Neseniai pasibaigusį šildymo sezoną Kaune jau būtų galima drąsiai vadinti pusiau „žaliu“. Daugiau nei 56 proc. šilumos jo metu buvo pagaminta naudojant biokurą.
[galerija kiek=”5″]
Biokuro naudojimas šilumai gaminti didžiąja dalimi lėmė, kad vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną buvo 18,7 proc. mažesnė, nei 2013 – 2014 metų šildymo sezoną ir net 28,7 proc. mažesnė, nei 2012 – 2013 metų šildymo sezoną.
Šilumos kainos sumažėjimą lėmė tai, kad per pastaruosius du metus Kaune atsirado keletas naujų šilumos gamybos šaltinių, kuriuose šilumai gaminti naudojamas biokuras ir kurie pradėjo gana stipriai konkuruoti tarpusavyje. 5 naujus šilumos gamybos šaltinius pastatė nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Visuose juose šilumai gaminti naudojamas biokuras. 3 naujus gamybos šaltinius pastatė AB „Kauno energija“, įrengdama naujus biokuro katilus savo „Šilko“ ir „Inkaro“ katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje. 2015 metų pradžioje Kaune jau veikė 192 MW biokuro galių, iš jų 72 MW – „Kauno energijos“. Vidutinis šildymo sezono paros galios poreikis sudaro apie 280 MW.
Be to, per pastaruosius 2 metus „Kauno energija“ modernizavo ir sau priklausančius dujinius šilumos gamybos šaltinius, įdiegdama juose modernius dujinius katilus bei kondensacinius ekonomaizerius, kurie taip pat dalyvauja konkurencinėje kovoje ir padeda mažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.
Šilumos kainos mažėjimas didžiąja dalimi lėmė ir vidutinių sąskaitų už šildymui suvartotą šilumą mažėjimą. Vidutinės sąskaitos už šildymą 2013 – 2014 metų sezono metu buvo 27,57 proc. mažesnės nei 2012 – 2013 metų sezono metu. 2014 – 2015 metų šildymo sezono metu jos buvo vidutiniškai dar 13,55 proc. mažesnės.
Per 2012 – 2013 metų šildymo sezoną vienas vartotojas Kaune šildymui vidutiniškai išleido 2004,60 lito su PVM, per 2013 – 2014 metų sezoną – 1452 litus, o per 2014 – 2015 metų sezoną – 363,53 euro (1255,21 lito) su PVM. Atitinkamai vartotojai sutaupė vidutiniškai po 552 litus 2013 – 2014 metais ir papildomai dar po 57 eurus (196 litus) 2014 – 2015 metais, palyginus su ankstesniuoju šildymo sezonu.
Sąskaitų už šildymą sumažėjimui įtakos turėjo taip pat ir mažesnis šilumos suvartojimas, nulemtas šiltesnių orų. Tačiau iš grafiko matome, kad ne visais mėnesiais mažesnis šilumos suvartojimas nulėmė vidutinės sąskaitos dydį. Pavyzdžiui, 2014 m. lapkričio ir gruodžio bei 2015 metų kovo mėnesiais vartotojais šilumos suvartojo daugiau nei tą patį laikotarpį prieš metus, tačiau vidutinės sąskaitos už šildymą buvo mažesnės. Darytina išvada, kad didžiausią įtaką sąskaitų sumažėjimui šiais mėnesiais turėjo būtent šilumos kainos sumažėjimas.
