Kauno miestas su partneriais visoje Lietuvoje įsibėgėjus atostogų sezonui pristato du išskirtinius projektus – abu jie neabejotinai įkvėps kelionėms po Lietuvą ir leis pažinti ar iš naujo atrasti įdomiausius šalies pastatus, objektus bei vietoves. Daugiakalbiai projektai, skirti įvairaus amžiaus savarankiškiems keliautojams, taps ir aktualiu kvietimu mūsų šalį bei miestą pamilti svečiams iš užsienio.
„Vasara – puikus metas keliauti, tad kviečiame įdomius tarpukario architektūros bei įvairių laikotarpių gynybos objektus pažinti savarankiškai. Pastebime, kad individualių keliautojų vis daugėja, tad šiais projektais siekėme, kad keliauti, atrasti naujas vietas ir apie jas daugiau sužinoti būtų kuo patogiau ir papraščiau“, – pasakoja už Kauno miesto tarptautinę rinkodarą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą atsakingos agentūros „Kaunas IN“ turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.
Modernizmo architektūros perlai
Projektas „Lietuvos tarpukario architektūra“ – tai interaktyvi edukacinė platforma, paveldą aktualizuojanti šiuolaikinių technologijų pagalba.
Kauno miestui už ypatingą modernistinės architektūros veidą 2015-aisiais metais buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, unikalus šios architektūros tinklas pateko į preliminarųjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Be to, tarpukario architektūra – tai mūsų šalies virsmo į nepriklausomą modernią valstybę ženklas, įkvepiantis ir šiandien. Visa tai ne tik skatina, bet ir įpareigoja stengtis didinti Kauno žinomumą ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje.
Drauge su įspūdingiausiais Kauno architektūros objektais projekte pristatomas ir bendras Lietuvos tarpukario architektūros kontekstas, į maršrutus įtraukiant ir Palangos, Druskininkų, Birštono, Plungės bei Telšių rajonuose esančius pastatus. Šio projekto rėmuose Plungė ir Telšiai atstovauja mažesniuosius miestus, kuriuose ryškūs modernizmo ženklai pynėsi su lokaliomis statybos tradicijomis. Druskininkai, Birštonas ir Palanga pateikiami kaip unikalios kurortinės architektūros pavyzdžiai.
Keliasdešimt Kaune ir kituose miestuose esančių objektų pristatomi tekstais ir audio pasakojimais (ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, suomių, hebrajų, japonų, latvių, lenkų, rusų kalbomis!) bei efektingomis fotografijomis, jie sudėlioti į patogius maršrutus. Viską rasite ir projekto tinklalapyje, ir stilingoje programėlėje. Pastarojoje papildytos realybės kameros pagalba galėsite pamatyti, kaip istoriniai objektai atrodė tuomet, kai buvo pastatyti – tarpukariu.
„Lietuvos tarpukario architektūra“ – tai ir jau prieš kurį laiką internete pasklidęs, dėl savo estetikos didelio susidomėjimo sulaukęs vaizdo klipas. Novatorišką projektą lydi ir trys papildomos programėlės – „Tarpukario simboliai“, „Tarpukario legendos“ ir „Nuspalvink Lietuvos tarpukarį“, kviečiančios atradimo jausmą patirti per žaidimą.
584 km gynybos ir paveldo keliais
Ką tik pristatytą interaktyvų gynybos ir gamtos paveldo gidą, simboliškai pavadintą „584 km“, sudaro 5 maršrutai: Kauno miesto ir Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bei Plungės rajono.
Projekto internetinėje svetainėje ir programėlėje tekstais bei įtraukiančiais audio pasakojimais lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, latvių kalbomis bei vizualiai pristatomi visi projekto objektai ir parengti maršrutai,. Jų bendras ilgis, kaip jau supratote, yra 584 km. Svetainėje ir programėlėje taip pat galima dalintis nuotraukomis, įspūdžiais iš aplankytų objektų, rašyti komentarus bei atsiliepimus.
Įdomu tai, jog istoriškai didelė dalis Lietuvoje esančio fortifikacinio palikimo buvo sukurta šalies teritoriją valdžiusių kitų valstybių: Kauno miestą juosiantis carinės Rusijos tvirtovės fortų žiedas, Baltijos jūros pakrantėje stūksantys nacistinės Vokietijos laikų įtvirtinimai, Plokštinėje esanti sovietinė branduolinių raketų bazė. Šio pobūdžio paveldas yra įdomus lankytojams kaip tuometinės inžinerijos ir technologijų pasiekimų pavyzdys.
Šis gidas suteikia mums galimybę istorinius objektus, II pasaulinio karo paveldą pamatyti ne perkeltus muziejuje už stiklo, bet paliktus ten, kur jie ir buvo – gamtoje.
Įdomu, kad absoliuti dauguma gynybinio paveldo objektų kartu atitinka ir gamtos paveldo objektų apibrėžimą, kadangi yra įsikūrę nacionaliniuose parkuose, rekreaciniuose miškuose ar saugomose teritorijose. Būtent šis dualistinis principas ir tapo gynybos ir gamtos paveldo projekto ašimi.
Projektų „Lietuvos tarpukario architektūra“ ir „584 km“ programėles galite nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple Store“ parduotuvių.