Saugesnės miesto viešosios erdvės, greitesnis bei efektyvesnis incidentų išaiškinimas ir mažiau spūsčių gatvėse – tokių rezultatų tikimasi pasiekti sumontavus naujas vaizdo stebėjimo kamerų sistemas. Šis projektas, savivaldybės tvirtinimu – pagalba policijai, stiprinant pareigūnų darbą.
Laidoje „DELFI diena“ svarstyta, kokiu tikslu įrengiamos kameros Kaune ir ar gali būti, kad ateityje vis labiau jausimės stebimi?
Kameromis padengs išvažiavimus
Anot pašnekovų, kameros įrengiamos siekiant ne sekti žmones, o stebėti viešąją aplinką. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris tikino, kad papildomomis kameromis siekiama orientuotis į automobilius, jų pažeidimus.
„Tiesiog Kauno policija kreipėsi į Kauno savivaldybę, prašydama atnaujinti turimas kameras, šiuo metu yra apie 60 vietų, kurios yra stebimos. Kauno savivaldybė pritarė policijos specifikacijai su policijos poreikiais, kurie padeda spręsti šiandienos problemas. Iš esmės 234 – atrodo labai daug, tačiau tai tik kiek daugiau nei 30 vietų, kurios yra stebimos. Orientacija yra į automobilius, pažeidimus ir valstybinių numerių registraciją“, – tikino E.Šileris.
„Dažniausiai parašymas nuo realybės šiek tiek skiriasi. Realybė tokia, kad nebus tokio detalaus veido atpažinimo, nes didžioji dalis kamerų yra orientuotos į automobilių srautą, o žmogus juk sėdi automobilyje, todėl natūralu, kad veidą atpažinti būtų sunku. Esminis akcentas – į saugumą, į atvykstančius ir išvykstančius automobilius.
Pavyzdžiui, turėjome tą situaciją su neva pagrobtu vaiku, tai tokiais atvejais mes gana greitai pasakytume, ar automobilis buvo su valstybiniais olandiškais numeriais, ar ne. Tai yra modernizavimas, kuris yra natūralus šiame amžiuje. Daugeliu atvejų mūsų turimas mobilus telefonas gali daug daugiau negu čia paskelbta apie masinio sekimo iniciatyvas“, – pridūrė pašnekovas.
Anot jo, kameromis yra padengti išvažiavimai. „Automobilis, judėdamas iš vienos vietos į kitą vis tiek kažkuriuo metu gali būti užfiksuotas. Iš esmės kameros fiksuos visas mašinas. Įvykus kažkokiam kriminaliniam nusikaltimui, bus galima pažiūrėti konkretų laiką, kas ten važiavo.“
Londone – milijonai kamerų
„Infobalt“ prezidentas Giedrius Markevičius tikino, jog mes jau ir taip esame sekami „Google“, „Facebook“.
„Reikia pripažinti, kad totalinis sekimas jau egzistuoja. Mes ir taip jau esame sekami „Google“, „Facebook“, kai kurių valstybinių institucijų. Netgi pabandykite parašyti kokį labai netinkamą komentarą DELFI portale. Tuomet policija labai greitai pasibels į jūsų duris. Įsivaizduoti, kad mes dar turime kažkokį privatumą, ypač skaitmeninėje erdvėje, tai to jau senokai nebėra.
Nesvarbu, jūs esate darbe ar namuose, tačiau su kameromis yra labai įvairių pavyzdžių. Vienas iš pavyzdžių – Londonas, kuriame iš viso stovi keli milijonai kamerų. Kalbame jau ne apie 200, o apie milijonus kamerų. Iš tiesų, jie užaugino šią sistemą labai pragmatiškai, būtent dėl terorizmo grėsmių, dėl nusikalstamumo mažinimo“, – sakė specialistas.
„Kameros yra labai svarbus dalykas. Tai yra tam tikras visuomenės susitarimas, kiek mes sutinkame būti stebimi. Mano supratimu, visi pritars, kad mašinų numerių nuskaitymas ir nustatymas (ar jos apdraustos), yra labai gera iniciatyva, bet ta pati kamera, naudojant kitą programinę įrangą gali tapti įrankiu sekti, atpažinti veidus.
Prisidengiant tuo, kad reikia sekti teroristą, galime matyti, kas iš kur išėjo arba neišėjo. Visa tai priklauso nuo žmonių, kurie tai valdo – nuo politikų, nuo teisinės bazės“, – taip pat kalbėjo pašnekovas.
Palengvins nusikaltimų nagrinėjimą
Anot E. Šilerio, žmonės tikrai nebus sekami, daug svarbiau, kad bus galima peržiūrėti įrašus, kai bus nagrinėjami nusikaltimai.
„Jeigu kas nors kreipiasi prašydamas duomenų, jis turi tai pagrįsti. Teisės aktuose turi būti numatyta jam teisė tuos duomenis gauti. O ne tiesiog – man patinka, aš realizuoju savo pilietinę teisę žiūrėti viską, ką kas apie kitus turi.“
3 svarbiausi faktoriai dėl saugumo
G.Markevičiaus teigimu, kalbant apie saugumo sritį yra svarbūs trys faktoriai.
„Saugumo srityje dirbu jau daug metų. Visada yra trys sritys, į kurias reikia labiausiai atkreipti dėmesį. Tai yra žmonės, procesai ir priemonės. Kalbant apie žmones, manau, kad tų žmonių mokymas, instruktavimas, auditavimas – turbūt tai yra išspręsta, bet tai svarbu. Kalbant apie procesus, svarbu ne tik teisinis reguliavimas, bet labai aiškus aprašymas, kas galima, o kas – ne.
Taip pat ir visuomenei turėtų būti aišku, kada ir kas yra pripažįstama. Trečias dalykas – priemonės. Tame pirkime ir pasirašytoje sutartyje nematau jokios papildomos saugumo sistemos. Galbūt tai yra sprendžiama kitomis priemonėmis, bet iš tiesų į saugumą reikėtų labai stipriai atkreipti dėmesį ne tik dėl to, kad piktavaliai įsilauš ir prisijungs, bet dar ir todėl, kad perkamos kinietiškos kameros.“
Duomenis perduos ir Eismo valdymo centrui
Vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga bus saugoma, tad įvykus nelaimei, avarijai ar nusikaltimui ir siekiant išaiškinti įvykį, turimi įrašai padės operatyviai tai atlikti.
Duomenys iš vaizdo kamerų taip pat pateks į Kauno Eismo valdymo centrą, kontroliuojantį transporto srautus mieste. Specialistų teigimu, gaunama informacija leis operatyviai ir efektyviai valdyti šviesoforus ir mažinti automobilių spūstis gatvėse. Praėjusių metų rugsėjį Kauno savivaldybė skelbė, kad su bendrove „Telia Lietuva“ pasirašyta 700 tūkst. eurų sutartis vaizdo stebėjimo sistemai mieste įrengti.
Rudens pabaigoje sutarties vertė patikslinta – sistemos įsigijimas ir eksploatavimas penkeriems metams kainuos 840 tūkst. eurų. Šiam terminui pasibaigus, kameros pereis miesto žinion.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
