Kaune gyvena apie 500 Jehovos liudytojų religinei bendrijai priklausančių žmonių. Kaip atrodo jų pamaldos, kodėl tikintieji nešvenčia gimtadienių ir gali netikėtai pasibelsti į namų duris? Darbo dieną apsilankėme jų sueigoje Jehovos liudytojų Karalystės salėje Šilainiuose ir pasikalbėjome.
Kaune veikė dar tarpukariu
Jehovos liudytojų bendruomenės ištakos glūdi XIX a. pab., kai Čarlzas T. Raselas JAV įkūrė „Biblijos tyrinėtojų“ studijų grupę. Jehovos liudytojų vardą šio tikėjimo išpažinėjams 1931 m. suteikė kelis dešimtmečius organizacijai vadovavęs Džozefas Rezerfordas.
Organizacijos duomenimis, pernai pasaulyje gyveno daugiau kaip 8,6 mln. Jehovos liudytojų, jie veiklą vykdo 239-iose šalyse. Atstovų duomenimis, Lietuvoje gyvena 2878 Jehovos liudytojai, iš jų Kaune – beveik 500.
Lietuvoje šio tikėjimo atstovai veikia nuo 1912 m., anot Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovo spaudai Kauno regione Mariaus Pečiulaičio, Kaune tarpukariu jų biuras buvo įregistruotas Laisvės al. 32-6.
Dabar Kaune veikia penkios bendruomenės: Šilainiuose, Eiguliuose, Dainavoje, Vilijampolėje ir Naujamiestyje. Viena bendruomenė telkia iki šimto žmonių, ją prižiūri vyresniųjų taryba. Tikintieji į susitikimus, vadinamus sueigomis, renkasi dukart per savaitę. Atskirai dar susitinka rusakalbiai ir gestakalbiai. Mokymai ir pamaldos vyksta Karalystės salėse, kurios beveik nesiskiria nuo įprastų renginių salių. Susirinkusieji kartu gieda, meldžiasi, studijuoja Bibliją, uždavinėja klausimus vyresniųjų tarybos atstovams.
Remiasi Biblija, neturi dvasinių luomų
Apžvelkime pagrindinius Jehovos liudytojų įsitikinimus. Dievą jie vadina vardu Jehova. Tikėjimo knyga laiko protestantiško kanono Bibliją. Tikintieji remiasi Jėzaus Kristaus mokymais ir seka jo pavyzdžiu, tiki, kad jis Dievo sūnus, tačiau netiki, kad Jėzus buvo Trejybės dalis. Jie atmeta Švč. Trejybės doktriną. Dievą garbindami nenaudoja kryžių, nesimeldžia prieš atvaizdus.
„Šventajame Rašte mokoma, kad Jėzus – ne Trejybės dalis, o tiesiog Dievo Sūnus. Taip pat netikime ir kitais mokymais, jeigu jų nerandame Biblijoje, pvz., kad siela yra nemirtinga arba kad Dievas siunčia žmones į pragarą amžinai kentėti“, – rašoma organizacijos puslapyje.
Norint tapti Jehovos liudytoju, reikia pasikrikštyti. Dažnai ši ceremonija vyksta sulaukus pilnametystės, kai galima sąmoningai pasirinkti tikėjimą.
Ši religija neturi dvasininkų luomų, titulų. Pasekėjai nešvenčia Kalėdų, Velykų, yra apolitiški, taip pat pacifistai – įprastą karo tarnybą prašo pakeisti alternatyvia civiline. Tikintieji atsisako gydymo perpilant kraują (ieško tam alternatyvų). Taip pat vengiama skyrybų, jos pateisinamos tik neištikimybės atveju.
Bendruomenėje nėra rinkliavų, tačiau galima savanoriškai paaukoti į aukų dėžutę už salės išlaikymą, nemokamai platinamų religinių leidinių „Sargybos bokštas” ir „Atsibuskite“ leidybą bei paremti humanitarines misijas užsienyje. Kas mėnesį viešai skelbiamos finansinės ataskaitos.
Už tikėjimą – į kalėjimą
Anksčiau Jehovos liudytojus persekiojo nacių režimas. Sovietmečiu Jehovos liudytojai buvo nepagarbiai vadinami jehovistais ir prilyginami antitarybinei sektai. Stalino valdymo metais šios bendruomenės nariai buvo tremiami į Sibirą.
2017 m. balandį Jehovos liudytojų religinė organizacija buvo uždrausta Rusijoje kaip ekstremistinė organizacija. Pasekėjai persekiojami, sodinami į kalėjimą. Gegužės mėnesį danas Jehovos liudytojas Dennisas Christensenas paleistas iš Rusijos kalėjimo. Už tikėjimą jis iš viso buvo kalinamas penkerius metus.
Lietuvoje Jehovos liudytojai priskiriami prie naujųjų religijų ir šiuo metu siekia valstybinio pripažinimo.
Mini Kristaus mirtį, rengia kongresą
Pasiteiraujame apie svarbiausias Jehovos liudytojų šventes ir renginius.
Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovas spaudai Lietuvoje Erikas Aleksandravičius pasakojo, kad kasmet vyksta Jėzaus Kristaus mirties minėjimas. Tuomet susirenkama į Karalystės salę, giedama, meldžiamasi. Per Minėjimą naudojama nerauginta duona be priedų ir raudonas nespirituotas vynas – jie perkeltine prasme simbolizuoja Kristaus Kūną ir Kraują.
Kartą per metus, dažniausiai vasarą, rengiamas kongresas, tuomet į vieną vietą suvažiuoja visi Lietuvos Jehovos liudytojai. Kongreso metu galima pasikrikštyti. Besikrikštydamas žmogus paaukoja gyvenimą Jehovai ir yra visiškai panardinamas vandenyje.
E. Aleksandravičius pažymėjo, kad kongresas tęsiasi tris dienas, vyksta paskaitos įvairiomis temomis: pvz., kas naudinga šeimai, analizuojama Biblija. Renginys vyksta skirtinguose miestuose: yra buvęs Šiauliuose, taip pat Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno stadione.
Per pandemiją renginys vyksta „zoom” platformoje. 2022 m. kongreso tema – „Siekime taikos ir ramybės”.
Rudenį ir pavasarį vyksta vienadieniai tikinčiųjų susitikimai, jų metu irgi rengiama Krikšto ceremonija.
Kaip vyksta Jehovos liudytojų vestuvės? Pora susituokia civilinės metrikacijos skyriuje, o po to vyksta išklausyti bendruomenės kalbos Karalystės salėje, galiausiai keliauja švęsti su giminaičiais ir draugais.
„Gimtadienių nešvenčiame, tam randame biblinį pagrindą, tačiau minime kitas šeimos šventes, pvz., vestuvių metines ir pan. bei džiaugiamės gyvenimu”, – sakė E. Aleksandravičius.
Tokie patys, kaip visi
Pakalbiname jauną Gabrieliaus ir Vaivos Banevičių šeimą. Vaizdo reklamų srityje dirbantis vaikinas pasakojo esantis ketvirtos kartos Jehovos liudytojas, jo žmona – trečios. Tačiau abu pridūrė, kad tikėjimas nėra paveldimas, jį laisva valia pasirinko patys.
„Aš Jehovos liudytoju tapau 18-os metų. Ėmiau gilintis į Bibliją, analizuoti, kaip ji dera su moksliniais faktais, kaip istorijoje išsipildė pranašystės“, – sakė G. Banevičius.
Jo žmona šį tikėjimą pasirinko sulaukusi 15-os metų.
„Užaugau katalikų šeimoje. Liudytojai kiek daugiau nei prieš 10 metų pasibeldė į mūsų namų duris. Mama pradėjo skaityti liudytojų leidžiamus žurnalus, su tikinčiaisiais ėmė diskutuoti biblinėmis temomis. Pokalbiuose dalyvaudavau ir aš su sese. Mano tėvai nebuvo Jehovos liudytojai, kai aš pasikrikštijau“, – pasakojo V. Banevičienė.
Anot kalbintos šeimos, bendruomenės nariai ne tik kartu išpažįsta tikėjimą, bet ir drauge vyksta į gamtą, dalyvauja švaros akcijose, bėgimo varžybose, žaidžia krepšinį, futbolą, vykdo socialinę veiklą šalyse, kur vyksta karas, stichinės nelaimės, organizuoja humanitarinę pagalbą.
„Esame tokie patys, kaip ir kiti žmonės, skiriasi tik tikėjimas. Mūsų giminių, draugų, bičiulių rate galima rasti skirtingų tikėjimų žmonių – su visais sutariame“, – teigė V. Banevičienė ir pridūrė: „Džiaugiamės, kad Lietuvoje galima laisvai išpažinti savo tikėjimą, tokią teisę mums garantuoja LR Konstitucija.“
Surado atsakymus
Ilgus metus dokumentų restauratore ir muzikos srityje dirbusi kaunietė Bronislava pasakojo Jehovos liudytoja tapusi prieš 22 metus, prieš tai buvo katalike.
„Ėmiau ieškoti atsakymų į klausimus, koks tikslas gyventi žmogui žemėje, o sulaukus maždaug 70-80 metų mirti. Juos atradau čia, stengiuosi gyventi taip, kaip moko Dievas ir gyvenime jaučiu ramybę“, – tikino Bronislava. Ji pridūrė, kad tikėjimas moko santarvės šeimoje, vienas kitam atleisti, gerbti kito pasirinkimą.
Archyve dirbanti Rasa Demikienė Jehovos liudytoja yra nuo 1995 m. Šį tikėjimą išpažįsta ir visa jos šeima: vyras, vaikai.
„Tikėjimą Dievu visada širdy turėjau, močiutė vesdavosi į bažnyčios chorą. Pradėjusi studijuoti Bibliją supratau, kad ši knyga yra nuo mūsų Kūrėjo, radau atsakymus“, – tikino ji ir pridūrė, kad tikėjimas suteikia tvirtus moralės principus.
Moteris džiaugiasi, kad jos tikėjime kalbama apie gėrį, tiesą, teisingumą, meilę, užuojautą, atlaidumą. „To moko Biblijos principai. Galiu džiaugtis vidine ramybe ir gėrėtis bendruomenės nariais, kurie pamažu atskleidžia minėtas gražias savybes“, – kalbėjo R. Demikienė.
„Biblija moko gerbti vienas kitą, būti nuolankiems, neskubėti priimti svarbių sprendimų. Stengiamės palaikyti tvirtą ryšį šeimoje ir nebėgti nuo sunkumų“, – papildė G. Banevičius.
Padeda bendratikiams iš užsienio
Pašnekovai pažymėjo, kad Jehovos liudytojai yra visuomeniški, šiuo metu jie aktyviai padeda karo pabėgėliams iš Ukrainos, suieško, kur apsigyventi Lietuvoje.
M. Pečiulaitis pasakojo, kad sudaryti specialūs humanitariniai komitetai rūpinasi Jehovos liudytojais visose šalyse, kur išpažįstamas šis tikėjimas. Ukrainoje šiuo metu veikia 27 humanitarinės pagalbos komitetai bendratikiams padėti.
„Į Lietuvą atvyksta nemažai bendratikių, komitetas rūpinasi jų poreikiais: padedame atvykti, išsinuomoti būstą, įsikurti. Pas mane jau buvo apsistoję keturi bendratikiai iš Ukrainos. Drąsiai juos įsileidžiu į savo namus ir pasirūpinu”, – teigė M. Pečiulaitis.
Šilainių tikinčiųjų bendruomenėje taip pat galima sutikti Jehovos liudytojų iš Ukrainos.
Pasibeldžia į duris
Jehovos liudytojai tikėjimo tiesas aktyviai liudija besilankydami pas žmones, taip pat platindami religinę literatūrą. Šios bendruomenės atstovas Erikas Aleksandravičius pažymėjo, kad per pandemiją veiksmas vyko per nuotolį.
Į gausiai lankomas aikštes, parkus Jehovos liudytojai atvyksta keliese, šalia pastato tikėjimą pristatančius stendus. Tuomet laukia, kol susidomėjusieji patys prieis pasiteirauti ir jiems papasakoja apie tikėjimo tiesas, Bibliją, įteikia religinės literatūros.
„Ėjimo pas žmones pagrindą imame iš Biblijos, kur randame I a. krikščionių pavyzdį. Jie tikėjimą irgi skelbdavo ten, kur galima rasti žmones: viešose vietose arba eidavo į namus”, – aiškino E. Aleksandravičius.
M. Pečiulaitis pastebėjo, kad dabar žmonės skuba, tad pokalbiai būna trumpi.
„Mūsų tikslas – pabendrauti su žmogumi, parodyti vieną ar kitą Šv. Rašto vietą, pranešti Gerąją Naujieną”, – sakė jis.
„Daugybė narių, kurie seniau turėjo sunkumų gyvenime, priklausomybių – pasitelkę žinias iš Biblijos pakeitė savo gyvenimą. Gal padės ir kitam? Dėl to ir liudijame viešai. (…) Žmonėms vis dar kyla klausimų, įtarimų, kas mes, kas vyksta mūsų pamaldų metu ir pan. Raginame ateiti ir pamatyti patiems. Durys atviros visiems”, – kvietė E. Aleksandravičius.
