Valdantieji konservatoriai pasiūlė perkrauti politinę sistemą – surengti pirmalaikius Seimo rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų. Opozicionieriams „valstiečiams“ toks planas nepriimtinas, jie siekia skelbti nepasitikėjimą Vyriausybe. Visais atvejais, ministrų kabinetas būtų formuojamas iš naujo. Kaip gali klostytis kiekvienas šių scenarijų ir kuris jų – realiausias?
Seimo pirmalaikiai rinkimai
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kartu su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo konservatorių frakcijos seniūne Radvile Morkūnaite-Mikulėniene ir kitais frakcijos kolegomis, jau registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Kad pirmalaikiai rinkimai įvyktų, tam turi pritarti ne mažiau 85 parlamentarai.
Seime abejojama, kad tiek balsų surinkti pavyks, nes iniciatyvos nepalaiko koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis, dalis opozicinių frakcijų, nuomonės išsiskiria net ir Seimo konservatorių gretose.
Jei visgi pavyktų, naujo Seimo rinkimai turėtų būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Konservatoriai rinkimus siūlo organizuoti rugsėjo 10-ąją.
Atsistatydina premjerė
Jei Seimas pirmalaikiams rinkimams nepritartų, premjerė I. Šimonytė pažadėjo atsistatydinti po liepos 11–12 dienos vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Tokiu atveju privalėtų atsistatydinti ir visa Vyriausybė.
Vyriausybės atsistatydinimą priima prezidentas. Prireikus, prezidentas paveda tai pačiai Vyriausybei pareigas eiti toliau, gali pavesti vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus suformuota nauja Vyriausybė.
Besiformuojant naujai Vyriausybei, prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomą ministrą pirmininką ir tvirtinti tokią Vyriausybę, kurios programai Seimas gali pritarti posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
Praktiškai tai reiškia, kad išlaikius dabartinę valdančiąją konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koaliciją, ministro pirmininko pareigas ir toliau galėtų eiti I. Šimonytė. Jeigu ne ji, tuomet konservatoriai turėtų ieškoti kito kandidato.
Jeigu to padaryti nepavyktų, galėtų būti formuojama mažumos Vyriausybė. Ją galėtų formuoti, pavyzdžiui, antrą pagal dydį frakciją Seime turintys opozicionieriai „valstiečiai“ arba bet kuri kita politinė jėga, kuri Vyriausybei galėtų sutelkti kuo didesnį palaikymą.
Visgi, šis variantas vargiai tikėtinas, nes opozicija labai įvairialypė, o ir turi neišspręstų tarpusavio nesutarimų.
Premjerė I. Šimonytė neatmetė galimybės vadovauti perkrautai Vyriausybei – bent jau nepasakė „ne“.
„Kam čia tuos hipotetinius scenarijus nagrinėti. Kol kas aš einu šitas pareigas, einu pareigas ne kažkokiam laikinam statuse. Tiesa, jau girdėjau, kad čia kažkas inicijuos nepasitikėjimą Vyriausybe, tai čia visokių dalykų gali būti ir, man atrodo, čia klausimas, apie kurį neverta dabar net kalbėti“, – žurnalistams komentavo ji.
Teoriškai įmanoma, kad ir po perkrovimo turėtume tokios pačios sudėties, I. Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, tačiau politikos užkulisiuose kalbama, kad ir pati I. Šimonytė norėtų ministrų kabineto pokyčių.
Ministrą pirmininką skiria prezidentas Seimo pritarimu, prezidentas skiria ir ministrus ministro pirmininko teikimu. Taigi, kaip kalbėjo G. Landsbergis, naujo ministrų kabineto formavimas būtų prezidento Gitano Nausėdos rankose.
Jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriimtų sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritartų Vyriausybės programai, prezidentas galėtų skelbti pirmalaikius rinkimus.
Nepasitikėjimas Vyriausybe
Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe gali pateikti ne mažiau kaip 29 parlamentarai. Tokį projektą yra parengę Seimo „valstiečiai“, tačiau įmanoma, kad jiems net nepavyks jo registruoti – „valstiečių“ frakcija turi 19 narių, taigi, reikia, kad už projektą pasirašytų dar 10 kolegų iš kitų frakcijų.
Tikėtasi, kad iniciatyvą palaikys kurie nors opozicionieriai, bet pastarieji žiūri skeptiškai – esą nepasitikėjimo procedūra būtų gelbėjimosi ratas valdantiesiems: opozicijai neužteks balsų išreikšti nepasitikėjimą, o tuomet premjerė I. Šimonytė galės skelbti, kad Seimas ja ir jos ministrų kabinetu pasitiki.
Nutarimas dėl nepasitikėjimo Vyriausybe priimamas slaptu balsavimu 71 Seimo nariui balsavus už.
Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe, ji privalo atsistatydinti.
Toliau įvykiai rutuliojasi jau prieš tai išdėstyta eiga.
Tik verta pažymėti, kad, Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe, prezidentas, Vyriausybės siūlymu, gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
I. Kalpokas: norint pakeisti tris ministrus, dabar reikia politinio šou
Delfi kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad iš visų trijų realiausias – premjerės pasitraukimo ir Vyriausybės atsistatydinimo scenarijus. Taigi, pasak jo, greičiausiai turėsime aktyvų ir nestabilų rudenį.
„Ko gero, realiausias variantas, kad pirmalaikių rinkimų nėra ir po NATO viršūnių susitikimo I. Šimonytė atsistatydina.
Žiūrint pačių konservatorių frakcijos narių reakcijas, stebint, kaip elgiasi koalicijos partneriai, ypač Liberalų sąjūdis, tikrai sunkiai tikėtinas pirmalaikių rinkimų scenarijus. Konservatorių vadovybei čia labiausiai nebent opozicija galėtų padėti.
Bet jeigu nėra pirmalaikių rinkimų, buvo per daug prisikalbėta ir per daug prisižadėta, ir politiškai būtų neįmanoma I. Šimonytei neatsistatydinti. Tada mes turėsime aktyvų ir nestabilų rudenį, kur koalicija nėra iki galo garantuota, kur iš opozicijos niekas tikrai valdžios imti nenorės.
Aš neatmesčiau ir tokio scenarijaus, kad, I. Šimonytės Vyriausybei atsistatydinus, gali įsigalioti antras pirmalaikių rinkimų scenarijus, kur kelis kartus nepavykus sudaryti Vyriausybės, prezidentas jau skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus“, – komentavo I. Kalpokas.
Viso šio chaoso valdžioje, pasak jo, buvo galima labai lengvai išvengti ir Vyriausybės sudėtį atnaujinti paprastuoju būdu – tiesiog pakeisti kelis ministrus.
Tačiau dabar toks scenarijus, I. Kalpoko matymu, neįmanomas.
„Viso to buvo galima labai lengvai išvengti, tai yra be chaoso pakeičiant tarp vieno ir trijų ministrų – J. Šiugždinienę, galimai ir G. Skaistę, ir S. Kairį, ir viskas. Vyriausybė turi prikaupusi didelę pagalvę neatstatydintų ministrų, jai iš naujo pasitikėjimo Seime nereikėtų tikrintis, nes tik tie trys būtų pasikeitę, ir viskas būtų stabiliai nusitęsę toliau.
Bet kadangi dabar buvo tiek daug prisišnekėta ir buvo padaryta tiek daug – kitaip nepavadinčiau – infantilių pareiškimų, ypač iš G. Landsbergio pusės, ko gero, yra tiek įsivaryta į kampą, kad paprastų ir be didelės dramos sprendimų nebėra. Net tam, kad būtų galima įgyvendinti pradinį planą – viso labo pakeisti tris ministrus – dabar jau reikia didžiulio politinio šou: Vyriausybės atsistatydinimo, performavimo su galbūt I. Šimonyte, galbūt ne su I. Šimonyte“, – dėstė politologas.
Mano, kad konservatoriai nieko neišloš, tik pakenks sau
Performuotai Vyriausybei, anot jo, galėtų vadovauti ir kita konservatorė, dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Aš neatmesčiau Monikos Navickienės, labiau į kompromisą orientuotos kandidatės ir, galbūt, mažiau poliarizuojančios visuomenę prieš rinkimus“, – svarstė I. Kalpokas.
Tai kokią naudą iš viso šio chaoso gaus konservatoriai, kurie, įmanoma, turės kažkiek kitokios sudėties, bet galbūt net su ta pačia premjere, Vyriausybę?
„Žiūrint iš partinės perspektyvos, o ne iš įžeistos kai kurių partijos vadovų ambicijos perspektyvos, ne tik, kad – naudos jokios, bet ir žalos prisidaryta.
Konservatoriai nuolat save pozicionuodavo kaip racionalią, strateguojančią, nacionaliniu interesu besivadovaujančią partiją, o jau visi kiti – populistai, demagogai ir dar kas nors. Šitas įvaizdis bent ne visiškai užsispyrusių partijos rinkėjų akyse, man atrodo, yra sugriautas.
Tie pareiškimai, kurie yra dabar daromi ir paskutinis laiškas partijos nariams (kurį galite perskaityti čia – Delfi), jau savaime yra politinė demagogija ir sąmokslų teorijų paieškos“, – vertino I. Kalpokas.
Jo nuomone, konservatorių vadovybė savo veiksmais, „karštakošiškumu“ atbaidė kai kuriuos potencialius rinkėjus: „Pasiliks tie, kurie neturi, kur eiti, kurie neturi jokių kitų politinių namų. Bet, kurie turi pasirinkimą, tikrai gali ir nubyrėti.“
Pasiūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei ne, reikėtų trauktis Vyriausybei, anksčiau žurnalistams pristatė konservatorių lyderis G. Landsbergis. Jis teigė, kad siūlymas derintas su I. Šimonyte.
Daugiau šia tema
G. Landsbergis aiškino, kad tokių veiksmų reikia reaguojant į lėšų pasisavinimo savivaldoje skandalą – esą vieno ministro (švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kuri negalėjo pagrįsti, kaip būdama tarybos nare leido kanceliarines lėšas, nors to nereikalavo galiojantis reglamentavimas) patraukimas šiuo atveju būtų „ritualinis veiksmas“, o juk klausimų, kaip naudojo kanceliarines lėšas, kyla ir dėl Seimo narių.
„Aš, kaip asmuo, dalyvaujantis valstybės valdyme, negaliu paaiškinti ir pateisinti visuomenei, kodėl vienam asmeniui pasitraukus, situacija taptų skaidresnė tuo tarpu, kai – negaliu dabar atsakyti tiksliai – du trečdaliai Seimo yra padarę absoliučiai lygiai tą patį“, – dėstė G. Landsbergis.
Konservatorių prezidiumas patvirtino jo siūlymus.
Klausimai dėl naudotų kanceliarinių lėšų kelti ne tik J. Šiugždinienei, bet ir kitiems buvusiems Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams kultūros ministrui Simonui Kairiui bei finansų ministrei Gintarei Skaistei.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
