Iš karto prisipažinsiu, Aleksote niekada negyvenau ir jokio sklypo ten nesu nusižiūrėjusi. Neįpirkčiau, net jei jis prieš tai būtų atgnybtas nuo seno aerodromo teritorijos, kaip grąžintinas paveldėtojams turtas ir parduodamas tik daline, ne rinkos, kaina. Ir iš tikro, man to sklypo net nereikia.
Aleksote turiu tik keletą pažįstamų, kaip sakoma iš Žaliakalnio nutekėjusių į tą kraštą. Viena jų, telefonu išgirdusi, jog gilinuosi į Aleksoto gyventojų problemas, susijusias su dideliais darbais gatvėse (dėl ko aleksotiškiai skundžiasi Kauno savivaldybei), pradėjo juoktis: „nemanau, kad carinėje Kauno gubernijoje kam nors gyventojų bėdos rūpi“ (ir sugalvok taip pavadinti slaunų miestą prie trijų neiginių, tiksliau, žodeliu „ne“ prasidedančių vardų upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio).
Tas – labiau apie miltus, jam – apie tiltus
Aleksoto gyventojas Tomas T., inžinierius, inovatyvioms idėjoms realizuoti įsteigtos verslo įmonės vadovas, tuoj po Naujųjų greta sveikinimo portalui „Kas vyksta Kaune“ pridėjo ir nemažai savivaldybei adresuotų savo laiškų bei porą į juos gautų miesto administracijos atsakymų. Sprendžiant iš datų, susirašinėjimas prasidėjo pernai pavasarį. Bene išsamiausiai į gyventojo gegužės 17 -osios skundą dėl prasidėjusio triukšmo, purvo ir sunkiasvorių su statybos medžiagomis intensyvaus judėjimo Antakalnio gatve, atsakė miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio vyriausioji specialistė Laura Pavasarienė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas.
Ji informavo, kad adresu Antakalnio g. 40/42/44 (YIT „Kausta“) išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Ir paminėjo, kad „projekto sudėtyje pateikiami duomenys apie perspektyvinės gatvės nuo žemės sklypo Antakalnio g. 42 iki Svirbygalos g. (I etapas) ir nuo Svirbygalos g. iki Lakūnų pl. (II etapas) statybą. I etapo statytojas – UAB „Apželdinimas“, II etapo – Kauno miesto savivaldybė. Projektuojama perspektyvinė D kategorijos gatvė (2 juostų, 6 m. pločio) sujungs žemės sklype Antakalnio g. 42 vystomą gyvenamosios/komercinės paskirties teritoriją su Lakūnų pl. Perspektyvinė gatvė tiesiama valstybinėje žemėje pagal Kauno miesto Bendrojo plano sprendimus“, – paaiškino valstybės (savivaldybės) tarnautoja.
Pasirodo, kad dar 2018 – aisiais investuotoja („Apželdinimas“) sudarė su Kauno savivaldybe Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutartį, prie kurios buvo pridėta schema su pažymėtais darbų etapais.
Miesto tvarkymo skyrius aleksotiškiui pranešė, kad „likusios Antakalnio g. ištisinis asfaltavimas 2022 m. nėra numatytas, o avarinių duobių likvidavimas yra numatytas po pagrindinių gatvių remonto darbų“.
Tomui T. pamėginus sužinoti, kodėl savivaldybė neprižiūri, kaip investuotojas „natūroje“ laikosi susitarimo, ir kodėl nepareikalavo, kad pasidarytų pirmiausia kitą privažiavimą prie statybvietės, tik po to pradėtų ten darbus, bet „negadintų“ visų kauniečių „gerbūvio“ – siauros Antakalnio gatvės, užkraudamas ją komercinio projekto įgyvendinimui tarnaujančio sunkiasvorio transporto srautais, – paaiškinta nebuvo.
Skundo autoriui tik priminta, jog eismo organizavimo tvarką reglamentuojantys ženklai jau įrengti, ir „apie tai pareiškėjas informuotas eilę kartų“. Beje, nenutylėta ir pareiškėjo galimybė skųsti savivaldybės atsakymą jos administracijos vadovui ar joje įsteigtai visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Netgi – Kauno administraciniam apygardos teismui (Galima pagalvoti, kad pati Kauno savivaldybė per mažai teismus darbais užkrauna?).
Naujieji prasidėjo trenksmais – šalia namų rangovai kasa išilgai visą Antakalnio gatvę
Taip Tomas T. pradėjo jau ne savivaldybei, bet portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktoriui adresuotą laišką. Jo autorius – pats ne vieną projektą parengęs inžinierius – išsiaiškino, jog „pagal rangovų turimą projektą kasama labai giliai, – kad nuolydžiai sutaptų. Pradinis taškas – Veiverių g., galinis, svarbiausias, taškas – Antakalnio 42, UAB „Apželdinimas“ privačių naujų namų rajonas“. Jo nuomone, lietaus kanalizacijai buvo galima suprojektuoti kitą trasą, nutiesti į pakalnę, Minkovskių g-ve. „Arba jei jau tikrai reikia Veiverių g. pasijungimo, optimalu tiesti per Liudvinavo g. – ten toliau tyrai iki pat Antakalnio 42 teritorijos“.
O svarbiausia, anot jo, kad „apie vandentiekį ir buitines nuotekas dabartiniai rangovai nežino nieko. Sako, gal kiti kada nors ties? Natūralūs klausimas: kas projektavo tokią nesąmonę ir kas savivaldybėje ją patvirtino? Kaip tuomet yra su projektų koordinavimu? Kaip su atsakomybe?“ – ore lieka pakibę neatsakyti Aleksoto gyventojo klausimai. Ir galim sutikti su jo nuomone, kad „vietiniai gyventojai, mokantys mokesčius, niekam neaktualūs ar įdomūs. Iškentės gal…“
Tiesa, iš projektą įgyvendinančios Kauno miesto savivaldybei pavaldžios bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojos Tomas T. yra girdėjęs, jog su tuo, kas daroma (ar bus daroma) Aleksote, galima susipažinti įmonės arba savivaldybės interneto puslapiuose. Tačiau priminus, jog Aleksote – begalė gyventojų, kurie net nėra matę „gyvo“ kompiuterio, vandenų specialistė nebesiteisino…
„Kauno vandenys“ bendrovės generaliniam direktoriui Ramūnui Šulskui paskambinusi žurnalistė pirmiausia teiraujasi, ar išardžius gatvės asfaltą ir iškasus griovius, negalima tuo pačiu ypu sukloti vamzdžius ne tik lietaus vandeniui, bet ir buitinėms nuotekoms, kad paskui vėl nereikėtų rausti naujai išasfaltuotos gatvės?
Įmonės vadovas atsidūsta ir sako: „ne, negalima“, nes lietaus kanalizacija didžiojoje Aleksoto dalyje (projektas apima bene 28 gatves) tiesiama už ES lėšas, ir nė menkos jų dalies nevalia panaudoti finansuojant kitus darbus.
Vėliau „Kas vyksta Kaune“ gauna ir išsamų paaiškinimą raštu. O jame pasakyta, jog Antakalnio g. tinklas klojamas tik iki Antanavos g. sankryžos, taip sudarant galimybę perjungti esamus gyventojų lietaus tinklus, kurie šiuo metu vandenį leidžia į šlaitą. Tačiau toks nuotekų tvarkymas neatitinka nei nuotekų tvarkymo reglamento, nei aplinkosaugos reikalavimų (daroma žala gamtai).
Įmonės specialistų aiškinimu, „UAB „Kauno vandenys“ įgyvendina ES lėšomis finansuojamą projektą „Paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Kaune“, kuriuo siekiama išspręsti nepakankamai efektyvią ir nepilnai išvystytą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą Kauno mieste. Šiam tikslui pasiekti vykdomos pagrindinės projekto veiklos Žaliakalnio ir Aleksoto gyvenamuosiuose rajonuose. 2016 m. šios teritorijos buvo atrinktos kaip tvarkytinos paviršinių nuotekų atžvilgiu. Įgyvendinus šį projektą, bus nutiesta daugiau nei 25 km paviršinių lietaus nuotekų tinklų bei pastatyti septyni nauji paviršinių nuotekų valymo įrenginiai“.
Rašte portalui išvardintos ir Aleksoto gatvės, kuriose vykdomas projektas: Čapliko., J. Petruičio, A. Sabaliausko, Vyčio Kryžiaus, Gurguolių., Z. Tiškos, Dragių, Kalvarijos, Kanalo, M. Yčo, Jonučių, Kalvarijos, Griškabudžio ir Pagirėnų, Daugėliškių, Armoniškių, Juodelynės ir Dvarų, Kėkštų, Kmynų, Galvės, Gulbių ir Zylių, J. Krikščiūno, O. Milašiaus, Akacijų, V. Černeckio. ir Seniavos pl., P. Galaunės, O. Milašiaus, Lapų., Dūkšto ir Tyrulių, Bitininkų, Blindžių, Ilgojoje ir Lygiojoje, K. Grybausko, J. Bakanausko, Gižų ir Plokščių, Antakalnio, Aukštojoje, Kreivojoje, J. Dobkevičiaus ir J. Kumpio, V. Čepinskio bei S. Dariaus ir S. Girėno.
Dėl pastarosios perkasimo (tiksliau, uždarymo iki vasaros) žurnalistai irgi sulaukė skundų iš tėvų, kurie pakeliui į darbą veža savo vaikus į mokyklas ar darželius. Bet ką darysi, teks pakentėti. Senamiestyje Vilniaus gatvė ne tiek kentėjo…
Gyventojai džiaugiasi, tik – ne visi
Šiuo metu tinklai įrengti jau daugelyje minėtų gatvių ir gyventojai, bendrovės „Kauno vandenys“ vadovo R. Šulskaus patikinimu, džiaugiasi atsiradusia galimybe prisijungti paviršines lietaus nuotekas į tinklus, o ne leisti grioviais, kurie pavasario metu patvinsta ir skandina sklypus. Bendrovė į tai investuoja ir savo, ir ES lėšas, nors gyventojai už paviršinių nuotekų tvarkymą nemoka.
„UAB „Kauno vandenys“ turi sudarę rangos sutartį su UAB „Gensera“ dėl paviršinių nuotekų tinklų statybos, todėl dėl leidimo kasti gatvėje, statybvietės priežiūros ir sutvarkymo yra atsakingas rangovas. „Kauno vandenų“ ir išorinės techninės priežiūros specialistai prižiūri, kaip vykdomi darbai, todėl išsakyti priekaištai, mūsų nuomone, nėra teisingi (…) Projektus rengia kvalifikuoti specialistai, kurie nusimano, kur galima, o kur ne, tiesti naujas komunikacijas. Be to, gyventojams buvo suprojektuoti buitinių nuotekų tinklai ir bendrovė, kaip ir kasmet, skiria tam tikrą sumą savo lėšų ir įrenginėja tinklus iki sklypo ribos.
Jau minėjau, kad ES lėšos yra tikslinės, todėl vienu metu tam pačiam rangovui atlikti dviejų tinklų statybą draudžiama, nes bendrovė darbus perka, vykdydama viešuosius pirkimus. Kalbant apie projekto sprendinius, tai projekto rengimo metu buvo vykdytos visos reikalingos procedūros, gauta teigiama ekspertizė ir statybos leidimas“, – atsako įmonės specialistai.
Anot jų, investicinių projektų lėšos, skirtos paviršinių nuotekų tinklų statybai, negali būti skirtos kitų komunikacijų (vandentiekio ir buitinių nuotekų statybai), – tai griežtai reglamentuoja LR ir ES teisės aktai.
Paprastais žodžiais tariant, savivaldybei niekaip neišeina sustyguoti visus projektus bei darbus taip, kad kartą iškasus gatvę, į griovius būtų galima suguldyti visas reikalingas komunikacijas, o paskui užkasus ir išasfaltavus, tik avarijos atveju prireiktų ardyti ES bei mokesčių mokėtojų lėšomis atliktą „gyvenimo kokybės gerinimą“.
Kas stumia miestiečius nekęsti savivaldybės?
Sunkus klausimas, manau visi sutiktų, bet Tomo T. nuomone, – pati savivaldybė. „Gatvės pas mus uždaromos kada kam reikia, darbo dienomis nuo 7 val. ryto statybų triukšmas – ekskavatoriai, sunkvežimiai, pjaunamas asfaltas, vibroplokštės, dulkės ir purvas, t.t. – iki pat 18 val. – atvažiuokite pasidomėti?“, – aleksotiškis kviečia žurnalistus į savo gatvę, o aš jam pasakoju apie panašius savo bei kaimynų išgyvenimus, kai Zoologijos sodo „užnugaryje“, mūsų gatvės gale, buvo statomas didingų tamsių namų kvartalas su erdviu uždaru kiemu. Ištvėrėm, primiršom, nors tuomet siaubą kėlė ta sunkioji technika, nemažinusi greičio net gatvėje siauru šaligatviu, prie kurio – vaikų darželis. Ir tik dabar, kai jau seniai statybų triukšmai baigėsi, atsižvelgta į tėvelių reikalavimą, – pastatytas gatvėje greitį iki 30 km/val. ribojantis ženklas. Reiškia, valdžia gyventojus išgirdo – pagaliau…
„Betvarkė Aleksote, Antakalnio g. rajone tęsiasi visu smarkumu – su purvo voniom ir zujančių sunkvežimių/ekskavatorių triukšmu bei smarve. Aplink nematyti nė vieno savivaldybės atsakingų tarnautojų, nei jų automobilių – nors mieste nuolat aplink zuja. Čia, Aleksote, viskas gi aišku…
Jokios info bei reakcijos iš savivaldybės atsakingų struktūrų neįmanoma sulaukti. Kas čia per savivalė, kur elementari etika bei komunikacija su miestiečiais? Kur dingo profesionalus požiūris bei veiksmai? Kodėl savo abuojumu pareigoms stumiate miestiečius nekęsti esamos savivaldybės struktūros bei tarnautojų?“ – dar viena ištrauka iš skaitytojo laiško.
Pala, pala, juk turite vietinę valdžią, Aleksoto seniūniją, tai gal pirmiausia ją „abuojumu“ kaltinkite, patariu Tomui T.? O jis paaiškina, kad pirmiausia su skundais į ją ir kreipėsi, bet nieko nepešė. Teisybės dėlei, turiu pripažinti, kad valdžia (šiuo atveju ką tik konkurse dalyvavusi, bet kol kas laikinai seniūnės pareigas einanti) Roberta Kuzmickienė iš karto portalui atsako „trafaretiniu Kauno savivaldybės tarnautojų“ paaiškinimu, kad negali nesuderinusi su Ryšių su visuomene skyriaus vadovu, kalbėti su žurnalistu. Ir jai nesvarbios jokių įstatymų (dėl visuomenės informavimo) nuostatos, nes ji laikosi savivaldybėje nustatytos tvarkos.
Kadangi esu „bjauri žurnalistė“, dar paklausiu, kokias funkcijas seniūnė pažeistų, jeigu stende seniūnijoje, ar prie jos išsamiai praneštų visiems vietos gyventojams (kaip arčiausiai prie jų esančios valdžios atstovė), kokie projektai įgyvendinami, kas juos vykdo, kada baigs ir kur kreiptis, pastebėjus negeroves? Ir girdžiu: „suderinsiu ir jums paskambinsiu“. Nesulaukiu.
Bendruomenei irgi trūksta informacijos
Nuo 2002-ųjų veikiantis Aleksoto bendruomenės centras mieste garsėja kultūros renginiais bei įvairiomis akcijomis. Šio centro vadovė internete nurodo savo asmeninio telefono numerį. Nors yra daugybė savivaldybės tarnautojų, kurie naudojasi tarnybiniais telefonais, bet jų numeriai mokesčių mokėtojams, juolab, – žurnalistams, – „karinė paslaptis“.
Skambinu ir susipažįstu su centro pirmininke Stepute Račkauskiene. Skaitau jai ištrauką iš redakcijoje gauto gyventojo laiško: „Suprantu kad vienišą miestiečio skundą išgirs gal dangus, tačiau atsakingų savivaldybės tarnautojų elgesys yra nepateisinamas. Kas tai – ne kompetencija/diletantizmas? ciniškas/abuojas požiūris į esamų miestiečių/gyventojų interesus? finansinis suinteresuotumas/korupcija? Kodėl niekam neįdomi gyventojų nuomonė?“
Atsakymų į tokius klausimus nežino ir gyventojų bendruomenės centro vadovė. Ji tik prasitaria, kad Kauno miesto savivaldybė centrui net nusprendė neduoti prieš penketą metų pažadėto pastato prie aerodromo. Sugalvojo vietoj jo sporto maniežą statyti. Atseit, bendruomenei patogiau bus Botanikos sode. Bet jei atvirai, Vytauto Didžiojo universitetas, kuriam šis sodas priklauso, – ne savivaldybė. Jei kokį kampą sandėlyje skiria centro veiklai, tai – tik iš geranoriškumo. Nes aukštoji mokykla turi savo akademinius uždavinius, ir jai neprivalu užtikrinti seniūnijos gyventojų poreikių bendrauti. Kaip deklaruojama oficialiai, – padėti valdžiai priimti sprendimus dėl kauniečių gerovės.
„Ne, centras su būsimais darbais, projektais, planais nebuvo supažindintas. Nelabai kas mums aiškino ir apie ES finansuojamą Aleksoto vystymo projektą. Turbūt kažkokia dalis lėšų pas mus dabar investuojama? Mes tik sužinojome, kad į tą projektą buvo įtraukta Kauno centro seniūnijos dalis – Nemuno sala. Dabar, kai baigia joje viską (o gal dar ne, kas žino, kokių idėjų šaus į galvą?) pastatyti, sugrįš Aleksotui skola, ir nors ES projektas jau pasibaigė, mes tikrai pajusime realią jo naudą“, – spėlioja Aleksoto bendruomenės centro pirmininkė.
Deja, negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau tikiuosi, laikydamasi savo deklaruojamų viešumo ir skaidrumo principų, tai padarys pati Kauno miesto savivaldybės administracija. Ji konkrečiai išdėstys, kiek buvo išleista biudžeto ar ES lėšų Aleksoto vietos plėtros 2015 – 2020 m. strategijos parengimui, kiek kainavo sustiprinti Aleksoto stiprybes bei sumažinti jo silpnybes ar pašalinti galimas grėsmes? Kas jau atlikta, kas liko neįvykdyta, ir kiek ES pinigų (pagal projektą) į senojo Aleksoto gerovę investuota? O portalas „Kas vyksta Kaune“ mielai informuos gyventojus – savo skaitytojus (kauniečius ir ne tik juos) apie planingą, racionalų ir skaidrų viešųjų finansų panaudojimą.
