Lietuva nuo šeštadienio uždarose viešose patalpose, išskyrus kelias išimtis, įsiveda privalomą kaukių dėvėjimą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad, jeigu situacija blogės, tuo gali būti ir neapsiribota, bet ar reikės papildomų priemonių, labai priklausys ir nuo žmonių sąmoningumo.
Kaukių nebus privaloma dėvėti lankytojams tik tose vietose, kur naudotis paslaugomis su jomis nebūtų įmanoma: maitinimo įstaigose, sporto klubuose arba, pavyzdžiui, atvykus paslaugos pas barzdaskutį. Šį kartą už reikalavimo įgyvendinimą atsakomybę neš juridiniai asmenys.
„Dabar yra nebe karantino režimas, o ekstremali situacija. Mes negalime nustatyti tokių priemonių asmeniui. Karantinas leidžia nustatyti tokias priemones, ir tada taikyti atsakomybę pačiam žmogui. Ekstremalioje situacijoje teisinis režimas leidžia nustatyti atsakomybę juridiniam asmeniui, ir jis privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų.
Tarnybos, kurios prižiūri, – pirmiausia, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, galėtų skirti baudas ir atsakomybę tiems subjektams, kurie turėtų neįsileisti asmenų į tas vietas, kur kaukių dėvėjimas yra nustatytas kaip privalomas“, – sakė A. Veryga.
Ministras tikėjosi, kad baudų neprireiks.
„Kai pasklinda žinutė, žmonės paprastai vienas kitą ir be tarnybų puikiai prižiūri, duoda vienas kitam pastabą, ir veikia geriau negu bet kokia oficiali kontrolė“, – pastebėjo A. Veryga.
Į lauką kaukės grįžtų tik paskelbus karantiną
Pasak A. Verygos, grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą lauke būtų įmanoma tik vėl paskelbus karantiną.
„Kaukės lauke, kad būtų įmanoma asmeniui nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą, privaloma skelbti karantiną“, – teigė A. Veryga.
Taip pat jis pažymėjo, kad karantinas gali būti skelbiamas nebūtinai valstybės lygiu, o protrūkio židiniuose nustatomas lokalus karantino režimas.
Ministras pripažino, kad nebus išvengta piktybinių atvejų, kai žmonės nesilaikys reikalavimų, tačiau prognozuojam, kad tokių bus nedaug.
„Tokių atvejų neišvengsime, kad ir koks būtų režimas, ir šita grupė žmonių visada elgsis neadekvačiai, bet absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų per pirmąją bangą elgėsi visiškai atsakingai, aš neturiu jokio preteksto galvoti, kad šį kartą bus kitaip. Aš manau, jei žmones ateis į prekybos vietą ar kur nors kitur be kaukės, bus tiesiog pamiršę, tokių atvejų gali atsitikti, bet, manau, kad tikrai išsispręs, prekybos vietos pasiūlys įsigyti ar kitą mechanizmą sugalvos“, – kalbėjo ministras.
Pagrindinis nežinomasis – žmonių elgesys
Ketvirtadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas socialiniame tinkle pasidalino įžvalgomis, kad mes jau išgyvename „antrąjį piką“. Mokslininko vertinimu, labiausiai tikėtina, kad artimiausiu metu mes matysime nuosaikų COVID-19 atvejų augimą.
Ministras prognozes dėl situacijos šalyje raidos vertino atsargiai.
„Prognozės yra labai nedėkingas dalykas. Tos, kurios buvo iki šiol, jos nelabai pasiteisindavo. Mokslininkų yra toks darbas – žiūrėti į skaičius, vertinti, prognozuoti. Mes taip pat turime matematikų, kurie bando skaičiuoti, bet yra per daug nežinomųjų, kurie neleidžia tiksliai vertinti“, – sakė A. Veryga.
Ministras patikslino, kad tie nežinomieji priklauso nuo mūsų visų – pagrindinis jų yra žmonių elgesys.
„Jo negalima nuspėti. Viskas priklausys nuo to, kaip atsakingai bus elgiamasi visuomenėje. Jau yra priimti sprendimai dėl kaukių dėvėjimo tam tikrose vietose. Jeigu mes elgsimės, kaip elgėmės prieš tai, – tikrai atsakingai, tai tikėtina, kad bus tas scenarijus, kurį ir M. Stankūnas nupasakojo. Tai yra, kad bus tam tikras nuoseklus atvejų augimas.
Užsikrėtusiųjų visuomenėje yra, bet, jeigu visuomenė saugosis, dėvės apsaugos priemones, tas plitimas bus labiau izoliuotas, kažkur vietose, kur žmonės tų priemonių neturės, neapsisaugos – galbūt kažkur darbo vietose, šventėse. Tokius atvejus galima atsekti, rasti tuos, kas ten buvo, juos efektyviai izoliuoti“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak ministro, kitas nežinomasis yra, kaip elgsis asmenys, grįžę iš šalių, iš kurių yra privaloma izoliuotis ir kur plitimas yra didesnis negu Lietuvoje.
„Jeigu žmonės laikysis privalomų reikalavimų, registruosis, bus namuose ir nevaikštinės kažkur, neužkrės kitų, tai bus vienas scenarijus. Bet viskas gali pasibaigti ir taip, kaip baigėsi ne vienoje Europos šalyje, kur antrasis augimas buvo net ženkliai didesnis negu pirmas. Jis buvo tik dėl to, kad buvo užsimiršta, buvo per daug atsipalaiduota“, – sakė A. Veryga.
Pasak ministro, Vyriausybės sprendimai dėl tolesnių priemonių priklausys nuo konkrečios situacijos.
„Scenarijų gali būti pačių įvairių. Vienas iš galimų scenarijų – kad tie plitimai bus didesni tam tikrose vietose, tai gali būti net skelbiamas kažkur lokalus karantinas. Jeigu jis bus labiau išplitęs, tada bus daugiau imamasi populiacinių priemonių – dėl susibūrimo skaičiaus ribojimo ir panašių dalykų.
Sveikatos sistema irgi turėtų reaguoti, vėl turėtų būti aktyvinamos karščiavimo klinikos, galbūt intensyvinamas testavimas guldant į gydymo įstaigą. Šitą kelią mes jau esame praėję, ir didelių naujų atradimų nepadarysime. Bet tikėkimės, kad visuomenė elgsis atsakingai ir nereikės griežtesnių populiacinių priemonių“, – sakė A.Veryga.
Silpnos vietos – šventės ir parvykusiųjų elgesys
Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad tos silpnos vietos, dėl ko virusas plinta, išlieka tos pačios.
„Jeigu sakykime yra kažkokios šventės arba darbo vietos, kur ateina žmogus, užsikrėtęs ir galbūt nežinodamas, kad jis yra infekuotas, intensyviau pabendrauja – ypač, jeigu tai yra tos vietos, kur susirenka kažką atšvęsti, ir tai yra asmenys, kurie nuolat nebendrauja, (…) ten tas plitimas gali būti didesnis.
Ir žinoma – tie parvykstantieji iš šalių, kur plitimas yra didelis. Ten rizika išlieka. Viskas priklausys nuo to, kaip žmonės sąmoningai elgsis. Ir pačiam teko stebėti reportažus apie tolimųjų reisų vairuotojus, kurie atvyksta iš pažeistų šalių. Prie kiekvieno vairuotojo ir įmonės po policininką nepastatysi, jeigu nebus sužiūrima, kad žmonės nevaikštinėtų po parduotuves, (…) tai turėsime bėdų“, – kalbėjo A. Veryga.
Kol kas nėra planų griežtinti pakankamai liberalios tvarkos dėl sienų kontrolės, kai parvykę iš rizikingų šalių asmenys turi registruotis, pasitikima jų sąmoningumu ir atsakingumu.
„Kol kas manytume, kad esamų priemonių pakanka. Situacija nėra drastiškai blogėjanti. Bet visko gali būti. Nepamirškime, kad ir šalių sąrašas yra kiekvieną savaitę peržiūrimas, deja daugėja šalių, iš kurių tenka parvykus izoliuotis.
Dar kartą norisi priminti gyventojams, kad jie nepamirštų šalių sąrašo pasižiūrėti, ir patys labai aktyviai stebėtų situaciją, pirmiausia apsispręsdami, ar reikia kur nors išvažiuoti. Jeigu nėra būtinybės, ypač nuo tolimesnių kelionių rekomenduočiau susilaikyti“, – sakė A. Veryga.
Ministras skeptiškai vertino diskusijas, kad parvykusius reikėtų aktyviau testuoti.
„Testavimas nepakeičia izoliacijos. Net jeigu testas būtų neigiamas, gali taip atsitikti, kad žmonės be reikalo tam tikrą saugumo jausmą įgytų ir vaikštinėtų kažkur, galvodami, kad jie nėra užsikrėtę. Tas užsikrėtimas gali išaiškėti vėliau, todėl ir reikalinga ta 14 d. izoliacija. Labai daug priklauso nuo žmonių sąmoningumo, nes leidžiama izoliuotis ir namuose.
Turbūt sutiksite, kad prie kiekvieno namo policijos pareigūno nepastatysi, ir kiekvieno žmogaus nesuseksi. Apeliuojame į žmonių ir visuomenės, artimųjų, aplinkinių sąmoningumą. Supraskime, kad nuo to priklauso, kaip mes gyvensime“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministras tikisi, kad netolimoje ateityje kontaktinių atvejų atsekamumą padės kontroliuoti mobili programėlė, kurią žmonės galės įsidiegti laisvanoriškai.
„Programėlė yra kuriama. Buvo skelbtas pirkimas, konkursas, yra laimėtojas. Aš dabar datos tiksliai nepasakysiu, (kada ji turėtų atsirasti) bet, jeigu gerai pamenu, apie rugpjūtį buvo kalbama“, – sakė A. Veryga.
Pacientams – optimistiškesnės žinios negu pirmojo piko metu
Sveikatos apsaugos ministras viliasi, kad nebereikės taip stipriai riboti medicinos įstaigų darbo, kaip tas buvo daroma pirmojo piko metu.
„Mums jau yra pažįstami karantino scenarijai net ir gripo atveju. Yra švelnesnės priemonės, nebūtina uždaryti gydymo įstaigos. Bet tada atsiranda reikalavimai guldant izoliuoti pacientą, kol neišsiaiškinama, ar žmogus nėra užsikrėtęs, pacientų lankymas yra apribojamas iki minimalaus arba iš viso neleidžiamas, kad užkratas nebūtų įneštas į vidų.
Galiausiai, turėkime galvoje, kad dabar jau ir medikai yra išmokę geriau saugotis, yra apsaugos priemonių daugiau negu buvo pradžioje, jau kitaip mokama jomis naudotis, yra daugiau atsargumo. Tikėkimės, kad net didesnio paslaugų skaičiaus ribojimo neturėtų reikėti“, – sakė A. Veryga.
Tačiau, pasak ministro, jeigu liga išplistų kažkokioje konkrečioje gydymo įstaigoje, ją gali tekti arba uždaryti arba labai apriboti veiklą.
„Taip yra dėl to, kad nemaža dalis medikų tada izoliuojasi, ten teikti paslaugas būna sudėtinga. Dėl to ir sakome, kad apsaugos, budrumo priemonės privalo išlikti. Per didelis noras įsibėgėti su paslaugomis arba visiškai atsipalaiduoti dėl saugumo, gali lemti tai, kad dalis įstaigų visiškai nebegalės jų teikti ir tada vėl pacientai liks atriboti nuo didelės dalies paslaugų. Norisi išlaikyti aukso viduriuką, kad ir pacientai gautų paslaugas, bet ir nebūtų pamirštas visiškai saugumas ir atsargumas“, – sakė A. Veryga.
Testų Lietuva perka
Ministras paneigė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime prekyba poveikiu dėl reagentų pirkimo įtariamo visuomenininko, verslininko Šarūno Narbuto interviu „Delfi“ išsakytus teiginius, kad Lietuva nededa proaktyvių pastangų įsigyti testų, ir, kad po pirmojo piko nevyksta viešieji pirkimai.
„Nežinau, iš kur Š. Narbutas tokius duomenis ir informaciją ima. Juo labiau, kad jis ir nedalyvauja tuose pirkimuose. Jis jų ir žinoti nelabai galėtų“, – sakė jis.
Pasak A. Verygos, tai, kiek ilgam užtektų Lietuvos turimų testų, priklausytų nuo testavimo apimčių.
„Dabar jos yra šiek tiek mažesnės negu buvo piko metu, nors nemažai testuojame. Labai tiksliai negalėčiau pasakytu, kiek dienų, esant maksimalioms apimtims, užtektų testų. Nes ir pačios įstaigos perkasi testų papildomai. Jos turi skirtingas įrangas. Kiek turiu paskutinių duomenų, iki rugsėjo kažkurio laikotarpio turėtų jų užtekti. Pirkimai yra įvykę, turėtų būti pasirašomos sutartys tolimesniems laikotarpiams. Tie pirkimai vyko įprastesne tvarka, nes karantinas yra pasibaigęs, ir grįžtame prie procedūrų, kurios yra įprastesnės“, – sakė ministras.
Jis sakė dabar jau viešuosiuose pirkimuose tarpininkų, tokių, kokiu yra buvęs Š. Narbutas, pagalba nesiremiama.
„Procedūros vyksta daugiau mažiau įprastu būdu – ir per centrinę perkančiąją organizaciją. Situacija dėl pirkimų yra daug ramesnė ir paprastesnė. Žinoma, ji nėra visiškai paprasta, nes pasaulis juos perka, ir reikia būti budriems.
O dėl situacijos su Š. Narbutu, ji tikrai yra keista. Tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, ir buvo kolegų bendraujama, niekas nežinojo, kad tai yra ta tikroji tarpininkavimo paslauga, už kurią yra atsilyginama. Buvo daug ir verslių, ir visuomenės aktyvių žmonių, kurie talkino neatlygintinai, įvairiausias iniciatyvas organizavo. Niekas pas mus nepagalvojo, kad čia toks variantas galėtų būti. Nebūtinai tai prasilenkia su teise, ir ne man tai spręsti ir vertinti, bet šiaip – tikrai neskani tokia istorija“, – sakė A. Veryga.
Nemato prasmės derėtis dėl vakcinų atskirai
Ministras taip pat skeptiškai vertino kritiką, kad Lietuva savarankiškai nebando įsigyti būsimų vakcinų nuo koronaviruso, nors esą kitos šalys tą daro.
„Nežinau, kaip ir kur eina ir ką daro kitos šalys. Yra didelių šalių, kurios pačios turi gamintojus, tai su tokiomis lygintis nelabai galime – ar tai būtų JAV, ar Vokietija, Prancūzija, JK. Tik tiek, kad turėkime galvoje, kad dar nė viena vakcina nėra patvirtinta. Visi prelimarūs susitarimai yra „šakėm ant vandens“, gali paaiškėti, kad ta vakcina yra nesaugi, netinkama naudoti“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak ministro, Lietuva dalyvauja bendruose procesuose su Europos Sąjunga.
„Kiek prisimenu visą tą procesą, kiek man buvo referuota, ir Europos Komisijos buvo paraginimas nevesti atskirų derybų, negriauti bendrų procesų, ir elgtis solidariai. Taip Lietuva ir elgiasi. Esame išsakę savo poreikius, ir tikimės, kad tie procesai ES vyks sklandžiai, ir mes tas vakcinas gausime, kaip ir kitos šalys“, – sakė A. Veryga.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
