Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris siekė išsiaiškinti dėl servituto panaikinimo.
„Mano žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, kuriuo kaimynas gali pasiekti savo žemės valdas. Anksčiau į jo sklypą nebuvo įmanoma patekti kitaip nei važiuojant per mano žemės sklypą, tačiau šiuo metu, pasikeitus aplinkybėms, kaimynas į savo žemės sklypą gali patekti per kitą sklypo pusę. Kaimynas teigia, kad jam yra patogiau toliau naudotis nustatytu servitutu, negu per naują įsirengti įvažiavimą į savo kiemą. Ar įmanoma panaikinti nustatytą kelio servitutą, jeigu atsirado galimybė kaimynui patekti į savo žemės sklypą nesinaudojant manuoju?“, – rašė kaunietis.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė
Servitutas lemia tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisės varžymus, o tokie varžymai negali egzistuoti ilgiau, negu jų reikia tiems tikslams, kuriems užtikrinti buvo nustatytas servitutas, pasiekti.
Servituto nustatymas sietinas su viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu, todėl būtinybės užtikrinti tokį viešpataujančio daikto naudojimą per tarnaujantįjį daiktą išnykimas suponuoja galimybę panaikinti nustatytą servitutą. Tolesnis servituto egzistavimas be teisinio pagrindo (nebent būtų savininkų susitarimas) ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) reglamentuoja servituto pasibaigimo pagrindus. Įstatymas nurodo baigtinį servituto pasibaigimo pagrindų sąrašą. Vieną iš tokių pagrindų numato CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame nustatyta, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui. Plačiau šis servituto pasibaigimo pagrindo turinys yra atskleistas CK 4.135 straipsnyje.
Ši teisės norma nurodo, jog, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nebesinaudojant tarnaujančiu daiktu, tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančio daikto savininkas ir viešpataujančio daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
Svarbu pažymėti, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytos, tai yra, tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.
Bylose dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais teismas tiria ir įvertina, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusiu servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, tai yra, aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti išsiaiškinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko yra esminis, tai yra, ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto.
Taigi, galimybė panaikinti servitutą išnykus jo būtinybei įmanoma, tačiau toks servituto panaikinimas įmanomas tik tuomet, jeigu yra objektyvių duomenų, kad įmanoma naudotis viešpataujančiu daiktu pagal jo paskirtį nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.
