Švenčių daugelis laukia ne tik dėl galimybės susitikti su mylimais žmonėmis, kartu praleisti daugiau laiko, bet ir dėl gardžiais valgiais nukrauto stalo. Kai kurie šiam nuotykiui netgi ruošiasi iš anksto – stengiasi mažiau valgyti iki švenčių, kad per jas galėtų atsipalaiduoti ir leisti sau pasimėgauti rečiau ragaujamais patiekalais ir gėrimais, tokiais kaip įvairūs saldumynai, riebūs mėsos ir žuvų valgiai, taip pat alkoholiniai gėrimai.
Deja, tačiau net ir viena atsipalaidavimo prie šventinio stalo diena gali smarkiai pabloginti sveikatą, jeigu valgant nejaučiamas saikas, vartojama daug alkoholio. Į tai ypač svarbu atsižvelgti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, sako kardiologė Julija Jurgaitytė. Anot jos, šiems žmonėms rekomenduojama laikytis ne tik saiko, bet ir gydytojo paskirto gydymo – per šventes nenutraukti vartojamų vaistų ir nesumažinti jų dozės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot gydytojos, dauguma žmonių laikosi tradicijų ir ant šventinio stalo deda dvylika patiekalų.
„Toks gausiai nukrautas stalas džiugina akį, tačiau akys apgaulingos – jos mato daug, nori visko paragauti, tačiau dažniausiai tiek, kiek norisi, į skrandį netelpa. Norėdami išragauti visų patiekalų, rizikuojame persivalgyti. Tai pavojinga visiems žmonėms, tačiau ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems. Mes, gydytojai, dažnai sakome, kad šventinis laikotarpis neturėtų būti „pilvų atlaisvinimo metas“, kai leidžiama sau valgyti viską iš eilės. Šventės neturėtų reikšmingai pakeisti mūsų kasdienių valgymo įpročių. Susitikus su artimaisiais tikrai galima pakelti taurę gėrimo ar suvalgyti torto, tačiau padauginti nevalia“, – įspėja J. Jurgaitytė.
Paragauti galima visų patiekalų, mano ji, svarbu tai daryti saikingai.
„Nereikia manyti, kad per šventes galima suvalgyti pusę torto, kelias porcijas silkės ar kito šventėms būdingo valgio. Taip elgdamiesi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai gali pajusti pablogėjimą. Įprastai per šventes išgeriama ir daugiau alkoholio, vartojama mažiau vandens, todėl gresia ir dehidratacija“, – sako kardiologė.
Pasak gydytojos, jeigu jau nutiko taip, kad buvo padauginta šventinių valgių ar alkoholio, o sveikata stipriai sušlubuoja, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
„Net jeigu atrodo, kad simptomai nėra reikšmingi ir greitai praeis, galima lengvai apsigauti. Tik gydytojas gali nuspręsti, ar jūsų sveikatai gresia kokios nors pasekmės, ar tai tik laikinas pablogėjimas“, – atkreipia dėmesį J. Jurgaitytė.
Norint apsisaugoti siūlo sveikesnį šventinį stalą
Norintiems išvengti persivalgymo grėsmės gydytoja siūlo ruošti sveikesnių patiekalų, tokių kaip žuvis, įvairios daržovės, stalą.
„Reikėtų stengtis susilaikyti nuo keptų maisto produktų, vartoti pakankamai skysčių ir, žinoma, riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Visi žinome, kokios emocijos užplūsta pamačius seniai matytus gimines ar draugus, tačiau šioms emocijoms pasiduoti pavojinga, nes tuomet ir daugiau suvalgoma, ir išgeriama. Norint švęsti be neigiamų pasekmių, būtina laikytis bendrųjų rekomendacijų, tai yra būti fiziškai aktyviems, vengti stresinių situacijų, atsisakyti žalingų įpročių, riboti suvartojamo alkoholio ir maisto kiekį. Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra itin didelis, aukštą riziką sirgti šiomis ligomis turi ir kai kurie jauni, keturiasdešimties metų, žmonės. Tad protingas elgesys kiekviename žingsnyje daro didelę įtaką mūsų rytojaus sveikatai. Jei ne dabar, tai vėliau ateityje sveikas gyvenimo būdas tikrai atsipirks, dovanodamas gerą savijautą. Taip pat tai padės išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, cukraligės, inkstų ir kitų ligų“, – pabrėžia J. Jurgaitytė.
Būtina vartoti gydytojo paskirtus vaistus
Pasak kardiologės, per šventes būtina tęsti gydytojo paskirtą gydymą.
„Šventinis laikotarpis tikrai nėra atsipalaidavimo metas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Dažnai širdies ligomis sergantys žmonės neįvertina savo galimybių ir šventinėmis dienomis pasirenka nutraukti vartojamus vaistus, pavyzdžiui, skirtus kraujospūdžiui ar cholesteroliui kontroliuoti. Tokiais atvejais padidėja rizika ne tik sveikatos būklei pablogėti, bet ir atsidurti ligoninėje. Vaistų cholesterolio kiekiui mažinti – statinų – jokiu būdu negalima nutraukti ar sumažinti gydytojo paskirtos dozės. Norint sulaukti teigiamo vaistų poveikio, būtina juos vartoti nepertraukiamai ir tik taip, kaip nurodė gydytojas. Šie vaistai svarbūs ne tik cholesteroliui mažinti, bet ir organizmo apsaugai. Jeigu per šventes nutinka taip, kad persivalgote, kraujyje esantis cholesterolis bus geriau sukontroliuotas vartojant vaistus, negu jų nevartojant“, – teigia J. Jurgaitytė.
Ji teigia, kad kai kurie žmonės vis dar nepasitiki gydytojais ir jų paskirtu gydymu.
„Konsultuodami pacientus gydytojai dažniausiai nepasako nieko naujo, tik primena tai, kas jau buvo sakyta ne vieną kartą, siekdami žmones įtikinti rekomendacijų nauda sveikatai. Jeigu žmogaus cholesterolio lygis aukštas, jam būtinas gydymas, todėl skiriama statinų – vaistų cholesteroliui mažinti. Tačiau kartais žmonės bijo, vengia juos vartoti, nes yra girdėję įvairių aplinkinių ir artimų žmonių nuomonių. Tačiau ar tos nuomonės pagrįstos? Dažnu atveju – ne. Mane gąsdina toks žmonių nepasitikėjimas. Būna, ateina sveikatos pasitikrinti keturiasdešimtmečiai, o jų kraujagyslės atrodo kaip šešiasdešimtmečio žmogaus. Ir net tai žinodami kai kurie žmonės vis tiek nenori keisti gyvenimo būdo, vartoti vaistų. Taip pat daugybė žmonių, vos pajutę pagerėjimą, nutraukia jų vartojimą. Labai svarbu atsiminti, kad vaistai veiksmingi tik tol, kol yra geriami. Vos gydymą nutraukus, poveikis išblėsta ir sveikatos būklė grįžta į pradines ribas“, – apie vaistų vartojimo svarbą pasakoja kardiologė.
Apsilankymas pas gydytoją padės ligai užbėgti už akių
„Gyvendami dideliu tempu kasdien lekiame, skubame ir nė nepajuntame, kaip kartais ir metai, ir dveji praeina, o sveikatą pasitikrinti pamirštame arba manome, kad, jeigu nieko blogo nejaučiame, esame sveiki. Vis dėlto reikėtų sustoti ir įsiklausyti į savo kūną, paklausti jo, kaip jis iš tiesų jaučiasi. Apsilankydami pas šeimos gydytoją ar kitą specialistą galime užbėgti įvykiams už akių, išvengti įvairių ligų. Svarbu atrasti laiko savo sveikatai. Todėl mano Naujųjų metų palinkėjimas – stabtelėti ir pagalvoti, ar mūsų kasdieniai veiksmai yra naudingi mūsų sveikatai, ar labiau žalingi. Galbūt kartais verta atsisakyti to saldaus kąsnelio ar dar vienos taurės gėrimo ir pasimėgauti paprastais, žemiškais dalykais. Kitą dieną jūsų kūnas padėkos – atsilygins gera savijauta. Atraskite laiko sau“, – linki kardiologė J. Jurgaitytė.
