Vasara – metas, kuomet atostogų ir pramogų išsiilgę mokiniai suguža į vasaros stovyklas. Pernai, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vasaros poilsio stovyklose dalyvavo daugiau kaip 68 tūkst. vaikų. Anot nemažos dalies stovyklų organizatorių, skaičius kasmet auga, tačiau – ne visur.
Kainos kyla, bet vaikų beveik nemažėja
Vaikustovykla.lt platformoje šiais metais užregistruota 61 stovykla. 51 iš jų – edukacinė ar kūrybinė, 14 sporto, 11 stovyklų gamtoje, 6 su vandens pramogomis, po 3 – kalbų ir kultūrų. Puslapio koordinatorė Gabrielė Barvainaitė atkreipia dėmesį, kad kai kurios stovyklos atitinka kelias iš šių kategorijų. Anot jos, lyginant kelialapių kainas su praeitų metų kainomis, jos vidutiniškai pakilo nuo 20 iki 50 eurų, o daugiausiai parduota kelialapių – iki 300 Eur. Anot jos, šiemet jaučiamas minimalus vaikų skaičiaus sumažėjimas.
„Daugiausiai parduotų stovyklų kainos svyruoja nuo 250 iki 300 Eur. Taip pat turime ir brangių stovyklų, pvz. kartingų arba burlenčių stovykla, kurios kaina siekia net 530 Eur. Šią sumą už vaikų atostogas gali leisti mažesnė dalis tėvų, tačiau vis tiek kelialapiai yra išperkami. Šis sezonas yra šiek tiek silpnesnis nei praėjęs, ir vaikų skaičiaus mažėjimas jaučiasi bendrai, jis nedidelis, apie 15 proc.“, – teigia G. Barvainaitė.
Kelionių agentūros ZigZag.lt platformoje šiemet registruotas panašus skaičius kaip ir kasmet – apie 100 įvairaus tipo vaikų stovyklų. Anot pardavimų vadovės Linos Juzakėnienės, šį sezoną beveik visų jų kainos kilo.
„Kainos pakilo apie 20–30 proc. lyginant su pernai metais. Kelialapio kaina priklauso nuo formato, trukmės, veiklų, reikalingų priemonių. Dienos stovyklų kainos už 5 dienas svyruoja nuo 120 iki 250 Eur. Stovyklų su nakvyne kainos (6–7 d.) yra nuo 160 iki 520 Eur“, – pasakoja L. Juzakėnienė.
Pasak „ZigZag Travel“ pardavimų vadovės, jei vaikai stovykloje turi galimybę tobulinti savo įgūdžius arba mokytis naujų veiklų, o šeima apsirūpinusi, tai tėveliai negaili pinigų ir moka bet kokią kainą. Tačiau daugiausiai kelialapių parduodama už 280–350 Eur.
„Šiais metais pardavimai prasidėjo anksti, vasarį, ir aktyviausias metas buvo gegužės pradžioje. Gegužės viduryje jau nebuvo laisvų vietų į daugelį populiarių stovyklų. Stovyklų organizatoriai kasmet siūlo vis daugiau įvairių stovyklų. Vaikai tikrai turi iš ko pasirinkti. Stovyklautojų skaičius kasmet auga“, – apie stovyklų užimtumą kalba L. Juzakėnienė.
Stovyklos plečia savo bendruomenę
Viena žymiausių tautotyros stovyklų Lietuvoje – „Lietuvos atgaja“ – neslepia, jog kasmet kainos proporcingai paauga kylančioms išlaidoms. Šį sezoną kelialapis į šią stovyklą kainuoja 400 Eur, tačiau jos bendruomenės tėveliai padeda negalintiems apsilankyt vaikams.
„Džiaugiamės savo bendruomene: galimybę turintys stovyklautojų tėvai prisideda prie stovyklavimo tų, kuriems ši kaina per didelė, taip galime į Atgają pakviesti visus norinčius“, – pasakoja stovyklos komunikacijos koordinatorė Monika Zavistauskaitė.
Pasak jos, pastaraisiais metais stovykla sparčiai augo: 2019 m. buvo priimti 1066 dalyviai, o šiemet į pamainas atvažiuos beveik 1200 vaikų. „Taip „paaugti“ leido stovyklaviečių plėtra, nuo praėjusio sezono stovyklos pradėjo vykti trečioje stovyklavietėje“, – skaičiuoja M. Zavistauskaitė.
„Aktyvaus stovyklavimo“ stovyklų steigėja ir organizatorė Edita Dembinskienė sako, kad šios organizacijos pirminis tikslas buvo nukreipti vaikus į aktyvų gyvenimą, supažindinti su skirtingomis sporto šakomis. Anot jos, dėl to kiekvienais metais stovyklautojų skaičius tik auga.
„Mes papildome savo stovyklų įvairovę. Labai didelis procentas grįžtančių vaikų, o kartu su jais – jų draugai bei giminaičiai. Į stovyklas sugrįžta apie – 85 proc. vaikų, tad jų skaičius mūsų stovyklose su kiekvienais metais tik auga“, – džiaugiasi E. Dembinskienė.
Sėkmės paslaptis – visiškas užimtumas ir tarpusavio ryšys
15 metų stovyklas organizuojanti E. Dembinskienė sako, kad jų stovyklų dienotvarkė garantuoja visišką aktyvų užimtumą, o telefonų, kuriais gali naudotis ribotą laiką, vaikai net nepasigenda.
„Dienotvarkės sudėliotos taip, kad vaikai laisvo laiko turėtų mažai ir tai labai pasiteisino. Stovyklų metu yra ribojamas telefonų laikas, tad juos vaikai turi tik numatytu laiku 1 val. per dieną. Jų tikrai nepasigenda, net kai kurie apskritai nepasiima, nes laiką geriau skiria užsiimdami kitomis aktyviomis veiklomis“, – komentuoja „Aktyvaus stovyklavimo“ įkūrėja.
G. Barvainaitė teigia, kad populiariausios stovyklos – su veiklomis gamtoje, kurių metų vaikai gali išbandyti įvairias aktyvias pramogas.
„Tarzanas – tai stovykla apie išlikimą, kur ugdomi vaikų įgūdžiai pažinti gamtą bei esant reikalui išlikti gamtoje. Taip pat Verubės stovykla yra viena iš populiariausių: apie stovyklavimą gamtoje, ant ežero kranto, tačiau su tokiomis pramogomis kaip jodinėjimas, buriavimas, įvairūs žygiai“, – pasakoja G. Barvainaitė.
L. Juzakėnienė sako, kad jų platformoje šią vasarą paklausiausios buvo stovyklos prie jūros – jų kelialapius išpirko greičiausiai, tačiau ir kitos teminės stovyklos buvo populiarios.
„Labai populiarios stovyklos sukarinta – patriotine tema, taip pat išgyvenimo gamtoje ir skautiškos. Šiemet vaikų mėgiamos ir šokių bei įvairių rankdarbių stovyklos“, – komentuoja L. Juzakėnienė.
Stovyklų organizatoriai pastebi, kad vaikus pritraukia ne tik aktyvi, sportinė veikla, bet itin svarbus ir santykis stovyklos bendruomenėje.
M. Zavistauskaitė pasakoja, kad „Atgajos“ stovykloje vaikai kviečiami išlaisvinti savo kūrybines galias, formuojamas lietuviškas tapatumas. Viena pamatinių stovyklos vertybių – šilto, šeimyniško, nuoširdaus santykio kūrimas. Tokiu būdu „Atgaja“ tampa daugiau nei stovykla – ji tampa bendruomene“, – sako stovyklos komunikacijos koordinatorė M. Zavistauskaitė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
