Valdantieji siūlo viešojo sektoriaus algas perskaičiuoti taip, kad jos gerokai kiltų įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir politikams, o paprasti tarnautojai dėl uždarbio imtų priklausyti nuo vadovų malonės. Pertvarka kelia klausimų ne tik dėl pasirinkto laiko ir to, kad politikai, nors ir nuo kitos kadencijos, algas vis dėlto kelia sau.
Nuogąstaujama, ar daug galių gavę įstaigų vadovai neims jomis piktnaudžiauti.
Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas Delfi sakė, kad mūsų valstybė jau yra pažengusi tiek, kad viešasis sektorius gali gyventi pagal privataus sektoriaus taisykles.
Žinia apie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą valstybės tarnybos pertvarką pasėjo nerimo tarp paprastų valstybės tarnautojų, o daugiausiai erzelio kelia algų klausimas.
Valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės pareigūnų, teisėjų ir politikų algos augs ir nemažai, tuo metu paprasti valstybės tarnautojai šiuo klausimu taps labai priklausomi nuo įstaigų vadovų.
Reformos autoriai siūlo, kad valstybės įstaigų vadovų, politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų algos būtų skaičiuojamos pagal bazinį dydį, kuris atitiktų praėjusių metų vidutinį šalies mėnesio darbo užmokestį.
2021 metais jis sudarė 1579,4 euro, todėl jei Seimas pasiskubintų priimti VRM parengtą įstatymų paketą, perskaičiuojant atlyginimus kitiems metams bazinis dydis atitiktų šią sumą.
Algos būtų apskaičiuojamos šį didį dauginant iš naujų koeficientų.
Bazinį dydį valstybės tarnautojams siūloma peržiūrėti kas trejus metus, tačiau subruzdus profsąjungai VRM sutiko, kad dėl infliacijos po įstatymo priėmimo bazinis dydis pirmą kartą būtų peržiūrėtas 2024 metais rengiant 2025 metų biudžetą, o ne 2025-aisiais, kaip buvo siūloma anksčiau.
Jei projektams pritars Seimas, valstybės pareigūnų ir teisėjų algos kils jau nuo kitų metų, tuo metu politikams ir valstybės įstaigų vadovams algas siūloma kelti nuo kitų kadencijų.
Pirmieji iš politikų naujas algas gautų merai
V. Vasiliauskas Delfi sakė, jog pirmieji iš politikų algų pokytį pajaustų merai po kitąmet pavasarį įvyksiančių savivaldos rinkimų.
Iš VRM parengtų įstatymų projektų matyti, kad merų algos, kaip ir dabar, priklausytų nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje.
Didžiausios, virš 500 tūkst. gyventojų turinčios savivaldybės mero alga siektų beveik 3,7 tūkst. eurų „į rankas“. Palyginimui – Vilniaus miesto mero nurodoma alga šiuo metu yra 2,3 tūkst. eurų „į rankas“.
Po reformos pačių mažiausių savivaldybių merai turėtų uždirbti beveik 3 tūkst. eurų „į rankas“, išliks priedai kurortinių savivaldybių vadovams.
Kitiems politikams algos kiltų 2024 metais po prezidento ir Seimo rinkimų.
Papildomų pinigų algoms nenumato
VRM Delfi pateiktame atsakyme teigiama, kad šios Vyriausybės siekis – teisinga ir vieninga atlygio politika viešajame sektoriuje.
„Viešojoje erdvėje kalbama tik apie politikų, teisėjų ir valstybės įstaigų vadovų atlyginimų kėlimą, tačiau rengiant valstybės tarnybos pertvarką lygiagrečiai dirbama ir su nauja valstybės tarnautojų atlygio sistema“, – teigia ministerijos atstovai.
Tačiau iš ministerijos parengtus projektus lydinčio Aiškinamojo rašto gana aišku, kad paprastiems tarnautojams algų kelti neplanuojama – nurodoma, kad keletą metų į priekį biudžete papildomų pinigų reikės tik teisėjų, politikų, įstaigų vadovų ir valstybės pareigūnų algoms.
Tuo metu valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algos bus perskaičiuotos pagal naujus koeficientus, todėl papildomų lėšų esą nereikės.
Tai reiškia, kad nors paprastų valstybės tarnautojų algos bus perskaičiuotos, jie iš to nepajaus jokios naudos.
Projekte taip pat siūloma atsisakyti visiems valstybės tarnautojams, įskaitant ir valstybės tarnybos įstaigų vadovus, mokamo priedo už stažą valstybei. VRM teigimu, jis nėra sietinas su veiklos rezultatais.
„Jo siūloma atsisakyti, mokant valstybės tarnautojui konkurencingą darbo užmokestį, skatinant piniginėmis išmokomis už lūkesčius viršijančius veiklos rezultatus“, – teigiama VRM atsakyme.
Kokiu būdu valstybės tarnautojai gaus konkurencingą darbo užmokestį, jei nurodoma, kad jų algoms papildomų lėšų nereikės?
Dėl algų spręs vadovai
V. Vasiliauskas teigia, kad kai kuriems tarnautojams algas bus galima kelti, nes siūloma naikinti jų algų skaičiavimui skirtų koeficientų „lubas“. Tiesa, norėdama pakelti algas tarnautojams įstaiga turėtų suktis su turimais asignavimais.
„Dabar algų koeficientai yra minimalūs ir maksimalūs – „grindys“ ir „lubos“. Siūlymas yra, kad su paketo įsigaliojimu „lubų“ nebebūtų. Kitaip sakant, turimo finansavimo ribose įstaiga ar institucija galėtų spręsti dėl darbo užmokesčio. Tam kiekviena institucija turėtų pasitvirtinti darbo užmokesčio politiką, ji remtųsi Vyriausybės rekomendacijomis ir tokiu būdu naujoji darbo užmokesčio sistema startuotų“, – klausiamas apie paprastų valstybės tarnautojų algas, kalbėjo V. Vasiliauskas.
Premjerės patarėjas leido suprasti, kad po perskaičiavimo valstybės tarnautojų algos liks panašios.
„Bet vadovams suteikiama diskrecija savo darbo užmokesčio fondo ribose tuos atlyginimus padaryti ir didesnius, jeigu jis turi pakankamai lėšų. Nes „lubos“, kaip ir sakiau, yra nuimamos“, – kalbėjo jis.
Tuo metu valstybės tarnautojų atstovai viešai nuogąstauja, kad suteikus įstaigos vadovams didesnes galias spręsti, kiek kuris įstaigos darbuotojas uždirbs, šie gali pradėti tuo piktnaudžiauti.
„Mano atsakymas paprastas: darbo rinkoje šiai dienai yra piktnaudžiavimas? Ne. Privatus sektorius puikiausiai susitvarko. Tai kodėl turėtų nesusitvarkyti viešasis sektorius, aš nežinau“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pridūrė, kad vadovai nėra „paleidžiami į plyną lauką, kur galės daryti ką nori“.
Jis pabrėžė, jog Vyriausybė parengs rekomendacijas, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti suskirstytos pareigybės.
„Galų gale, yra privačiame sektoriuje naudojamos praktikos, pavyzdžiui, kai darbo užmokestis suskirstomas į lygius pagal atliekamas funkcijas“, – kalbėjo jis.
Premjerės patarėjo teigimu, įstatymo projekte numatyta, jog profesinės sąjungos dalyvaus darbo užmokesčio politikos tvirtinime.
„Klausimas, ar pasitaikys kliaučių? Aišku, kad pasitaikys – be jokios abejonės. Su kiekviena nauja sistema nebūna viskas kaip sviestu patepta, bet, mano galva, mes esame tokiame laikmetyje ir tokioje vystymosi stadijoje, kai nuo aiškiai sureglamentuoto hierarchinio piramidinio modelio turėtume eiti į demokratišką horizontalų modelį, kur daug diskrecijos“, – kalbėjo jis.
Reikalaus didesnės atsakomybės
VRM atsakyme Delfi cituojama viceministrė Sigita Ščajevienė aiškino, kad vadovams bus siūlomas konkurencingas atlygis, bet kartu bus reikalaujama ir didesnės atsakomybės bei skaidrumo tiek atrankų, tiek įstaigos valdymo srityje, tiek kalbant apie nustatytus rezultatus.
„Jų siekti vadovui bus suteikti įrankiai, tačiau bus užtikrinta ir kontrolė – tą funkciją patikėsime naujai Viešojo valdymo agentūrai, kuri atliks veiklos stebėseną, analizuos, vertins rizikas ir teiks pagalbą įstaigoms“, –teigė ji.
V. Vasiliausko teigimu, iškart po įstatymo įsigaliojimo siūloma didintas algas tiems, kam nuo 2008-2009 metų atlyginimai iš principo nebuvo judinti arba tai buvo daroma simboliškai.
„Čia papuola teisėjai, papuola valstybės tarnybos įstaigų vadovai, pareigūnai. Antras etapas – statutinės įstaigos, o vėliau politikai, kuriems naujų koeficientų įsigaliojimas numatytas nuo naujų kadencijų pradžios“, – teigė jis.
Projekto autoriai siūlo, kad valstybinių įstaigų vadovų algos, kaip ir politikams, būtų perskaičiuotos nuo naujos kadencijos pradžios. Tačiau jų galės tikėtis ir dabartiniai vadovai, jeigu sutiks pasirašyti susitarimą dėl veiklos tikslų ir rezultatų likusiam kadencijos laikotarpiui, ne trumpesniam nei 2,5 metų laikui.
Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybės pareigūnų – tai yra, įvairių kontrolierių, į pareigas Seimo, Seimo pirmininko, prezidento ar premjero skiriamų institucijų ar įstaigų vadovų (išskyrus generalinį komisarą ir STT vadovą bei jų pavaduotojus) algos po reformos siektų nuo 2061 iki 4120 eurų „į rankas“.
Žemiausia iš teisėjų, apylinkės teismo teisėjo, alga po reformos būtų 3224 eurai „į rankas“, didžiausia, Konstitucinio Teismo pirmininko, 5015 eurų „į rankas“.
Seimo pirmininkas, premjeras uždirbtų po 5050 eurų „į rankas“, ministrai – po 4510 „į rankas“, paprastas, jokių kitų pareigų (frakcijos seniūno, komiteto pirmininko ir pan.) neinantis Seimo narys – 3698 eurų „į rankas“.
VRM suskaičiavo, kad algų pakėlimui kitiems metams biudžete papildomai reikėtų 22,73 mln. eurų. 2024 metais – dar 1,14 mln. eurų, nes būtų keliamos algos prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams. Padidėjusioms minėtų politikų algoms 2025 metams reikėtų dar apie 3,05 mln. eurų.
A. Stasiukynas: pokyčių reikėjo
Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius, prof. dr. Andrius Stasiukynas Delfi teigė, kad valstybės tarnyboje, valstybės valdyme pokyčiai yra reikalingi, jų neturėjome pastaruosius porą dešimtmečių.
„Kalbant apie algas, tos, kurios numatytos – skaičiai atrodo milžiniški žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kai yra socialinė krizė, daugėja bankrotų, nepritekliaus“, – kalbėjo jis, tačiau atkreipė dėmesį, kad dalis pakeitimų įsigaliotų ne tuojau pat, o vėliau.
Pašnekovas sakė, kad kai politikų algos žemos, kyla įvairių korupcijos rizikų. „Dėl to jo atlyginimas turi būti pakankamas. Kiek tas pakankamas – konteksto dalykas, bet dabartiniai atlyginimai yra per žemi – tai pripažįsta visi“, – įsitikinęs jis.
A. Stasiukyno teigimu, ateityje algos turėtų didėti ir paprastiems tarnautojams, esą nors viešajame sektoriuje atlyginimai visada bus mažesni, nei privačiame, skirtumas vis dėlto neturėtų būti drastiškas, nes tada gresia didelis geriausių protų nutekėjimas į privatų sektorių.
„Politikų sprendimų įgyvendinimui reikalingi kvalifikuoti tarnautojai“, – patikino pašnekovas.
Profesoriaus įsitikinimu, įstaigų vadovams reikėtų suteikti daugiau laisvės veikti, tačiau jis neatmetė, kad jeigu pasitaikys piktnaudžiavimų, įstatymų leidėjams vėliau gali tekti sugrąžinti griežtesnį reguliavimą.
Kai kurie opozicijos politikai ketinimą kelti algas tokiu metu vadina nedovanotinu. Tačiau A. Stasiukynas sako, kad pokyčių bet kokiu atveju reikia.
„Klausimas, kaip mes juos įgyvendiname, jei buldozeriu – tada blogai, turi būti visos rizikos įvertintos, reikia kalbėtis su visomis suinteresuotomis pusėmis. Erzelį kelia situacija, bet ar galima atidėti? Visada galima atidėti, bet dabartinis laikmetis toks, kad po finansų krizės atsigavus ekonomikai staiga – koronavirusas, paskui migrantų krizė, jos pavojų jautė ne visi, bet viešajam sektoriui iššūkių buvo nemažai. Dabar karas, kuris viską apvertė. Šiuolaikiniame pasaulyje gyvename nuolatiniame pokyčių kontekste, mūsų gyvenimas nebebus toks, koks jis buvo prieš 15-20 metų“, – teigė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
