiau nei pernai.
Senos statybos 60 kv. m buto savininkui pasikeitusi kaina turėtų leisti sutaupyti apie 70 Lt per mėnesį, mėnesio sąskaita turėtų būti apie 281 Lt.
„To priežastys yra didesnė biokuro dalis bendrame balanse. Ir pati „Kauno energija“ šiek tiek naudoja biokuro, taip pat Kaune atsirado nemažai nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie šilumą gamina iš biokuro. Taigi Kaune šilumos gamybos sektoriuje atsirado reali konkurencija“, – DELFI komentavo „Kauno energijos“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka.
Skaičiuojama, kad biokuras gali sudaryti iki trečdalio viso šilumai Kaune gaminti sunaudojamo kuro.
Klaipėdoje spaliui patvirtinta maždaug 9 proc. mažesnė kaina nei pernai – 22,72 ct/kWh, o pernai šiluma kainavo 24,73 ct/kWh. Senos statybos 60 kv. m daugiabučio savininkas šiemet per mėnesį turėtų mokėti maždaug 25 Lt mažiau nei pernai – apie 286 Lt.
Centralizuotai šilumą gaunantys šiauliečiai šį spalį mokės 18,54 ct/kWh, pernai spalį šiluma jiems atsiėjo 25,26 ct/kWh. Taigi šildymas šiame mieste spalį kainuos daugiau nei trečdaliu pigiau nei prieš metus. Tai leistų senos statybos 60 kv. m buto savininkui per mėnesį sutaupyti apie 85 Lt mokant 233 Lt.
„Panevėžio energijos“ klientai šį spalį mokės 20,75 ct/kWh, o pernai mokėjo 22,04 ct/kWh. Minėto dydžio buto šeimininkai dėl kainos pasikeitimo turėtų gauti maždaug 15 Lt mažesnę sąskaitą – apie 260 Lt.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad šiluma gamtinėmis dujomis šildomuose miestuose artėjantį šildymo sezoną iki Naujųjų metų bus nuo 8 iki 25 proc. mažesnė, lyginat su praėjusia žiema.
Kainos po Naujųjų metų kol kas neaiškios, nes netikrumo dėl šio sezono šilumos kainų įneša ir kartu su kitų metų biudžetu prasidėję svarstymai dėl PVM lengvatos šildymui atsisakymo. Šiuo metu centralizuotam šildymui taikomas 9 proc. PVM, o standartinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc.
Asociacija skaičiuoja, kad atsisakius lengvatinio PVM šiluma brangtų 11 proc.
