Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad du vienos šeimos nariai į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 13 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų.
Nuslėptas automobilių verslas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi pripažino, kad gyventojai vertėsi transporto priemonių prekyba, nors šios veiklos buvo neįregistravę, taip pat neoficialių pajamų kilmę nepagrįstai mėgino įrodyti paskolomis grynaisiais pinigais iš giminaičių bei pažįstamų.
Kauno AVMI atkreipė dėmesį, kad per tikrintą laikotarpį sutuoktiniai nedeklaravo automobilių pardavimo veiklos pajamų, dažnai automobilius parduodavo pigiau nei įsigydavo, todėl neva iš kitų asmenų pasiskolintomis lėšomis siekė nuslėpti savo neapskaitytas pajamas, – teigia Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.
Paaiškinimai, kad nemažas kiekis automobilių buvo naudojamas šeimos narių poreikiams, o automobiliai registruoti jų vardu tik siekiant mažesnių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidų, inspektorių neįtikino. Akivaizdu, jog veikla turėjo tęstinumą, nes atlygintino pobūdžio transporto pardavimo sandoriai buvo sudaromi nuolatos, aiškino J. Stankienė.
Todėl LVAT patvirtino Kauno AVMI sprendimą, kad gyventojų veikla turi verslo požymius, o jos tikslas – siekti ekonominės naudos”, – pridėjo Judita Stankienė, taip pat primindama, kad automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektorius šiemet išlieka vienu iš VMI prioritetų.
Įtarimą sukėlė išlaidos
Mokesčių inspektoriai taip pat išsiaiškino, kad gyventojų išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu gerokai viršijo pajamas. Pavyzdžiui, per vienerius iš tirtų metų šių asmenų išlaidos buvo net 6 kartus didesnės nei oficialios pajamos, o tais pačiais metais 59 proc. pajamų sudarė neva paskolos grynaisiais iš kitų asmenų.
Tuo metu mokesčių mokėtojai įsigijo žemės sklypą, kitą nekilnojamąjį turtą bei įvairias transporto priemones, patyrė vartojimo ir draudimo išlaidas, tačiau patys sutuoktiniai niekur nedirbo, nebuvo įsigiję verslo liudijimų.
Pažymėtina, kad remiantis LVAT suformuota praktika, vien paskolų raštelių ir žodinių paaiškinimų apie galimą pasiskolintų grynųjų pinigų naudojimą dažnai nepakanka, nes sandoriai vertinami mokestiniu aspektu.
Gyventojai, siekdami pagrįsti, kad gavo pinigines lėšas iš kitų šaltinių, mokesčių inspekcijai privalo pateikti neginčijamus įrodymus, ypač tais atvejais, kai pajamų šaltinis yra ne paties mokesčių mokėtojo veikla, o kito asmens pajamos.
Šiuo atveju netgi skolinusių asmenų paaiškinimai buvo prieštaringi: pavyzdžiui, vienas iš paskolos davėjų mokesčių administratoriui teigė skolinęs verslui, nors sutuoktiniai neigė vykdę kokią nors veiklą, kitas – pats buvo prasiskolinęs.
Mokesčių inspekcija primena, jog visus gyventojus ir įmones VMI vienintelį kartą atleidžia nuo praeityje nesumokėtų mokesčių delspinigių ir baudų, jei mokesčių mokėtojai iki š. m. liepos 1 d. patikslins savo deklaracijas už 2014 m. – 2018 m. laikotarpius ir deklaruos pamirštus mokesčius. Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams, išskyrus žemės mokestį.
Plačiau sužinoti apie tai, kaip ir kodėl verta pasinaudoti vienintele galimybe sumokėti praeityje pamirštus mokesčius, galima VMI interneto svetainėje bei www.kiek.lt. Atsakymus į susijusius klausimus teikia konsultantai – 1882, pasirinkus 5 mygtuką „vienintelė galimybė atsiskleisti”.
