Lietuvoje augant energetikos sąnaudoms, kitais metais gyventojams brangs geriamasis vanduo. Vandentvarkos įmonės skelbia patiriančios nuostolių, mat dabartinėse vandens kainose, kurios peržiūrimos kartą per metus, augančios sąnaudos už dujas, elektrą, kurą bei taršos mokesčius neatsispindi. Tačiau jau kitais metais gyventojai matys padidėjusias sąskaitas. Prognozuojama, kad jos bus iki 15 proc. didesnės.
Energetinių resursų sąnaudos išaugo kelis kartus
Visos šalies vandentvarkos įmonės paklius į pabrangusių energetinių resursų spąstus, kai kurios jų gali patirti rimtų nuostolių, įspėja Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA). Anot jos vadovo Broniaus Miežutavičiaus, visa tai atsilieps ir vartotojams – kitais metais augs geriamojo vandens kaina.
Štai „Šiaulių vandenų“ pavyzdys: skaičiuojama, kad vien šiemet įmonės išlaidos dujoms sudarys 405 tūkst. eurų. Žymiai padidėjus dujų kainai ir prognozuojant dar didesnį pabrangimą nuo kitų metų pradžios, dujų sąnaudos sudarys jau 612 tūkst. eurų per metus. Elektros kaina šiemet taip pat didėjo tris kartus, atitinkamai šiemet planuojamos išlaidos už elektrą sieks 600 tūkst. eurų, o kitais metais – 900 tūkst. eurų.
Iš viso už energetinius resursus 2022 m. planuojamos išlaidos sudarys apie 1,5 mln. eurų, kai 2020 m. siekė tik 560 tūkst. eurų.
Panaši padėtis ir kituose miestuose – Kaune ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, „Klaipėdos vandenyse“ sąnaudos elektrai šiemet per devynis mėnesius buvo 100 tūkst. eurų didesnės, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. „Kauno vandenų“ sąnaudos energetiniams resursams šįmet per devynis mėnesius išaugo 7,6 proc., o vien tik dujų sąnaudos padidėjo 30 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak LVTA prezidento, prie augančių sąnaudų ir atitinkamai didėsiančių vandens kainų gyventojams prisideda augančios kuro kainos ir didėjantys taršos mokesčiai. Pašnekovas pažymi, kad praėjusi Vyriausybė taršos mokesčius padidino 2,5 karto.
„Praeita Vyriausybė už mūsų išvalytas nuotekas, kurias išleidžiame pagal reikalavimus į atvirus telkinius, mokesčius padidino 2,5 karto. Puikiausiai žinojo, kad padidinti mokesčiai valymo įrenginių kokybės nepagerins. Tokį patį vandenį mes išmesime. O tapo dar blogiau: mes sumokame valstybei daugiau mokesčių, gauname mažiau pajamų, naujoms investicijoms neturėsime pinigų. Tokia dviprasmiška politika praeitos Vyriausybės“, – dėsto jis.
Namų ūkiui vidutiniškai pabrangtų iki 3 eurų
Toks energetinių resursų brangimas nėra įvertintas šiuo metu galiojančiose fiksuotose vandens kainose, ir šios sąnaudos bus įvertintos tik jas perskaičiuojant. Vandentvarkos įmonių bazinės kainos fiksuojamos metams skirtingu metu.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) reguliuoja 70 vandens tiekėjų, kurių kainos galioja skirtingais laikotarpiais, todėl kainų pasikeitimas priklauso nuo tada, kada konkrečiam vandens tiekėjui bus perskaičiuojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina.
Kiekvienoje Lietuvos vietovėje skiriasi vandens bei nuotekų tvarkymo kaina. Sostinėje ji – viena žemiausių visoje šalyje ir Europoje. Per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims siekia 1,32 Eur už kubinį metrą.
Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur už kubinį metrą kaina. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur.
Preliminariais VERT skaičiavimais, jeigu elektros rinkos kaina išliks šių dienų lygyje visus ateinančius metus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gali didėti iki 10 proc. Taip pat, jei gamtinių dujų rinkos kaina išliks šių dienų lygyje visus ateinančius metus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gali didėti iki 5 proc.
„Įvertinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų pokytį dėl elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudų išaugimo, namų ūkio mokamos sumos (vertinant atskirai pagal kiekvieną vandens tiekėją) už šias paslaugas padidėtų nuo 0,5 iki 3 Eur per mėn.“, – skaičiuoja VERT.
Įmonės skaičiuoja nuostolius
LVTA prezidentas prognozuoja, kad dėl pabrangusių energetinių resursų dalis šalies vandentvarkos įmonių šiemet patirs nuostolių.
„Yra tokių, kurių pajamos ir sąnaudos ėjo tolygiai, kai dujos, elektra ir kuras buvo 20 ar net 50 proc. pigesnės, o dabar, kad siurbliai suktųsi, nuotekų valyklos dirbtų, perkame elektrą tris kartus brangiau, tai ir sąnaudos tiek pat didėja. Įmonės, kurios turėjo daugiau užaugintų lašinių, iš jų šiuos metus dar pragyvens. O su kitomis visaip bus“, – vertina B. Miežutavičius.
Tuo metu VERT pažymi, kad atskiros įmonės kurį laiką patirs didesnes sąnaudas, nei yra įskaičiuota į tarifą, tačiau per kainų perskaičiavimo procesą tos sąnaudos bus padengiamos kitais laikotarpiais.
„Žymiai išaugus sąnaudoms, įmonėms gali tekti papildomai skolintis, siekiant subalansuoti finansinius srautus“, – komentuoja VERT atstovai.
ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas, kaina gali dar labiau didėti
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Europos Sąjunga (ES) iki šiol švaresniam vandeniui skyrė 1,5 milijardo eurų nuo įstojimo į bendriją pradžios. O tai yra po 500 eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Tačiau ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas, spalio pabaigoje skelbė LNK žinios.
Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius mano, kad ES neskiriant pinigų, vandenį tiekiančios regioninės įmonės liks prispaustos su skolomis ir turės du pasirinkimus: branginti vandenį arba dengti skolas iš savo ar savivaldybės lėšų.
Ministerijos teigimu, atokesnių regionų gyventojams vandens tiekimo brangimas taptų nepakeliama našta. Todėl inicijuojama reforma, kad vandens tiekimo įmonės susijungtų. Priėmus pakeitimus, didžiųjų miestų gyventojai turėtų dengti mažesnio miesto vandens vartojimo sąskaitą. Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose – atpigtų.
Visgi LVTA prezidento vertinimu, ši priemonė nepadėtų sumažinti vandens kainų gyventojams
„Viešoje erdvėje skamba, kad mes negalime išgyventi, jei Europos Komisija neskirs lėšų. Pabrėžiu: ES niekada neskyrė lėšų įmonių eksploatacijos sąnaudoms, t. y. įmonių pragyvenimui. Jos buvo skiriamos atitinkamai infrastruktūrai rekonstruoti arba pastatyti naujai. Didžioji lėšų dalis nuėjo į nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrą, kita dalis – į valymo įrenginių atstatymą. Jokių lėšų negavome, kad mūsų kaina būtų mažesnė. Kaina mažėja tik tiek, kiek įmonė sugeneruoja lėšų į infrastruktūros atnaujinimą, nuostolių mažinimą, technologijų tobulinimą.
Idėja sustambinti įmones egzistuoja nuo 2018-2019 m., bet iki šiol nė viena įmonė nesustambėjo, nes savivaldybės nemato reikalo ir galimų rezultatų. Pati stambėjimo idėja galbūt nėra bloga, bet sustambinus įmonę, niekada nebus taip, kad pagerėtų paslaugų kokybė ir sumažėtų kainos. Investicijų reikalauja ir didžiosios, ir mažosios įmonės“, – atkreipia dėmesį B. Miežutavičius.
Aplinkos ministerija vandentvarkos reformos įstatymų projektus planuoja teikti rudens sesijoje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
