Žinomas Kauno įmones valdžiusios grupės akcininkas siekia bankroto

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Bendrovė „Hermis Capital“ kadaise valdė daugelį didelių šalies, taip pat ir laikinosios sostinės, įmonių – nuo elektronikos, transporto ir NT iki maisto pramonės ir žiniasklaidos. Verslo grupės savininkai buvo laikomi labai turtingais ir įtakingais. Dabar vienas iš jų siekia bankrutuoti, nors tebeturi milijonais vertinamo turto.

2004 m. Domininkas Kašys turėjo 11 proc. „Hermis Capital“ akcijų, buvo jos valdybos narys, taip bendrovės „Snaigė“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

„Hermis Capital“ vienu ar kitu metu priklausė dalis akcijų tokių įmonių kaip „Snaigė“, „Rokiškio sūris“, „Kautra“, „Vilniaus Vingis“, „Kauno diena“ ir daug kitų. 2012 m. pabaigoje „Hermis Capital“, kuri tuo metu jau buvo pervadinta į „Lime Investments“, paskelbtas bankrotas.

Dabar to paties siekia D. Kašys. 2017 m. gruodžio viduryje Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria paties verslininko pareiškimu buvo pradėta bankroto byla.

Didelis turtas, dar didesnės skolos

Verslininkas teismui nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma visiems kreditoriams sudaro daugiau negu 16 mln. eurų:

„1992–2008 m. jis vykdė investicinius projektus, iš skolinto kapitalo investuodavo į NT objektus, o juos pardavęs, grąžindavo skolas ir uždirbdavo pelno, tačiau 2008–2009 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė ir atsiskaitymų sutrikimai Lietuvos statybų ir NT rinkoje iš esmės sugriovė visus projektus, kuriuose jis dalyvavo, todėl ilgainiui atsirado skolos, kurių neįmanoma padengti. <…>

Anot pareiškėjo, jis buvo „Hermis Capital“ akcininkas, tačiau 2012 m. įmonei iškelta bankroto byla – dėl to dar labiau pasunkėjo pareiškėjo finansinė padėtis.“

D. Kašys teismui taip pat nurodė turintis universitetinį išsilavinimą ir dirbantis darbą, už kurį mokamas didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Esą dalį skolos kreditoriams jis padengtų pardavęs jam priklausantį turtą, kita dalis skolos būtų grąžinama periodiniais mokėjimais iš pajamų.

Teismas nustatė, kad verslininko bendra skola siekia per 16 mln. eurų. Šiuo metu jis dirba Jonavoje registruotoje bendrovėje „Wooden Windows“ direktoriumi plėtrai, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius – apie 2,5 tūkst. eurų.

Be kita ko, jam priklauso du butai sostinėje. Vienas iš jų – beveik 200 kv. m ploto su dviem automobilių stovėjimo vietomis. Teismas įvertino, kad bendra verslininkui priklausančio turto bendra vertė yra per 1,76 mln. eurų, nors realiai turtas gali kainuoti kur kas mažiau – 0,7 mln. eurų.

D. Kašio būtiniesiems poreikiams, susijusiems su pareiga išlaikyti savo vaikus, tenkinti teismas nustatė 1 940 eurų sumą; o jo paties poreikiams – 350 eurų sumą per mėnesį. Taigi, teismo sprendimu, dabar D. Kašys turi teisę naudoti 2290 eurų sumą iki tol, kol bus patvirtintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas.

Paprastai toks planas įgyvendinamas per trejus metus – tada sukauptos skolos „nurašomos“ ir laikoma, kad žmogus nebėra skolingas.

Dingo kaip į vandenį

Žiniasklaida bandė susisiekti su D. Kašiu visais telefonų numeriais, nurodytais prie bendrovių, kuriose jis dirbo ar kurių akcijų turėjo, tačiau visi jie buvo išjungti.

Į laišką, adresuotą įmonei „Wooden Windows“, apie kurią verslininkas nurodė teismui, taip pat niekas neatsakė. Galiausia jos interneto puslapyje nurodytu telefonu atsiliepęs žmogus leido suprasti, kad žurnalisto užklausa apie bankroto bylą D. Kašiui perduota, tačiau jis esą nieko nekomentuos, nes „jam tai neįdomu“.

Keblumų susisiekti su verslininku patiria ir teismo skirtas bankroto administratorius, advokatas Marius Tamošiūnas. Jis pasakojo, kad kol kas nepavyko pristatyti D. Kašiui dokumentų jokiu žinomu adresu, tiesa, po kelių nesėkmingų bandymų verslininkas atsiliepė el. paštu. Vis dėlto advokatas per daug tuo nesistebėjo. Esą taip dažnai pasitaiko, kai teismas administratoriumi skiria kitą asmenį ar bendrovę nei siūlo bankrutuoti norintis žmogus.

Advokatas paaiškino, kad pradėjus asmens bankroto bylą toliau seka tokios procedūros: administratorius peržiūrės kreditorių reikalavimus ir pateiks teismui tvirtinti kreditorių sąrašą.

Bankrutuojantis asmuo, t. y., D. Kašys tada privalės pateikti mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą su veiksmais, kurių bus imamasi siekiant atsiskaityti su kreditoriais, kokia tvarka numatoma parduoti turtą ir pan.

Planą turi patvirtinti kreditoriai ir teismas. Jei dėl to nekils ginčų, prasidės 3 metus truksiantis plano vykdymas – bus parduodamas asmens turtas, jis turės dėti pastangas gauti pajamas priklausomai nuo išsilavinimo ir galimybių. Planą įvykdžius, bankroto laikotarpiu negrąžintos skolos bus nurašomos.

Per platūs užmojai

Vienas iš D. Kašio kreditorių yra „Swedbank“. Jis prieštaravo, kad verslininkui būtų skelbiamas bankrotas ir tokią poziciją teisme motyvavo taip:

„Būdamas darbingo amžiaus, turėdamas įmonės vadovo patirties, (D. Kašys) tenkinosi itin mažu darbo užmokesčiu ir nesiėmė priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ir taip bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nenurodė iš kokių pajamų 2016-2017 m. mokėjo išlaikymą vaikams ir gyveno pats; taip pat nenurodė kaip keitėsi jo pajamos per paskutinius 3 metus, kokias pastangas jis dėjo dėl įsipareigojimų mažinimo ir kokiais būdais siekė gerinti savo finansinę padėtį.“

„Swedbank“ žurnalistams nekomentavo šios bankroto bylos.

Teismo posėdyje liudijęs asmuo A. S. nurodė sutikti su D. Kašio pareiškimu dėl bankroto, nes esą supranta, kad šis neturi jokių galimybių grąžinti kreditoriams tokio dydžio skolų, todėl vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas.

Liudytojas teigė verslininką pažįstantis „apie 20 metų, turėjo bendrų verslo projektų, tačiau per bendravimo laikotarpį neabejojo jo sąžiningumu, verslo žlugimą lėmė susiklosčiusios aplinkybės ir galbūt per platūs užmojai.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Atskleidė dingstančios elektros priežastį: daugeliu atvejų kalti ūkininkai

Į Kadagių slėnį - ne tik reginiu pasigrožėti, bet ir itin grynu oru pakvėpuoti

Kauną garsinančio „Uokso“ įkūrėjai nusitaikė į verslo elitą: atidarė naują restoraną

Paaiškėjo, kiek gyventojų jau įsirengė dūmų detektorius: ugniagesiai dar vaikščios į namus

Kaune atnaujinama dalis mikroautobusų maršrutų trasų

Šiurpi nelaimė: traukinys mirtinai sužalojo jauną vaikiną

Startuoja Kauno jaunimo apdovanojimai: kauniečiai kviečiami siūlyti kandidatus

Tarpmiestiniuose autobusuose keičiasi tvarka dėl saugos diržų

Pasiektas pirminis susitarimas: parduotuvės nedirbtų dvi dienas per metus

Kauniečiai susirūpinę: kaip į tokią stotelę išleisti eiti vaikus? (foto)