Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įveda nepaprastąją padėtį Lietuvoje, šalies pareigūnai pradės konsultacijas NATO dėl grėsmės saugumui.
Po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio G. Nausėda pranešė, kad sprendimą dėl nepaprastosios padėties patvirtins Seimas neeilinėje sesijoje.
„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins. Mes, įvertinę susiklosčiusias aplinkybes, turime imtis teisinių priemonių savo išoriniam saugumui sustiprinti“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Taip pat taryba nusprendė, kad „Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties ketvirtojo straipsnio aktyvavimo“, nurodė šalies vadovas.
Šis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Pasak G. Nausėdos, siūlymą aktyvuoti straipsnį teikia ir kitos regiono šalys.
Piliečiams ribojimų nebus
Bendroje spaudos konferencijoje dalyvavę visi trys šalies vadovai neatskleidė konkrečių būsimos nepaprastosios dalies sąlygų, tačiau nurodė, kad režimu nebus įvedami apribojimai Lietuvos gyventojams.
G. Nausėda sakė, kad nepaprastoji padėtis įvedama siekiant užtikrinti Lietuvos išorinį saugumą.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, jog šiuo metu numatyti apribojimų Lietuvos piliečiams nėra reikalo.
„Ką reikia numatyti, tai sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į kažkokias susiklosčiusias situacijas infrastruktūros ar kibernetinio saugumo srityse, tam naudoti valstybės rezervą ir turėti daugiau lankstumo šitus klausimus spręsti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Prezidentas po VGT posėdžio dėkojo premjerei ir Seimo pirmininkei už sklandų bendradarbiavimą bei ragino visuomenę susitelkti.
„Esu dėkingas tiek premjerei Ingridai Šimonytei, tiek Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen už labai efektyvų, sklandų bendradarbiavimą Valstybės gynimo tarybos rėmuose, ir turbūt šiandien mes galime sau pasakyti labai aiškiai – galbūt Lietuvoje kartais kyla daug priešpriešų, yra skirtingų nuomonių, bet šiandien gyvename tokiomis aplinkybėmis, kad privalome būti susitelkę, orūs, gerbti vienas kitą“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Ir aš tikrai neabejoju, kad mūsų tauta yra pakankamai stipri tą padaryti ir mes visi vieningai išspręsime visus iššūkius, kurie mums dabar yra iškilę“, – pridūrė jis.
Šalies vadovai taip pat žadėjo tęsti dvišalę paramą Ukrainai ir telkti tarptautinę pagalbą Kijevui.
„Dėsime visas pastangas, kad padėtume savo broliams, savo sesėms Ukrainoje“, – sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Kurį laiką telkęs dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.
Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistų šalies rytuose nepriklausomybę.
Ragina stabdyti agresiją
G. Nausėda sako, kad Rusija vis dar gali sustabdyti agresiją.
„Aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą, į Rusijos žmones – vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos. Išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių ir tai yra mažiausia, ką galima būtų padaryti šią minutę“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė šalies vadovas.
„Tačiau jeigu taip ir neatsitiks, Lietuva yra pasiruošusi visomis įmanomomis priemonėmis – tiek kaip atskira valstybė, tiek kartu su savo sąjungininkai ir partneriais – suteikti visokeriopą pagalbą broliškai Ukrainos tautai ir, be jokios abejonės, dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad Ukraina yra pasirinkusi siekti narystės Europos Sąjungoje, todėl apie tai bus kalbama ir ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).
„Aš tikrai manau, kad nė vienas iš mūsų neketiname taikstytis su tuo, kas vyksta viduryje baltos dienos viduryje Europos. Šalyje, kuri visomis prasmėmis – ir istorinėmis, ir tradicinėmis savo vertybėmis, ir savo ištikimumu Europos principams, yra verta būti visateise Europos valstybių šeimos nare, daro sudėtingus darbus, įgyvendina reformas, kurias nėra lengva įgyvendinti. Ir ji nusipelnė šitos teisės. Ir niekas kitas – nei iš vakarų, nei iš pietų, nei iš rytų, nei iš šiaurės negali nuspręsti už juos pačius jų likimo, tai gali padaryti tik jie patys“, – teigė G. Nausėda.
Daugiau šia tema
„Jie savo tikslus aiškiai suformulavę, jie nori tapti Europos Sąjungos nariais ir šiandien, kaip turbūt niekada anksčiau, mes turime konkretizuoti šitą perspektyvą ir tai taip pat bus vienas iš klausimų, apie kurį mes šiandien kalbėsime EVT“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, kuo anksčiau bus sugrįžta prie derybų stalo, tuo geriau bus ne tik Europai, bet ir Rusijai.
„Europai tiesiog reikia būti stipria, pasitikinčia savimi, operatyviai reaguojančia į kitos pusės veiksmus ir tada mes suvaldysime šitą grasinimų virtinę ir grasinimai virs grįžimu prie normalaus derybų stalo. Kuo anksčiau tai sugebėsime padaryti, tuo visoms pusėms, įskaitant ir Rusiją, bus geriau“, – sakė Lietuvos vadovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.
Ukraina šiuo metu yra uždariusi oro erdvę, todėl palikti šalį galima tik sausumos keliais.
