Nepaisant to, kad du iš trijų aukščiausių Lietuvos vadovų postų šiuo metu užima moterys, moterų dalyvavimas valdžios ir sprendimų priėmimo srityse ženkliai kuklesnis nei vyrų:
– iš 141 Seimo narių tik 34 yra moterys (24,11 proc.);
– iš 14 ministrų tik 4 yra moterys (28,57 proc);
– iš 60 savivaldybių vadovų tik 5 yra moterys (8,3 proc.).
Birželio 30 d. Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedra organizavo konferenciją apie moterų dalyvavimą politikoje. Joje Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė pristatė lyčių lygybės teisinį reglamentavimą ir įgyvendinimą politikos srityje.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato pareigą visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrintos moterų ir vyrų lygios galimybės. Kontrolierei aplankius visas 60 savivaldybių paaiškėjo, kad absoliuti dauguma savivaldybių nėra parengusi ar numačiusi tokių priemonių. Tokių priemonių nėra parengusios ir Lietuvos ministerijos, kaip paaiškėjo 2015 metais atliktas tyrimas kontrolierės iniciatyva.
Vienas iš būdų, spartinančių faktinę moterų ir vyrų lygybę politikoje, galėtų būti specialiųjų laikinųjų priemonių taikymas iki bus pasiekta moterų ir vyrų faktinė lygybė (ją pasiekus, specialiosios priemonės privalo būti atšauktos). Tokią galimybę numato ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Tiesa, įstatymo 6 straipsnis pabrėžia, kad jos turi būti nustatytos įstatymais, o šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno įstatymo, kuris įtvirtintų šių priemonių taikymą.
Plačiausiai žinoma specialioji laikinoji priemonė – kvotų sistema. Nors įstatymais kvotų sistema nėra įtvirtinta, Socialdemokratų partija yra vienintelė partija Lietuvoje, kuri savo statute yra numačiusi kvotų sistemos taikymą lyties ir amžiaus atžvilgiu. LSDP statute numatyta, kad visuose renkamuose partijos organuose bei dalyvaujančių rinkimuose kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 proc., o rinkimų sąrašuose kandidatai išdėstomi taip, kad kiekviename penketuke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovai, o kiekviename dešimtuke būtų jaunimo (iki 35 m.) atstovai.
Šiuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje moterų yra daugiausiai – 10 moterų iš 40 narių.
Visgi lyginant santykinį moterų ir vyrų pasiskirstymą Seimo frakcijose, šios partijos frakcija pagal moterų dalyvavimą užima tik 5 vietą sąraše (žr. lentelę):
Pasak kontrolierės tokį Lietuvos socialdemokratų partijos rezultatą bendrame sąraše galėjo lemti 2012 m. Seimo rinkimų balsavimo rezultatai, kuriuos išskaidžius pagal tai, kaip partijos atstovai buvo išrinkti – vienmandatėse ar daugiamandatėse apygardose – paaiškėjo, kad nors partija taiko kvotų sistemą rinkimų sąrašams, vienmandatėse apygardose dažniau rinkti vyrai: iš 22 išrinktų narių, tik 4 buvo moterys.
Tad norint didinti moterų skaičių, nepaisant kvotų sistemos taikymo, taip pat reikia ir įtikinti rinkėjus už jas balsuoti.Kvotų sistema yra plačiausiai žinoma specialioji laikinoji priemonė, tačiau tokių priemonių ir jų taikymo galimybių yra kur kas daugiau.
