Kauno Botanikos sodo oranžerijoje – sujudimas, vasario pradžioje čia pražydo lankomiausias žiemos eksponatas – egzotiškieji leopardiniai amorfofalai, dar vadinami lavongėlėmis.
[galerija kiek=”12″]
Nuostabaus grožio žiedai, tačiau kvapas nemalonus
Lavongėlės vardą gėlė gavo, nes žydėdama skleidžia pūvančios mėsos kvapą, kurį aromatu, vargu ar gali pavadinti, tačiau gėlė akį džiugina nuostabiu 1-1,5 metro ilgio tamsiai raudonos spalvos, burbuolės pavidalo žiedynu su dėmėmis.
Anot darbuotojų, intensyviai kaitinant saulei ar naktį, gėlė skleidžia tokį stiprų kvapą, kad jautresnius žmones gali ir supykinti. Oranžerijoje tokiu metu gėlė užuodžiama vos atvėrus pastato duris, kurios yra keliasdešimt metrų nuo lavongėlės.
Botanikai atskleidžia, kad tokio nosiai atgrasaus kvapo tikslas – privilioti muses, mėgstančias lavono tvaiką, kurios augalą apdulkintų, nes pats jis nesidaugina.
Oranžerijos vadovė dr. Judita Varkulevičienė ragina nesistebėti aitriu gėlės kvapu: „Su tokiu ypatingu kvapu ją sukūrė gamta. Tai aroninių šeimos augalai, kaip ir kalijos. Amorfofalų rūšių net apie 170, daugiausiai auga tėvynėje pietryčių Azijoje, dar Afrikoje”, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.
Gėlė žydi kas keleri metai, dauginama sėklomis ir gumbais, didelės priežiūros nereikalauja, oranžerijoje auga šildant 10 laipsnių šilumai.
Išvertus iš graikų kalbos, gėlės pavadinimas reiškia: „amorphos“ – beformis, o „phallos“ – vyriškas pasididžiavimas, falas, tad gėlė galėtų būti siejama su vasario mėnesį švenčiama šv. Valentino diena. Galėtų, jeigu ne tas atbaidantis kvapas, tad per šią šventę įprastai visas gėles nurungia raudonos, kerinčio aromato rožės.
Per vasarį nužydės visos lavongėlės
Portalas „Kas vyksta Kaune” šią gėlę pamatyti užsuko penktadienį, kaip ir buvo galima tikėtis, ją supo nemažai lankytojų. Kalbinti jie atviravo: „Į Botanikos sodą atėjome tik dėl lavongėlės, ji įspūdinga”.
Lankytoja Lilija iš Kauno atviravo: „Gėlė graži, bet namie neauginčiau, su vaikais atėjau patikrinti, ar tikrai taip „gardžiai” kvepia kaip žmonės šneka, kol kas kvapas nelabai intensyvus, bet gal ir gerai”, – šypsodamasi kalbėjo Lilija.
Šiuo metu Kauno Botanikos sode žydi trys leopardiniai amorfofalai, iš viso sode auga devyni. Įprastai vienas žiedas nužydi per savaitę, o jei apsiniaukę – džiugina ir dešimt dienų. Spėjama, kad visi jie nužydės per vasario mėnesį, tad norintieji išvysti ir užuosti retą gėlę – turėtų suskubti.
Užsienyje valgo
Pasak Oranžerijos vadovės dr. J. Varkulevičienės, japonai šią gėlę naudojo jau VI amžiuje, populiari ji buvo ir Kinijoje.
„Tai maistinis ir vaistinis augalas, bet turi ir nuodų gumbuose. Reikia mokėti gėlę apdoroti, nes kalcio oksalatų kristalai gali išdeginti burną. Žiedas nevalgomas, maistui naudojami gumbasvogūniai, užsienyje juos verda, kepa, troškina, džiovina, gamina miltus, makaronus, želė, padažus. Taip pat naudoja kosmetikos pramonėje, medicinoje. Tiesa, pasitaikius apsinuodijimų, amerikiečiai uždraudė lavongėlę valgyti”, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.
Augalą Botanikos sodas turi seniai, tačiau lankytojus į jo žydėjimą kviečia nuo 2008 m., kai tuometis sodo direktorius Budriūnas namuose užaugino 12 kg lavongėlės gumbą, žiedynas viršijo 2 m. „Jis atnešė gumbą ir sako: „Pražydinkite čia, nes man namuose jau labai smirdi”, – prisiminė pašnekovė.
Ji atviravo, kad žmonės apie lavongėlės žydėjimą teiraujasi jau nuo sausio pabaigos, visiems nekantru.
Augina ir namuose
Oranžerijos darbuotojos pasiteiravome, ar ši gėlė populiari auginti namuose, botanikė tikino, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau intensyviai sužydėjus gėlei, jos savininkai suskumba augalą išnešti augti į lauką ar sodą. Stiprus gėlės kvapas namuose gali įsigerti į baldus, drabužius, kitus daiktus.
„Žinau keletą kauniečių, kurie lavongėlę augina namuose, kol nežydi – juk pakankamai maloni akiai. Pati vienai pažįstamai daviau gumbą, kol skleidėsi gėlė patiko, tačiau vos išsiskleidė – žmonės ją išnešė į lauką”, – kalbėjo dr. J. Varkulevičienė.
Spėjama, kad lavongėlę dažniau augina privatūs kolekcionieriai.
Aplankyti VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje žydinčius amorfofalus galima III-VII, 9-17 val.
