Pirmosioms oficialioms savo varžyboms besirengiančius Kauno ledo ritulio klubo žaidėjus vasarai baigiantis galima sutikti ir ant ledo, ir netoli arenos esančiame Ąžuolyne.
Čia sportininkus vaikantis fizinio pasirengimo treneris Ramūnas Urbelis teigia, kad realios klubo žaidėjų galimbės paaiškės tik įvertinus bendrą ledo ritulio lygos „vaizdelį“: „Sunku prognozuoti nežinant, kaip pasirengusios kitos Lietuvos čempionato komandos, bet, žinoma, fizinis pasirengimas bet kuriuo atveju gerina žaidėjų parametrus“.
Kineziterapija ir manualine terapija taip pat užsiimantis treneris teigia, kad ledo ritulys kaip sporto šaka jam patrauklus konkrečiai žaidėjų galingumu, taip pat jam įdomu ugdyti sportininkų fizinį ir neurologinį pranašumą prieš varžovus.
„Ledo ritulyje žaidėjo savybės svarbesnės už sudėjimą“, – įsitikinęs R. Urbelis, – „Sudėjmas galbūt svarbus renkantis poziciją, bet iš tiesų esminiai faktoriai yra žaidėjo greitis, suvokimas, kūno valdymas, reakcija, staigioji jėga“. Treneris priduria, kad itin svarbios ledo ritulininkams yra kojos ir apatinė kūno dalis, nes žaidimo metu sportininkai dažnai keičia judėjimo kryptį, kūnas juda greitai ir galingai, tad žaidėjai, ugdydami šias savybes, automatiškai formuoja ir išvaizdą.
Kokia bebūtų žaidėjo technika ar stilius, fizinis pajėgumas ledo ritulyje – ypač svarbus. „Kitu atveju technikos nelabai ir parodysi“ – juokiasi žaidėjus po parką gainiojantis treneris. Anot jo, sportininkų pasirengimas ir atsidavimas geriausiai atsiskleidžia jau varžybų metu – tuomet akivaizdu, ar žaidėjai pasiruošę atlaikyti didelius krūvius. Kitaip nei, tarkime, krepšinyje, ledo ritulyje svarbiausia galingumas, o ne ištvermė – žaidėjai ant ledo keičiasi kas minutę, ją svarbu „atidirbti“ maksimaliai.
41-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis fizinio pasirengimo specialistas nenustemba ant ledo sutikęs aktyviai sportuojančius savo bendraamžius. „40-ies metų žaidėjas gali būti tikrai aukšto meistriškumo ir žaisti profesionaliai“, – sako ekspertas ir priduria, kad karjeros trukmę dažnai lemia traumos, o šių sudėtingumą – fizinis pasirengimas.
„Traumų šiame sporte daug ir įvairių, dažniausiai kenčia keliai, pečiai, o norėdami nuo to apsisaugoti ar bent sumažinti traumų padarinius, žaidėjai privalo palaikyti savo fizinę formą“, – teigia R. Urbelis ir priduria, kad reabilitacijos greitis priklauso nuo kūno sudėjimo ir kitų niuansų.
Atidus darbas su kiekvienu žaidėju asmeniškai, nesivadovaujant nustatytais normatyvais, atsžvelgiant į sportininko fizinius duomenis – dar vienas būdas išvengti būsimų traumų. „Kiekvienas žaidėjas pavargsta skirtingai, tad ne visi privalo daryti pilnas, įprastas pratimų serijas – esmė yra priversti jų kūnus į darbą pajungti kuo daugiau skaidulų, nes nuo to priklauso sportininkų sprogstamoji galia“, – savo darbo užkulisiais dalinasi R. Urbelis.
2017-aisiais sukanka 95 metai, kai Kaune 1922 m. buvo sužaistos pirmosios ledo ritulio rungtynės Lietuvoje. Taigi reprezentacinės Kauno, šios sporto šakos lopšio, ledo ritulio komandos tikslas – sugrąžinti miestą į ledo ritulio olimpą. Nuo rugpjūčio 1-osios intensyviai besitreniruojanti komanda dalyvaus jau netrukus prasidėsiančiame Lietuvos ledo ritulio čempionate.
